Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, rašytinio proceso tvarka, spręsdama ieškovės N. B. ieškinio atsakovams UAB „Medicinos bankas“, UAB „KANS“ dėl vekselio laidavimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. M., priėmimą

Aprašomoji dalis

nust at ė:

Ieškovė N. B. atsakovams UAB „Medicinos bankas“, UAB „KANS“ reiškiamu ieškiniu prašo pripažinti ieškovės laidavimo prievoles pagal 2008 m. gegužės 10 d. keturis vekselius, kurių kiekvieno suma 100 000 Lt , vekselių davėjas UAB „KANS“, gavėjas UAB „Medicinos bankas“, negaliojančiomis. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo UAB „Medicinos banko“ 1 934,41 Lt. Priteisti ieškovei iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti.

Ieškinio priėmimo stadijoje ieškinį gavęs teisėjas sprendžia civilinės bylos iškėlimo klausimą, nes ieškinio priėmimo momentas yra civilinės bylos iškėlimo momentas. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą yra įvertinama ne tik, ar ieškovo pateiktas procesinis dokumentas atitinka turinio ir formos reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir įvertina, ar paduodamas ieškinys konkrečiam teismui yra paduotas tinkamai, vadovaujantis ieškinio teismingumo taisyklėmis.

Ieškovė N. B. reiškiamu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2008 m. gegužės 10 d. keturis vekselių laidavimo sandorius, kurių kiekvieno suma 100 000 Lt, pagal kurios jai atsiranda pareiga sumokėti vekseliuose nurodytą sumą , t.y 400 000 Lt sumą.

CPK 27 straipsnyje, reglamentuojančiame teismingumo taisykles, nurodoma, kad apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kurių ieškinio suma didesnė nei vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų. Taigi, ieškinio suma yra svarbi ne tik tinkamai apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį, bet ir nustatant tinkamą ieškinio teismingumą.

Ieškovė nurodo ieškinio suma 1934,41 Lt, ir už ieškinį sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio. Ieškinyje dėl žyminio mokesčio nurodo, jog pagal CPK 85 str. 1 d. 11 p. ginčuose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškinio suma apskaičiuojama pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Šioje byloje, yra ginčijamas vienašalis sandoris –laidavimas, kurį pripažinus negaliojančiu turėtų būti taikoma restitucija ir atsakovams kiltų pareiga grąžinti ieškovei tokio dydžio pinigų sumą, kokia buvo išieškota, t.y. 1934,41 Lt, todėl byloje mokėtinas žyminis mokestis yra lygus 72 Lt .

Ieškovė laidavimo sutartis ginčija sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.89 str. 1 d. ir CK 1.90 str. 1 d.

Kasacinis teismas klausimu dėl reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia pobūdžio yra išaiškinęs, jog laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009). Toks reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia kvalifikavimas siejamas su tuo, jog pripažinus negaliojančia laidavimo sutartį išnyksta laiduotojo turtinė prievolė kreditoriui, kitaip - pasikeičia laiduotojo kreditorinių įsiskolinimų apimtis. Nors tokio reikalavimo patenkinimo atveju ir nėra taikoma restitucija, kaip tai numatyta CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte, tačiau nuginčijus laidavimo sutartį išnyksta laiduotojo turtinė prievolė - reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia kvalifikavimas turtiniu siejamas ne su turto priteisimo, bet turtinės prievolės, kurią galima objektyviai apibrėžti ir įkainoti, išvengimo faktu. Kadangi reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia gali būti įkainotas, jis kvalifikuotinas kaip turtinis, o už jį mokėtino žyminio mokesčio suma apskaičiuojama atsižvelgiant į laiduotojo turtinės prievolės, kuri atsiranda ginčijamo sandorio pagrindu, dydį. Reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančiu traktavimą turtiniu patvirtina ir teismų praktika, formuojama po 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusių CPK VIII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“ pakeitimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013; 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-155/2013.).

Ieškovė prašydama pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis, iš esmės siekia taip transformuoti šalis siejančius teisinius santykius, kad nebeliktų ieškovės turtinės prievolės prieš atsakovą, t.y iš esmės siekia išvengti savo turtinės 400 000Lt prievolės atsakovui. Todėl teismas ieškovės pareikštą reikalavimą vertina kaip turtinį reikalavimą ir pažymi, kad už ieškinį ieškovė turėtų sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo turtinės prievolės, t,y. 400000Lt sumos, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1dalies 1punktu. Šiuo atveju, iš esmės pasikeičia ieškinio teismingumas (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes ieškovės ieškinio suma yra didesnė nei CPK 27 straipsnyje nurodyta suma, todėl ieškovės ieškinys nėra teismingas Kauno apylinkės teismui ir turi būti paduodamas Kauno apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

Teismas sprendžia ieškovės N. B. ieškinį atsakovams UAB „Medicinos bankas“, UAB „KANS“ dėl vekselių laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. M., atsisakyti priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 puntu, teismas

nutaria:

Ieškovės N. B. ieškinį atsakovams UAB „Medicinos bankas“, UAB „KANS“ dėl vekselių laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. M., atisakyti priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Nutartį siųsti ieškovės atstovei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.