Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą teikianti institucija (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje – 3 kambarių bute, (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 16 d. ir liepos 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Ieškovo reikalavimas dėl teikiamo išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas vaiko interesais, nurodyta išlaikymo suma, galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus.

7. Byloje apklaustas vaikas per teismo psichologą nurodė, kad gyvena pas tėtį 8 mėnesius, nes mama jį vežioja pas psichikos sveikatos gydytojus, atiminėdavo telefoną už neklausymą, šiukšlių neišnešimą. Mama ant jo šaukia, kai jis neklauso, išeina su draugais. Jam gaila pas motiną gyvenančio brolio, nes ir jo laukia tokia pati dalia. Pas tėtį gyventi geriau. Tėtis supratingas, gerbiantis, atsargus. Su tėčiu stato namo priestatą, žaidžia krepšinį. Tėčio griežtesnės taisyklės namuose, nei mamos. Reikia susitvarkyti kambarį, prižiūrėti namus, padėti tėčiui. Mama anksčiau buvo gera, o dabar bloga. Mama negerbianti, nėra jokių mamos savybių, kurios jam patiktų. Mama dabar nori jį prisivilioti, kad jis vėl gyventų pas ją. Prieš mokyklą jį pas gydytojus nuvežė tėtis, kuris jį slaugo, kai serga. Daug kartų nepavyko prisijungti prie pamokų, tėtis skambino auklėtojai, ir išsprendė šią bėdą. Pamokų nepraleidžia. Gyvenant pas tėtį mokslai sekasi geriau. Lanko krepšinį kiekvieną dieną. Jam patogu važiuoti kiekvieną dieną į būrelį, tik reikia žinoti autobusų grafiką. (duomenys neskelbtini) Viską ko reikia nuperka tėtis. Mama nupirko šie tiek drabužių. Mama nelabai gerai dabar juo rūpinasi. Jis atvažiuoja pas brolį kartais, savaitgaliais. Pas mamą šiuo metu gyvena kaimynas. Su tėčiu gyvena jo žmona (duomenys neskelbtini) jam gerai sekasi sutarti, o anksčiau susipykdavo dėl buities. Mama gyvena 2 kambarių bute, kuriame būna betvarkė. Pas mamą jam būtų kur gyventi, tačiau gyventi jis nori pas tėtį. Pas tėtį išmoksta naujų dalykų. Nakvoti pas mamą nenorėtų. Jeigu jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, jis pas tėtį važiuotų keturis kartus per savaitę su nakvynėmis. Po lygiai laiko pas abu tėvus nenorėtų gyventi. Apklausos metu vaikas dažnai verkė. Nurodė, kad mama norėjo, jog jis išvažiuotų gyventi pas tėtį, sukrovė du maišus daiktų ir tėtis pasiėmė jį. Pas tėtį nebūtinai reikia dirbti.

8. Po vaiko apklausos, teismo psichologė nurodė, kad vaikas gali būti įtakotas abiejų tėvų.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą. Nurodė, kad vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, išgyvena dėl tėvų konfliktų. Šiuo metu vaikas nori gyventi su tėvu ir su juo geriau sutaria nei su mama. Abu tėvai stengiasi rūpintis vaiku pagal savo supratimą. Vaikui pas tėvą taikoma dienotvarkė, režimas, buitis. Vaikas jautrus, turi stiprų ryšį su broliu. Reikia jį užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9111-930/2019 patenkino šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. P. S. 3 punktą šalys susitarė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko V. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove; 6 punkte nustatė, kad vaiko bendravimo su tėvu sąlygos kiekvienu atveju nustatomos atskiru šalių susitarimu; pagal 7 punktą, apie planuojamą susitikimą su vaiku bei jo tikslią trukmę A. S. praneša I. S. trumpąją SMS žinute prie dvi dienas. P. S. 8 punktą, tėvas įsipareigojo vaikui teikti išlaikymą mišria forma – turtu ir periodinėmis išmokomis: ½ dalimi A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini); teikti sūnui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki vaiko pilnametystės.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

12. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus V. S. nuo 2021 m. vasario 13 d. gyvena su ieškovu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2021 m. vasario 13 d. raštu ieškovui davė sutikimą, kad šalių sūnus Vytautas nuo 2021 m. vasario 13 d. gyventu su ieškovu. Atsakovės sutikime nurodyta, kad tuo metu atsakovei nebuvo žinoma ieškovo gyvenamoji vieta. Šalys šio susitarimo aplinkybes aiškina skirtingai. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nesusitvarkė su vaiku, sudėjo vaiko daiktus ir liepė jį pasiimti gyventi pas save, nes priešingu atveju ji vaiką atiduos į vaikų namus. Šalių sūnus apklausos metu taip pat nurodė, kad motina norėjo, jog jis išvažiuotų gyventi pa tėtį, sudėjo du maišus daiktų ir perdavė jį tėčiui, o tėtis sutiko jį pasiimti. Atsakovė teigia, kad toks susitarimas buvo sudarytas išimtinai tik dėl atsakovės sveikatos būklės, ketinamos atlikti operacijos ir tik dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

13. Iš minėto atsakovės 2021 m. vasario 13 d. sutikimo matyti, kad šiame sutikime yra nurodytas aiškus atsakovės sutikimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo. Šiame sutikime nėra kalbama apie laikiną vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą. Atsakovės 2021 m. vasario 20 d. el. laiške, siųstame I. G. bei tarnybai nurodoma, kad atsakovė sutiko, jog vaikas gyventų su ieškovu, dėl vaiko ir motinos konfliktų, kurių metu vaikas prieš motiną smurtauja. 2020 m. rugsėjo 25 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė pripažino, negalinti suvaldyti sūnaus V., todėl tokiais atvejais sūnui kviečia policijos pareigūnus. Atsakovės pateiktuose V. S. 2020 m. vasario 6 d., 2021 m. sausio 27 d., medicininių dokumentų išrašuose nurodyta, kad atsakovė kreipėsi į gydymo įstaigą dėl V. išreikšto pykčio ir agresijos priepuolių mėginant atsakovei paimti iš sūnaus telefoną, riboti žaidimų laiką. Atsakovė nurodė, kad dėl vaiko agresijos priepuolių, pastaroji vaikui kvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus; vaikas tirtas VšĮ VUL SK VRC Vaikų psichiatrijos skyriaus dienos centre, o dėl negerėjančios būklės hospitalizuotas ištyrimui ir gydymui į VRC Vaikų psichiatrijos skyrių. Iš atsakovės į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad atsakovei tik 2021 m. kovo 13 d. buvo atlikta planinė operacija, tuo trapu šalių sūnus jau nuo 2021 m. vasario 13 d. gyveno su ieškovu.

14. Minėti medicininių dokumentų išrašai, atsakovės pateiktas susirašinėjimas su trečiaisiais asmenimis, atsakovės rašytinis sutikimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu teismui leidžia daryti išvadą, jog šalys susitarė ne dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir atsakovės ligos, o taip kaip nurodo ieškovas ir šalių sūnus V.dėl atsakovės prastų santykių su vaiku ir negalėjimo su juo susitvarkyti.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė perduodama vaiką ieškovui neturėjo jokių duomenų dėl būsimų vaiko gyvenimo sąlygų ir gyvenamosios vietos, tačiau tuo metu ši aplinkybė atsakovei nebuvo svarbi, ir prieštaravimus atsakovė ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovą pareiškė tik gavusi iš teismo ieškinį iš esmės dėl šalių sūnui V. išlaikymo priteisimo, nors savo visuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose akcentavo ieškovo priklausomybę alkoholiui, dėl kurių ieškovas negalėtų tinkamai rūpintis vaiku. Taigi minėto rašytinio sutikimo metu (2021-02-13), atsakovė nekėlė klausimo dėl vaikui grėsmės gyvenant pas tėvą, todėl teismas laiko, jog atsakovės nurodomos šalių buvusio bendro gyvenimo aplinkybės – ieškovo priklausomybė alkoholiui, ieškovo namuose esanti vaikui emociškai nesaugi aplinka (ieškovo sutuoktinė šaukia ant ieškovo ir ieškovo sutuoktinė konfliktuoja su savo sūnumis ir seserimi, o sesuo girtauja), yra gynybinė pozicija, siekiant, jog būtų atmestas ieškovo ieškinys.

16. Pažymėtina, kad vaikui gyvenant nuo 2021 m. vasario 13 d. ieškovo namuose, nėra nustatyta vaiko teisių pažeidimų. Vaiko ir tėvo santykiai yra geri, vaikas pasitiki tėvu, apibūdina tėvą, kaip supratingą gerbiantį. Su tėčiu vaikas stato namo priestatą, padeda atlikti kitus darbus, žaidžia krepšinį. Šiame amžiuje, vaikui įdomiau bendrauti su tėvu. Ieškovo namuose vaikui nustatytas mokymosi ir poilsio rėžimas, 23 val. išjungiamas internetas (atsakovė nurodo), ieškovo namuose vaikas turi susitvarkyti kambarį, išsiplauti indus ir kt. (duomenys neskelbtini) gyvenant pas tėvą sumažėjo praleistų pamokų, pagerėjo mokymosi rezultatai. Byloje nėra duomenų, kad vaikui gyvenant pas tėvą, vaikas patiria pykčio ar agresijos priepuolius. Vaikas apklausos metu (vaikui 12 metų), taip pat išvadą teikiančiai institucijai išreiškė norą gyventi su tėvu, o nustačius jo gyvenamąją vietą su motina, vaikas ketina keturis kartus per savaitę vykti pas ieškovą su nakvynėmis. Vaiko lankoma mokykla arčiau tėčio namų, joje vaikas susirado draugų ir jam patinka mokykloje.

17. Tuo trapu, apie atsakovę vaikas atsiliepia neigiamai. V. apklausos metu nurodė, kad mama nuolat ant jo šaukia, veža pas „psichus“ (psichiatrus), negerbianti, nėra jokių mamos savybių, kurios jam patiktų. Mama nori jį prisivilioti, kad jis vėl gyventų pas ją. Pas mamą atvažiuoja, nes pasiilgsta brolio. Motinos namuose nėra internetinio ryšio, televizoriaus, mama atimama telefoną. Atsakovė teismo posėdžio metu kategoriškai laikėsi savo pozicijos, kad jos darbovietės suteiktas internetinis ryšys namuose sūnui bus suteiktas tik mokymuisi, o televizija ir telefonas vaikui kenkia ir ji neketina pataikauti paaugliui sūnui, t. y. namuose ir toliau nebus televizoriaus, internetinio ryšio, ribojamas naudojimasis telefonu. Apklausos metu, vaikui kalbant apie motiną, vaikas nuolatos verkė. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei su vaiku kalbasi su policijos ir psichiatrų pagalba, t. y. nesusitvarkiusi su vaiku kviečia policijos pareigūnus (vaikui 12 metų), greitąją pagalbą, ir veža vaiką į psichinės sveikatos gydymo įstaigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad agresijos vaikui priepuoliai kyla motinai atėmus iš jo mobilaus telefono apartą, vaikas priešinasi motinai dėl ko kyla konfliktai, ko pasekoje vaikas tiriamas/gydomas Vaiko raidos centre, Vaikų psichiatrijos skyriuose.

18. Teismo vertinimu, toks atsakovės auklėjimo supratimas, neatitinka vaiko interesų. Ieškovas teisingai nurodo, augantis sūnus turi turėti protingus savo reikalavimus, šiuolaikinius technologinius įrenginius, ir ne vien mokytis. Vaiko poreikiai yra normalūs ir pagal amžių, tačiau atsakovė jų nesupranta ir savo elgesio kritiškai nevertina, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, šiuo atveju yra teisinis pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Tokios pozicijos laikėsi ir išvadą teikianti institucija teismo posėdyje.

19. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad vaikas yra nuteiktas prieš atsakovę, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad vaikui nėra ribojama bendrauti su mama, jis nuvyksta į mamos namus savarankiškai viešuoju transportu, nakvoja pas motiną ir leidžia laisvalaikį su ja.

20. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad vaikas yra išnaudojamas tėvo ūkio darbuose, kadangi vaikas apklausos metu nurodė, kad jam įdomu padėti tėčiui, be to, dirbti nėra privaloma.

21. Teismas laiko, kad vienkartinis šalių sūnaus ėjimas tamsiu paros metu be atšvaitų, ar atsakovės ypatingai akcentuotas vaiko buvimas ant stogo padedant ieškovui statyti namo priestatą, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo vaiko gyvenamąją vietą palikti nustatytą su atsakove, juolab, jog vaikas jau 10 mėnesių gyvena su ieškovu.

22. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovui nustatytos diagnozės niekaip neatsiliepė vaikui, vaikui gyvenant su ieškovu nuo 2021 m. vasario 13 d. iki šiol.

23. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad vaiko interesus labiau atitiks vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas su ieškovu.

24. Teismas taip pat atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, nepanaikina kito tėvo prievolės rūpintis vaiko sveikata, mokymosi pasiekimais ir kt., todėl atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ji pasirūpino vaiko skiepais nuo COVID-19, ar domisi mokymosi rezultatais, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas nesirūpina vaiku.

Dėl išlaikymo priteisimo

25. Pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui.

26. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

27. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 468,41 Eur. Iš šios sumos turi būti atimta 70 Eur vaikui savivaldybės mokama išmoka, pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą. Būtent ši suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu 199,20 Eur (468,41 - 70 Eur = 398,41 Eur : 2), kurio dydžio nereikia įrodinėti (nuo 2022 m – 222 Eur).

28. Atsižvelgiant į ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį (200 Eur), vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, laikytina, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl 200 Eur vaiko išlaikymui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį, nuo faktinio vaiko gyvenimo su ieškovu92021-02-13) iki vaiko pilnametystės.

29. Priteistos išlaikymo sumos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas vaikui priteisto išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise.

Dėl bendravimo tvarkos

30. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

31. Nagrinėjamu atveju, vaiko gyvenamoji vieta pakeista su ieškovu. Šalys byloje neprašė nustatyti vaiko su atsakove bendravo tvarkos. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko su atsakove bendravimo tvarkos, vaikas savarankiškai atvažiuoja pas atsakovę, bendrauja su nakvynėmis, atsižvelgiant į vaiko norą ir užimtumą. Todėl esant šioms aplinkybės, naikintini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9111-930/2019 sutarties (rezoliucinės dalies) 6 ir 7 punktai, kuriais nustatyta ieškovo su vaiku bendravimo tvarka, nenustatant vaiko su atsakove bendravimo tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistinas jo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir patirtos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnis).

33. Ieškovas už reikalavimą, priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovės yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (byla elektroninė) = 54 Eur), kuris yra priteistinas valstybei iš atsakovės.

34. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 3,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios tenkinus ieškinį visiškai priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Todėl valstybei iš atsakovės iš viso priteistina 57,54 Eur žyminio mokesčio iš pašto išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9111-930/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 ir 8 punkto sąlygas:

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki pilnametystės su ieškovu A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. S. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį, nuo 2021 m. vasario 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą A. S..

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9111-930/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 ir 7 punktus.

Sprendimo dalis dėl vaikui išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės I. S. 575 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. S. 57,54 Eur pašto išlaidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.