- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- eAS-737-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02454-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 17 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 3R-261(2.13.-1).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. V. skundą.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 3R-262(2.131), kuriuo buvo pripažintas pagrįstu V. V. 2016 m. lapkričio 14 d. skundas dėl to, kad pareiškėjas neteisėtai tvarkė (paviešino) duomenis apie V. V.. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas negalėjo būti laikomas administraciniu aktu, nes juo nebuvo išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų ir pats savaime šis sprendimas jokių pasekmių nesukėlė. Tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė skundžiamame sprendime konstatuotų aplinkybių pagrindu Inspekcijos 2017 m. birželio 12 d. priimtas nutarimas Nr. 4K-3(2.26), pareiškėjo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos atliktu ginčo teisinių santykių vertinimu, savo poziciją galėjo ginti teikdamas argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus būtent administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėta, kad administracinis procesas negali būti naudojamas kaip įrodinėjimo administracinio nusižengimo byloje priemonė.
III.
Pareiškėjas D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį ir išnagrinėti jo skundą iš esmės.
Pareiškėjas pabrėžia, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimas nėra nei tarpinis, nei rekomendacinio pobūdžio ir jam sukelia teisines pasekmes – V. V. skundas pripažįstamas pagrįstu. Skundžiamame sprendime daromos išvados, vertinama tyrimo metu gauta medžiaga. Inspekcija, V. V. skundą pripažinusi pagrįstu, priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą. Be to, Inspekcija 2017 m. lapkričio 14 d. pateiktą skundą nagrinėjo ilgiau nei 4 mėnesius, t. y. 8 mėnesius ir 1 dieną, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 42 straipsnyje įtvirtintą terminą ir tai yra savarankiškas skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindas. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimas apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui, bet jis yra kito ginčo ir teisminio nagrinėjimo administracinio nusižengimo byloje objektas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme Inspekcijai suteikta teisė priimti ne tik nutarimus administracinių nusižengimų bylose, bet ir kitokio pobūdžio teisės aktus, kurių apskundimo tvarka numatyta šiame įstatyme. Be to, V. V. skundžiamą sprendimą naudoja prieš pareiškėją ir kitoje institucijoje, todėl šis sprendimas tiek pareiškėjui, tiek ir V. V. sukuria savarankiškas teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. V. siekė, kad būtų panaikintas atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 3R-261(2.13.-1), kuriuo V. V. skundas dėl pareiškėjo veiksmų pripažintas pagrįstu.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukuria (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas nesutinka, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimas jam nesukelia teisinių pasekmių, ir prašo jo skundą išnagrinėti iš esmės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Taigi, šiuo atveju pirmiausiai būtina nustatyti, ar ginčijamas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.
Pareiškėjas skundžia Inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 3R-261(2.13.-1) (b. l. 6-10), kuriuo nuspręsta V. V. 2016 m. lapkričio 14 d. skundą dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų kai kuriems Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos nariams pateikiant V. V. asmens duomenis, be kita ko, duomenis apie sveikatos būklę, pripažinti pagrįstu. Pareiškėjas 2017 m. sausio 6 d. raštu Inspekcijai paaiškino, kad jis yra advokatas, atstovaujantis V. V. dukters motiną civilinėje byloje dėl jų dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų susijusių reikalavimų. Skundžiamame 2017 m. birželio 15 d. sprendime nurodyta, kad už nustatytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui 2017 m. gegužės 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 2K-32(2.7), o Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 4K-3(2.26) pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo turinio akivaizdu, kad tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo V. V. informuotas apie pagal jo skundą atliktą tyrimą ir šio tyrimo rezultatus. Šiuo sprendimu pareiškėjui nenustatytos jokios teisės ar pareigos, šis raštas jokių teisinių pasekmių jam nesukelia. Tai, kad V. V. šį sprendimą pateikė tam tikrai institucijai, nėra situacijos vertinimą keičianti aplinkybė, kadangi, administracinio nusižengimo byloje panaikinus Inspekcijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 4K-3(2.26), šiame sprendime užfiksuotos aplinkybės savaime bus laikomos paneigtomis. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Inspekcijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 4K-3(2.26), kurį pareiškėjas teigė apskundęs teismui. Taigi, pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 3R-261(2.13.-1) panaikinimo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.