- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-05
- Bylos Nr.
- eAN2-2-531/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00029-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. (D. K.) (toliau – ir Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos aplinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau ir – Nutarimas) D. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje. Nutarimu D. K. už padarytą nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda - 310 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirta 60 Eur dydžio bauda. Nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 310 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
2. D. K. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 14 d. 11 val. 45 min. vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti. Taip pat vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu, D. K. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti skundžiamą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)bei Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)(ROIK Nr. ), dalyje dėl skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
4.1. Skunde cituojama skundžiama apylinkės teismo nutartis. Nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
4.2. Pažymi, kad Pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Vienintelė ir galiojanti teisė vairuoti yra D. B. vairuotojo pažymėjimas, išduotas pagal J. K. teisę. Teigiama, kad jis gyvena J. K., Lietuvoje lankosi tik epizodiškai, ir dėl šios priežasties jam savaime negali būti žinomos Kelių eismo taisyklės ar žinomos visos administracinės procedūros Lietuvoje, taikomos tik Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo turėtojams.
4.3. Tikina, kad jokių institucijų ar pareigūnų nebuvo informuotas apie jokias papildomas pareigas, kursus, terminus ar procedūras, susijusias su teisės vairuoti galiojimu. Pažymi, kad apie tai negavo jokio pranešimo nei iš policijos, nei iš ,,Regitros“. Nurodo, kad institucijos privalo tinkamai informuoti asmenį apie tam tikras reikalingas atlikti specialiąsias procedūras, o šiuo atveju to padaryta nebuvo.
4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad 2024 m. balandžio mėnesį, kuomet Pareiškėjas buvo sustabdytas, policijos pareigūnai jam leido toliau vairuoti automobilį ir taip tęsti savo kelionę, neinformavo apie jokius draudimus ir panašiai. Šita situacija administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sudarė pagrįstą įsitikinimą, kad jis vairuoti gali teisėtai. Nurodo, kad praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo pirmo administracinio nusižengimo padarymo, jis pirmą kartą sužinojo, kad jo turimas vairuotojo pažymėjimas negalioja.
4.5. Taip pat skunde nurodoma, kad administracinės poveikio priemonės paskyrimas šioje situacijoje neatitinka proporcingumo principo. Atkreipia dėmesį, jog Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, elgėsi sąžiningai, ketina sumokėti baudą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas išdėstė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarime išdėstytai pozicijai.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad D. K. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesio laikotarpiui (administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. balandžio 6 d.). Pažymima, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog asmeniui, kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas, pasibaigus teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – VĮ ,,Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.
5.2. Toliau atsiliepime pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, siekdamas susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, pats turėjo būti suinteresuotas išsiaiškinti šios teisės susigrąžinimo tvarką, tačiau neišsiaiškinęs jos ir neįsitikinęs, kad teisė jam yra sugrąžinta, vairavo transporto priemonę, t.y. elgėsi nerūpestingai.
5.3. Papildomai atsiliepime nurodoma, kad D. K. skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes ir buvo paskirta nuobauda, artima minimaliai, t. y. paskiriant 310 Eur baudą ir specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesių laikotarpiui. Mano, kad dar labiau švelninti nuobaudą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, nes teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. nesutinka su Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimo dalimi, kuria jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešių mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir jam visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliacinio skundo ribose.
9. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
10. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus (toliau – ANR išrašas) matyti, kad D. K. 2024 m. vasario 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo, kuriuo jam, be kita ko, buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieno mėnesio laikotarpiui. Administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. balandžio 6 d. Pasibaigus paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžinus, 2025 m. rugpjūčio 14 d. D. K. vairavo transporto priemonę (taip pat vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu), dėl ko Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. kovo 24 d.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. K. aptariamą administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl neatsargumo, t. y nežinodamas, jog pasibaigus už pirmojo pažeidimo, paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis privalėjo atlikti papildomus veiksmus šiai teisei susigrąžinti. Be to, teigiama, kad apie už pirmąjį padarytą administracinį nusižengimą ir už jo padarymą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą D. K. nebuvo tinkamai informuotas nei Lietuvos Institucijų, nei pareigūnų. Šios aplinkybės bei tai, kad D. K. negyvena Lietuvos Respublikoje, atvyksta tik retkarčiais, praeityje padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti Pažeidėjui paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ar iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos D. K. nebuvo taikytos pagrįstai. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar išviso jo neskirti.
13. Apygardos teismas pažymi, kad D. K. prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, Pažeidėjas būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka), bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) nustatytą teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, o kartu ir atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas. Be to, ir KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas dalyvaujantis eisme Lietuvos Respublikos keliais, šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad D. K. gyvena J. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad Pažeidėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, savo gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvoje, administracinį nusižengimą padarė taip pat Lietuvoje, todėl preziumuojama, kad KET Pažeidėjui yra gerai žinomos, nes priešingu atveju, jis negalėtų vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, KET reikalavimai bei nacionalinės procedūros dėl vairuotojų pažymėjimo nėra taikomos tik Lietuvos valstybės vairuotojų pažymėjimo turėtojams. Visas nagrinėjamoje situacijoje aktualias procedūras reglamentuoja taip pat ir šalių bendrai sudarytos direktyvos ir pasirašytos tarptautinės sutartys. Jų pagrindu, jei asmuo gyvenantis J. K. Lietuvoje padaro KET pažeidimą (pvz., viršija greitį, važiuoja neblaivus), jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė, įskaitant baudą ir/ar pažymėjimo atėmimą, net jei jis turi J. K. vairuotojo pažymėjimą.
14. Vairuotojams keliamų reikalavimų nesilaikymas ar neišmanymas D. K. administracinės atsakomybės nešalina, o tai, kad jis veikė neatsargia kaltės forma, prisipažino ir gailėjosi padaręs administracinius nusižengimus, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šios išvados nekeičia ir tai, kad D. K. nepadarė žalos, nesutrikdė eismo, nes jam inkriminuoti administraciniai nusižengimai yra formalūs, t. y. nereikalaujantys atitinkamų padarinių kilimo, atsakomybė už juos kyla vien už veiksmų, nurodytų ANK straipsnio dispozicijoje, padarymą.
15. Nepaisant to, kad Pažeidėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, jis tuo pačiu nesilaikė ir kitų KET taisyklių – rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad D. K. padaryti pakartotiniai administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, padarytų pažeidimų skaičius ir jų pobūdis rodo jo neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi, o anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik palikus galioti paskirtą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą šešiems mėnesiams, nes šio termino trumpinti ar jo visai neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, pagrindo nėra.
16. Galiausiai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog Pažeidėjas nebuvo tinkamai informuotas apie Institucijos pareigūnų 2024 m. vasario 20 d. protokolo su administraciniu nurodymu nutarimo priėmimą, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos ir 2025 m. rugpjūčio 14 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. ROIK turinio, jame yra D. K. rašytinis patvirtinimas, jog Pažeidėjas su padarytais nusižengimais sutinka, labai gailisi. Paaiškina, jog per klaidą pamiršo įvykdyti vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie netinkamą jo informavimą dėl jam paskirtos administracinės poveikio priemonės – teisės atėmimo vieno mėnesio laikotarpiui bei nežinojimą apie reikalingas atlikti procedūras dėl jos susigrąžinimo net neužsimena.
17. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei Pažeidėjas, kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė apylinkės teismas.
18. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. D. K. Institucijos nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas ir pagal 424 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą ir D. K. (D. K.) apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.