Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leitona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1531-435/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leitona“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leitona“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalnapilio-Tauro grupė“ dėl atlikto įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos delspinigių ir palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Acrylicon Baltic“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

2008 m. birželio-liepos mėnesiais ieškovė vykdė dalies pagal 2008 m. vasario 2 d. pasirašytą sutartį išnuomotų patalpų grindų remontą. Darbams atlikti buvo pasitelktas rangovas UAB „Acrylicon Baltic“, apie kuriuos buvo informuota ir atsakovė, tuomet jai buvo pateikta rangovo išrašyta sąskaita-faktūra, o už atliktus grindų remonto darbus priskaičiuota suma sudarė 9 102,60 Eur. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji savavališkai nepradėjo grindų dangos remonto, toks susitarimas buvo numatytas jau tarp šalių pasirašytoje sutartyje.

2010 m. sausio 4 d. minėta sutartis dėl sandėlių nuomos buvo nutraukta. Ieškovė atsisakė sandėliavimo patalpų, perkėlė sandėlius į kitą eksploatacinę vietą, ir 2010 m. sausio 4 d. sudarė Negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. L-09/12/23 NS dėl biuro patalpų nuomos, pagal kurią buvo išnuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras biuro patalpų plotas – 180 kv.m., sandėliavimo patalpos – 66 kv.m. Tarp šalių nesusiklosčius palankiems bendradarbiavimo santykiams, ir ši sutartis buvo nutraukta, tačiau nepaisant to, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės pareiga sumokėti kompensaciją už grindų rekonstrukciją pagal ankstesnę sutartį išliko.

Kadangi šalys turėjo abipusių pareigų viena kitai, kilusių iš dviejų nuomos sutarčių, t. y. atsakovė turėjo teisę reikalauti nuomos mokesčio, o ieškovė – kompensacijos už grindų dangos remontą, ieškovė laikė, kad šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai vienarūšiai, t. y. tam tikros pinigų sumos. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškovės buvo pareikalauti sumokėti kompensaciją už grindų remonto darbus, buvo pranešta apie įskaitymą, po kurio atsakovė ieškovei liko skolinga 5 217,29 Eur skolą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė patalpas iš atsakovės išsinuomojo, kaip savo srities profesionalė, įsitikinusi, jog patalpų (įskaitant patalpose esančias grindis) būklė yra aukštos kokybės, atitinkanti ieškovės keliamus reikalavimus. Tuo tarpu pasirašyta patalpų nuomos sutartimi šalys susitarė ieškovei nuomos sutarties laikotarpiu turint teisę patalpų (įskaitant jose esančias grindis) būklę, pablogėjusią dėl patalpų eksploatavimo, atstatyti į tokią būklę, kuri būtų tinkama tolesniam patalpų naudojimui pagal paskirtį. Tuo pačiu ieškovė taip pat turėjo pareigą patalpų pagerinimo ir grindų remonto darbus atlikti tinkamai.

Tarp šalių nėra ginčo, kad patalpų eksploatacijos metu grindų būklė pablogėjo, grindys sutrūkinėjo, todėl ieškovė, kaip patalpų naudotoja, turėjo teisė pasirinkti tinkamą grindų remonto būdą, jį atlikti ir toliau sėkmingai naudotis išnuomotomis patalpomis, gaunant iš atsakovės patirtų išlaidų kompensavimą.

Pirmosios instancijos teismas padarydamas priešingą išvadą, kad trūkinėjo naujos grindų vietos, nesivadovavo byloje surinkta medžiaga, nukrypo nuo CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovė pateiktame 2008 m. spalio 17 d. rašte dėl nuomojamų sandėlių grindų būklės pati pripažino, jog jos pasirinktas ir įgyvendintas grindų būdas buvo netinkamas, nes suremontuotos grindų vietos iš naujo trūkinėjo. Be to, minėtame ieškovės rašte naudojama formuluotė „suremontuotoje dangoje atsiranda naujos duobės“ patvirtina, kad po ieškovės atlikto remonto duobės formavosi būtent senųjų duobių vietoje.

Pati ieškovė yra pripažinusi, kad pasirinko nekokybišką būdą grindų remontui ir jo atlikimui, todėl ji neįgijo teisės į išlaidų kompensavimą. Aplinkybę, kad ieškovės atliktas grindų remontas nebuvo tinkamas patvirtino ir UAB „Dunitas“ parengta 2016 m. balandžio 20 d. pažyma, kurios pirmosios instancijos teismas net nevertino.

Ieškovė pretenzijas dėl išlaidų kompensavimo pareiškė tik praėjus daugiau nei trims metams po ieškovės netinkamai pasirinko ir atlikto grindų remonto. Ieškovė pretenzijų dėl kompensacijos atsakovei nereiškė tol, kol patalpose nebuvo uždengta nauja grindų danga, paslėpusi ieškovės netinkamai pasirinkto ir atlikto remonto rezultatą.

Pagal šalis siejusią nuomos sutartį pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas remontuojant grindis atsakovei kyla tik ieškovei tinkamai pasirinkus grindų remonto būdą ir jį įgyvendinus, tai yra realiai pašalinus grindų eksploatacijos metu atsiradusius defektus. Ieškovė neįvertino, kad jos pasirinktas remonto būdas išnuomotose patalpose veikiant sunkiasvorei technikai ir dėl to grindų dangai patiriant itin dideles apkrovas, toks grindų remonto būdas nėra tinkamas. Nepašalinus grindų defekto, kuomet buvo pasirinktas netinkamas grindų remonto būdas, atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės turėtas išlaidas.

Ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atsiliepiu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė atliko grindų remonto darbus pagal šalių sudarytos sutarties (įskaitant 2.2.7 punktą) nuostatas, kuriomis jokių specifinių išskirtinių sąlygų dėl patalpų grindų remonto kokybinių parametrų ar būdo ir nuomotojo informavimo apie tokį remontą nebuvo nustatyta. Tuo tarpu pasirinktas rangovas remonto darbams atlikti buvo tinkamas ir kvalifikuotas.

Atsakovė neįrodė, kad rangovo atlikti grindų remonto darbai buvo netinkami. Tai, kad daliai patalpų grindų vėliau buvo atliktas kapitalinis remontas savaime nepagrindžia tariamo ieškovės užsakymu atliktų darbų netinkamumo. Be to, iki šiol, atsakovė nėra pareiškusi pastabų dėl tariamai netinkamų ieškovės užsakytų darbų, neprieštaravo dėl jai 2011 metais pateiktos sąskaitos už šių darbų kainos kompensavimą ir 2012 metais atlikto dalinio įskaitymo pagal šią sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalimi). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalimi, 329 straipsnio 2 dalimi).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės (nuomininko) lėšų kompensavimo už savo iniciatyva atliktus iš atsakovės nuomojamų patalpų grindų remonto darbus, kai tokie darbai buvo numatyti šalių sudarytoje patalpų nuomos sutartyje.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos priimtu sprendimu, teigia, kad ieškovės pasirinktas ir atliktas grindų remonto būdas buvo netinkamas, kadangi suremontuotos grindų vietos trūkinėjo iš naujo, tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad duobės formavosi būtent senųjų duobių vietoje, ko pasėkoje, atsakovė, siekdama patenkinti ieškovės poreikius, įrengė visiškai naują dangą. Apeliantės nuomone, dėl nurodytų priežasčių, ieškovė neįgijo teisės į patirtų išlaidų kompensavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. vasario 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. L-08/02/01 NS (t. 1, b. l. 7-11) ir 2009 m. birželio 15 d. Sutarties pakeitimais (t. 1, b. l.12,13) atsakovas išnuomojo ieškovui 3 158,40 kv.m. negyvenamąsias patalpas prekių sandėliavimui ir prekybai (biurui), esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1.6. punktu šalys susitarė, jog nuomotojas (atsakovas) įsipareigoja atlyginti nuomininkui (ieškovui) jo turėtas būtinąsias (pagrįstas dokumentais) nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas, padarytas nuomotojo leidimu. Sutarties 2.2.7. punktu šalys sutarė, jog nuomos laikotarpiu atsiradusius patalpų grindų trūkumus nuomininkas turi teisę pašalinti savo lėšomis, kurias vėliau kompensuoja nuomotojas, tačiau kompensuojama suma negali viršyti 24 907,32 Eur (86 000 Lt). Nuomininko patirtas išlaidas nuomotojas kompensuoja pagal nuomininko pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, minusuojant ją iš nuomos mokesčio už paskutinius nuomos mėnesius.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad jau po kėlių mėnesių, po patalpų nuomos sutarties sudarymo, t. y. 2008 m. birželio mėnesį, ieškovė užsakė 323,82 Eur kv.m. sandėliavimo patalpų grindų remontą, kurį 2008 m. liepos 2 d. atliko trečiasis asmuo UAB „Acrylicon Baltic“ bendrai 9 102,60 Eur (31 429,45 Lt) sumai. Už atliktus darbus ieškovė su rangovu atsiskaitė 2008 m. liepos 24 d. Atsiradus naujiems senų grindų įtrūkimams, 2008 m. spalio 17 d. raštu (t. 1., b. l. 54) ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nuomojamų patalpų grindų būklės. Atsakovė, siekdama patenkinti ieškovės poreikius, įrengė naują dangą, o 2008 m. lapkričio 28 d., 2008 m. gruodžio 17 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Dunitas“ PVM sąskaitos – faktūros išrašytos atsakovei UAB „Leitona“ (1 t., b. l.55-58) patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad 1550 kv.m. naujos grindų dangos įrengimas jai kainavo 27 545,18 Eur sumą.

Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje UAB ,,Belvedere prekyba“ v. UAB ,,Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012). Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. CK 6.483 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį. Pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį, nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu: reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad pagal tarp šalių sudarytą nuomos patalpų sutartį ieškovei perduotų patalpų būklė jų perdavimo momentu buvo gera ir atitiko ieškovės keliamus reikalavimus, o taip pat, kad ginčo patalpų nuomos sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė, minėtos sutarties galiojimo laikotarpiu, turi teisę patalpų (įskaitant jose esančias grindis) būklę, pablogėjusią dėl patalpų eksploatavimo atstatyti į tokią būklę, kuri būtų tinkama tolimesniam patalpų naudojimui pagal paskirtį. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad patalpų eksploatacijos metu grindų būklė pablogėjo, grindys sutrūkinėjo, todėl ieškovė, kaip patalpų naudotoja, pasitelkusi trečiąjį asmenį – rangovą, atliko ginčo patalpos grindų remonto darbus. Byloje apeliantė iš esmės nesutinka su ieškovės teise į kompensaciją už atliktus grindų remonto darbus, kadangi jos teigimu, atlikti darbai buvo nekokybiški.

Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareiga taip pat įpareigoja šalys įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantė, ginčydama ieškovės atliktų nuomojamų patalpų grindų remonto darbų kokybę, remiasi byloje esančiu pačios ieškovės atsakovei pateiktu 2008 m. spalio 17 d. raštu (t. 1., b. l. 54) bei UAB „Dunitas“ 2016 m. balandžio 20 d. pažyma „Dėl UAB „Leitona“ užsakymu įrengtos Latexfalt grindų dangos sandėliavimo patalpose (duomenys neskelbtini)“, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia aplinkybės, jog ieškovė turi teisę į kompensaciją už atliktų nuomojamų patalpų grindų remonto metu turėtas išlaidas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė pateikusi apeliantei 2008 m. spalio 17 d. raštą pati pripažino, jog jos pasirinktas ir įgyvendintas grindų remonto būdas buvo netinkamas, tačiau su tokiu apeliacinio skundu argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš minėto rašto turinio, ieškovė jame yra nurodžiusi, jog grindų dangos kokybė darosi jai nepriimtina, kadangi ji lūžinėja, byra, susidaro duobės, dėl ko genda ieškovo keliamoji technika ir apdulka sandėliuojama produkcija; pažeistų grindų dangos vietų remontas davė tik trumpalaikį efektą, nepraėjus nei 3 mėnesiams, suremontuotoje dangoje atsiranda naujos duobės, akivaizdu, kad tai yra per brangus ir neefektyvus sprendimas, dėl ko taip pat išreiškė nuomonę, kad grindų dangą reikia remontuoti kapitališkai, t. y. pilnai pakeičiant į mechaniškai atsparesnę dangą. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantis ieškovės raštas nepatvirtina, kad būtent ieškovės pasitelkto rangovo atliktas grindų remontas yra nekokybiškas ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad naujos duobės atsirado būtent ieškovės rangovo užpildytuose vietose. Tuo tarpu, ieškovės rašte nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad apskirtai pati grindų dangos kokybė tapo prasta, netenkinanti ieškovės poreikių, o atliktas remontas davė tik trumpalaikį efektą, tačiau tai nereiškia, kad rašte minimos grindų dangos problemos, t. y. susidarančios naujos duobės, yra susijusios tik su ieškovės remontuota grindų danga. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė, siekdama patenkinti ieškovės poreikius, įrengė naują dangą, todėl darytina išvada, kad su ieškovės 2008 m. spalio 17 d. rašte nurodytoms aplinkybėms sutiko ir joms neprieštaravo, o taip pat nereiškė ir jokių pretenzijų dėl atliktų grindų dangos remonto darbų kokybės.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neverto ir nepasisakė dėl byloje pateiktos UAB „Dunitas“ 2016 m. balandžio 20 d. pažymos „Dėl UAB „Leitona“ užsakymu įrengtos Latexfalt grindų dangos sandėliavimo patalpose (duomenys neskelbtini)“. Apeliantės nuomone nurodyta pažyma patvirtina, kad ieškovės nuomojamose patalpose esančių grindų remonto darbai nebuvo atlikti kokybiškai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pateikta pažyma yra išduota praėjus daugiau nei 7 metams, tuo tarpu iš pažymos turinio matyti, kad joje nurodyta informacija remiasi prielaidomis. Kita vertus, pažymoje nurodyta aplinkybė, jog „dalinis dalių užtaisymas Acrylicon“ impregnavimo sistema nebuvo tikslingas, nes negalėjo išspręsti problemos iš pagrindų“ nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės atlikti grindų remonto darbai buvo nekokybiški. Priešingai nei bando įrodyti apeliantė, šios pažymos turinys tik patvirtina, kad net jei tokia informacija ir buvo suteikta apeliantei po ieškovės grindų remonto atlikimo, t. y. 2008 m. lapkričio mėnesį, kas pasak jos patvirtina ieškovės atliktų darbų nekokybiškumą, apeliantė ieškovės atžvilgiu nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamos kokybės atliktų darbų, nors turėjo suvokti, kad pagal šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį ieškovė turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą (Sutarties 2.2.7. punktas). Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė iki ieškovės ieškinio pareiškimo teismui dienos būtų pareiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas dėl išnuomotose patalpose ieškovei esančių grindų dangos remonto kokybės ir/ar ieškovės patirtų išlaidų dydžio, be to nenustačiusi ieškovės užsakymu atliktų darbų trūkumų, priėmė sprendimą kapitališkai pakeisti grindų dangą, dėl ko ieškovės užsakymu atliktų darbų trūkumų nėra galimybės nustatyti. Nesant byloje įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ieškovės atliktų grindų dangos remonto būklę, nėra pagrindo spręsti, kad jai už atliktus darbus vadovaujantis tarp šalių sudaryta patalpų nuomos sutartimi neturėtų būti sumokėta ieškovės nurodyto dydžio kompensacija.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustačius apeliantės sutartinę pareigą atlyginti ieškovei jos turėtas grindų dangos remonto išlaidas, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 786,50 Eur, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t 2., b. l. 129-132). Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 786,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leitona“, j. a. k. 159904647, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“, j. a. k. 121958128, naudai priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.