Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria ieškovų prašymas atleisti juos nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-4253-340/2012 pagal ieškovų L. Ž. ir L. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Autotrada“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria ieškovai tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

Teismas, spręsdamas mokėtino žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį ar priešieškinį dydžio klausimą, turi įvertinti pareikšto ieškinio ar priešieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti, ar reiškiamas turtinis ar neturinis reikalavimas. Už turtinį reikalavimą mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o už neturtinį – fiksuotas, CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovai prašydami pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą laidavimo sutartį negaliojančia, reiškia turtinį reikalavimą, už kurio pateikimą mokėtinas 7 040 Lt dydžio žyminis mokestis. Teismas įvertinęs šalių prašymą atleisti juos nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgęs į sumokėto žyminio mokesčio dalį bei šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, prašymą tenkino iš dalies, atleido ieškovus nuo 5 540 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 1 400 Lt. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovų reiškiamas ginčas yra turtinio pobūdžio ir už jį mokėtinas proporcinio dydžio žyminis mokestis nėra, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis bei Lietuvos apeliacinis teismai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-665/2011 ir kt.). Ieškovas iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu sumokėti 1 400 Lt dydžio žyminį mokestį. Ieškovo teigimu, nurodyto dydžio žyminio mokesčio sumos ieškovai nėra pajėgūs sumokėti, todėl prašo sumažinti mokėtiną žyminį mokestį iki 300 Lt.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo institutą (CPK 83 str.). Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys šio prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus duomenis apie šeimos finansinę padėtį, sprendė, kad jie neatspindi tikrosios ieškovų turtinės padėties, o pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovai nėra pajėgūs sumokėti viso dydžio žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgęs į didelę mokėtino žyminio mokesčio sumą, ieškovų turtui taikomus disponavimo apribojimus, atleido ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (5 540 Lt) ir įpareigojo sumokėti 1 400 Lt dydžio žyminį mokestį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, esminis motyvas, nesumažinant ieškovų mokėtino žyminio mokesčio didesne dalimi buvo tai, kad ieškovai nepateikė jų tikrąją turtinę padėtį, pagrindžiančių įrodymų, o esami nesudarė pagrindo tenkinti ieškovų prašymo pilna apimtimi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t.y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinama ne tik apelianto atskirai, bet visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą su prašymu atleisti juos nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė tik duomenis apie ieškovų gaunamas pajamas ir išlaikytinių skaičių, kurie, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ne tik kad neįrodo tikrosios šalių turtinės padėties, bet ir nesudaro pagrindo atleisti ieškovų nuo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010), kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad neturi turto ir santaupų, tačiau nei kartu su ieškiniu, nei pateikdami atskirąjį skundą nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Įrodymų, patvirtinančių, kad nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir atskirojo skundo padavimo ieškovų turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, apeliacinės instancijos teismui ieškovai taip pat nepateikė (CPK 178 str., 314 str.), todėl teisėjų kolegija įvertinusi šalių pateiktus įrodymus bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, mano, kad ieškovai šiuo metu gali sumokėti teismo nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl nėra pagrindo mažinti teismo nustatytą mokėtiną žyminio mokesčio sumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti atskirojo skundo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams L. Ž. ir L. Ž. naują dešimties darbo dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi numatytą įpareigojimą sumokėti 1 400 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų litų) dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.