- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-585-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- L. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5210-797/2020 išnagrinėjus atsakovės L. D. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. D. 5358,77 Eur skolą, 482,29 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei prašant, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės L. D. ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ priteisė 5358,77 Eur skolą, 482,29 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5841,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. D. pateikė teismui pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog apie iškeltą civilinę bylą ir teismo priimtą sprendimą už akių atsakovei tapo žinoma tik 2020-03-24, gavus antstolės I. B. raginimą įvykdyti sprendimą. Nurodė, jog ji teismo posėdžiuose nedalyvavo, nėra žinoma, kur buvo siųsti jai teismo procesiniai dokumentai, 2017-04-22 yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei nebuvo siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo teisinio pagrindo ieškinį atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Teigia, kad A. D. įmonėje ėjo vadovo pareigas, o L. D. – direktorės pareigas. Sutuoktiniai šeimos verslui naudojo ne tik bendrą sutuoktinių turtą, bet ir jų abiejų fizinį bei intelektinį darbą. Abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo įmonės veikloje visą įmonės egzistavimo laikotarpį. A. D. firmos „Alda“ turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams A. D. ir L. D., individualios įmonės pajamos buvo naudojamos šeimos interesais. Pagal banko „Snoras“ ir atsakovės 2006-06-07 sudarytą paskolos sutartį atsakovei buvo suteikta paskola, kuri buvo panaudota A. D. firmai „Alda“ reikmėms. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi A. D. firmai „Alda“ iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą A. D. firmai „Alda“, jos bendraturtis A. D. pagal 2008-12-29 paskolų sutarčių ir kasos pajamų perdavimo-priėmimo aktą perdavė bankroto administratoriui A. K. visus finansinius dokumentus bei paskolos sutartis, įskaitant ir atsakovės sudarytą 2006-06-07 paskolos sutartį Nr.PL20060607S990004 su BAB „Snoras“. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi minėta individuali įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduota bei patvirtinti 5020178,73 Lt sumos kreditoriniai reikalavimai. Šiaulių apygardos teismas 2014-03-07 procesiniu sprendimu AB bankas „Snoras“ patvirtino 759196,80 litų sumos kreditorinį reikalavimą. Į šį kreditorinį reikalavimą pateko ir ieškovo nurodyta 2006-06-07 paskolos sutartis Nr. PL20060607S990004, o teismas priėmė sprendimą dėl bankrutavusios A. D. firmos „Alda“ pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-03-07 sprendimu priėmė sprendimą dėl bankrutavusios A. D. firmos „Alda“ pabaigos bei buvo galimybių atsiskaityti su kreditoriais pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl ir atsakovės prievolė yra pasibaigusi ieškovo atžvilgiu. Atsakovė gavo iš banko „Snoras“ Šiaulių filialo direktoriaus 2008-12-29 raštą dėl 2006-06-07 paskolos sutarties nutraukimo. Be to, atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 1 d.).
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydama, kad nesutinka su pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytais atsakovės L. D. argumentais, nes pagal CK 2.17 straipsnį, CPK 117 straipsnį ir 123 straipsnio 3 dalies nuostatas procesinius dokumentus atsakovei buvo bandyta įteikti registruotu paštu paskutinės ieškovui žinomos atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuris sutapo su paskolos sutartyje nurodytu adresu. Atsakovės gyvenamoji bei darbo vietos yra nežinomos, ji nevykdė savo pareigos informuoti ieškovę ar pradinį kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, ieškovė byloje paskirti kuratorių nepageidavo, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės prašymą procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Iš 2006-06-07 paskolos sutarties kilęs reikalavimas buvo įtrauktas į L. D. sutuoktinio A. D. firmos „Alda“ bankroto procesą, kuriam pasibaigus, minėtas reikalavimas buvo nurašytas. Atsakovė 2006-06-07 sudarė su pirminiu kreditoriumi paskolos sutartį, pagal kurią gautos lėšos paskolos sutarties 1 p. nustatyta tvarka turėjo būti naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Paskolos sutarties 16.2. p. patikslina, jog paskolos gavėjas įsipareigoja naudoti gautą paskolą tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė gautą paskolą tariamai panaudojo A. D. firmos „Alda“ reikmėms, t. y. ne pagal jos paskirtį asmeniniams poreikiams tenkinti, o sutuoktinio turimam verslui palaikyti. Atsakovei buvo suteikta 11 584,80 Eur paskola, o ji paskolai dengti yra atlikusi 6226,03 Eur sumos įmokų, todėl likusio negrąžinto kredito dydį sudaro 5358,77 Eur. Paskolos sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, atsakovė sutarties sudarymo fakto neginčija, o taip pat iki šiol nėra pateikusi jokių skolos susiformavimo faktą paneigiančių ar skolos apmokėjimo faktą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė nesidomėjo savo skola, nesusisiekė su ieškove, siekdama įvykdyti savo prievoles, ir taip pažeidė pirmiau nurodytas pareigas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji nėra skolinga. Bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimui, kilusiam iš 2006-06-07 sudarytos paskolos sutarties, nėra praleistas, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovės L. D. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6. Išnagrinėjęs atsakovės pareiškime nurodytas aplinkybes dėl procesinių dokumentų neįteikimo, teismas sprendė, kad atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti tinkamai, nepažeidžiant Civilinio proceso kodekso reikalavimų, nustačius, jog atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, deklaruotas išvykimas į užsienį, konkretus deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nebuvo nurodytas ir buvo nežinomas, todėl teismui nebuvo pareigos siųsti procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pagal CPK 123 str. 3 d. su 30 d. terminu. Teismas vertino, kad procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu, atsakovė buvo pasyvi, o svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, ji neįrodė. Aplinkybė, kad faktiškai procesinių dokumentų atsakovė negavo, buvo svarbi sprendžiant klausimą dėl termino paduoti pareiškimą atnaujinimo, terminas atnaujintas ir sudaryta galimybė atsakovei pateikti nuomonę dėl ieškinio ir sprendimo už akių.
7. Pasisakydamas dėl senaties termino, teismas vertino ieškovės pateiktą detalizaciją, gautą iš banko „Snoras“, kuri patvirtina 2012-02-07 2510,76 Lt (727,18 Eur) paskolos dalies sugrąžinimą, nors tiesioginių įrodymų ir nepateikia. Teismas sprendė, jog dalis paskolos buvo sugrąžinta, skolininkės veiksmai, kuriais ji pripažįsta skolą, ieškinio senatį nutraukia tuo atveju, kai jos terminas nėra pasibaigęs. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad 2012 m., kai buvo grąžinama paskolos dalis, ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs, jis nutrūko, sumokėjus 727,18 Eur paskolos dalį, todėl sprendė, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas ir nėra pagrindo jo taikyti.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra įmonės savininko sutuoktinė, prisiėmusi savo vardu įsipareigojimus, todėl, individualiai įmonei bankrutavus, jos asmeninės prievolės bankui nepasibaigė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė L. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantės nuomone, nebuvo teisinio pagrindo procesinių dokumentų jai įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl atsakovė faktiškai nebuvo informuota apie jos atžvilgiu vykstantį civilinį procesą.
9.2. Nors atsakovė ir asmeniškai prisiėmė prievoles pagal paskolos sandorį, tačiau ši paskola buvo panaudota bankrutuojančios A. D. firmos „Alda“ reikmėms, o pagal šią paskolos sutartį A. D. firmos „Alda“ bankroto byloje patvirtintas AB bankas „Snoras“ kreditorinis reikalavimas dėl 759196,80 litų sumos. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė prašo antrą kartą priteisti paskolą, dėl kurios sumokėjimo jau išspręstas klausimas bankroto byloje Apeliantei akivaizdu, kad ši jos prievolė jau yra pasibaigusi.
9.3. Atsakovė 2008-12-29 gavo iš AB Banko „Snoras“ raštą dėl 2006-06-07 paskolos sutarties nutraukimo 2009-01-09. Atsakovė po paskolos sutarties nutraukimo, t y. nuo 2009-01-09, jokių mokėjimų nėra atlikusi ar grąžinusi kokią nors kredito dalį, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB Intrum Lietuva“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl jai procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu pagrįstai, ir toks procesinių dokumentų įteikimas atitiko visas CPK 130 str. 1 d. įtvirtintas būtinas sąlygas.
10.2. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka. Apeliantė, kaip fizinis asmuo, asmeniškai šeimos poreikiams tenkinti prisiėmė prievoles pagal kredito sutartį, todėl šios prievolės nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos.
10.3. Paskutinė apeliantės atlikta įmoka įsiskolinimui pagal paskolos sutartį atlikta 2012-02-07, todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas dėl skolos priteisimo turi būti skaičiuojamas ne nuo atsakovės nurodytos paskutinės įmokos dienos – 2009-01-09, o nuo faktiškai atliktos paskutinės įmokos dienos – 2012-02-07.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių pagal byloje pateiktus įrodymus. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
14. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Taigi, sprendimui už akių peržiūrėti yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. O vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog apie prasidėjusį teisminį procesą atsakovei buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovės pateikti duomenys, nurodytos aplinkybės nėra pakankami, kad byloje būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo
16. Apeliantė nurodo, kad pagrindinės priežastys, lėmusios atsiliepimo nepateikimą, buvo tos, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie jai pareikštą ieškinį neįteikus procesinių dokumentų. Apeliantė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu laikytinas tinkamu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.
17. Procesinių dokumentų fiziniam asmeniui įteikimo vietą reglamentuojančioje CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio, kuris reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad fiziniams asmenims procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
18. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje procesinius dokumentus atsakovei buvo bandyta įteikti registruotu paštu paskutinės ieškovei žinomos atsakovės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kuris sutapo su paskolos sutartyje nurodytu adresu. Šiuo atveju procesinių dokumentų atsakovei adresu: Bubių k., Šiaulių r. sav., įteikti nepavyko, o, VSDFV duomenimis, atsakovė nedirbo. Ieškinys teisme buvo pareikštas pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį – pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, teismas išnaudojo visus įstatymuose numatytus būdus nustatyti atsakovės gyvenamąją ir (ar) darbo vietą, o nenustatęs, procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantės gyvenamoji bei darbo vietos yra nežinomos. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu pagrįstai, ir toks procesinių dokumentų įteikimas atitinka visas CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas būtinas sąlygas, t. y. atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos buvo nežinomos, ieškovas byloje paskirti kuratorių nepageidavo, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės prašymą procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad, įteikus procesinius dokumentus pagal įstatymą tinkamai, atsakovė buvo pasyvi, o svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, ji neįrodė. Aplinkybę, kad faktiškai procesinių dokumentų atsakovė negavo, teismas vertino spręsdamas klausimą dėl termino pareiškimui už akių peržiūrėti, kuris buvo atnaujintas ir sudaryta galimybė atsakovei pateikti nuomonę dėl ieškinio ir sprendimo už akių. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu apeliantei, nepažeidė CPK straipsnio nuostatų. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių, priimto CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti privalomo procesinio veiksmo – pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
Dėl individualios įmonės bankroto
20. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad ieškovė antrą kartą prašo priteisti paskolą, dėl kurios sumokėjimo jau išspręstas klausimas A. D. firmos „Alda“ bankroto byloje patvirtinant banko kreditorinį reikalavimą. Apeliantė įsitikinusi, kad jos prievolė ieškovei yra jau pasibaigusi. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
21. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai individualios įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, asmeniškai prisiėmė prievoles pagal sandorį (kredito sutartį), šios prievolės nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos dėl įmonės bankroto, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka (žr. pav., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017).
22. Paskolos sutartis, sudaryta 2006-06-07 Nr. PL20060607S990004 tarp banko „Snoras“ ir atsakovės L. D., patvirtina, kad atsakovės vardu paimtos 40 000 Lt paskolos paskirtis – šeimos poreikiams tenkinti, todėl akivaizdu, jog apeliantė prisiėmė asmeninę prievolę grąžinti paskolą. Šiuo atveju paskolos sutartį su banku sudarė ne individualaus įmonės savininkas, o savininko sutuoktinė, kuri, kaip fizinis asmuo, asmeniškai prisiėmė prievoles pagal sutartį. Šios prievolės nesibaigia vien dėl individualios įmonės bankroto pabaigos, t. y. įmonę likvidavus ir ją išregistravus iš juridinių asmenų registro. Šiuo atveju atsakovė yra individualios įmonės savininko sutuoktinė, prisiėmusi savo vardu įsipareigojimus, todėl, pasibaigus individualios įmonės veiklai dėl bankroto, apeliantės asmeninės prievolės nepasibaigė ir tai nėra juridinio asmens savininko sutuoktinio skolinių įsipareigojimų nurašymas.
Dėl ieškinio senaties termino
23. Apeliantė nurodo, kad 2008-12-29 ji iš AB Banko „Snoras“ gavo raštą dėl 2006-06-07 paskolos sutarties nutraukimo 2009-01-09. Atsakovė po paskolos sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2009-01-09, jokių mokėjimų nėra atlikusi ir nėra grąžinusi kokios nors kredito dalies, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.
24. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi ieškovės byloje pateikti duomenys patvirtina, jog paskutinė atsakovės L. D. atlikta įmoka pagal paskolos sutartį Nr. PL20060607S990004 yra atlikta 2012-02-07, todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas dėl skolos priteisimo turi būti skaičiuojamas ne nuo atsakovės nurodomos paskolos sutarties nutraukimo dienos – 2009-01-09, o nuo jos faktiškai atliktos paskutinės įmokos – 2012-02-07.
25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą, todėl keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o apeliantės skundžiama 2020 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
26. Spręsdamas dėl prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas visų pirma aptaria įstatymų leidėjo valią šiuo klausimu. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra įtvirtinti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų (faktinių duomenų) teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų civiliniame procese nustatytų įrodinėjimo taisyklių.
27. Kita vertus, kaip nurodyta, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo priėmimo galimybės, turi vertinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi procesiniame įstatyme aptarta išimtinė situacija, leidžianti priimti kartu apeliantės 2020 m. birželio 16 d. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2009-07-31 bankrutuojančios A. D. formos „Alda“ bankroto administratorės raštą Nr. 09/07-31-01 Dėl informacijos pateikimo apie bankrutuojančią A. D. formą „Alda“. Apeliantė net neįvardija aplinkybių, sukliudžiusių jai šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat neįrodinėja, kad juos teikė arba ketino teikti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius duomenis priimti. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad apeliantė galėjo šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
29. Todėl nenustačiusi, kad aptartų naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, apeliacinės instancijos teismas 2020-06-16 pateiktų naujų dokumentų, kurie pateikti baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nepriima.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
30. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteisiamos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.