Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-185-2010-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 1.1.8.10.

2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugpjūčio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. (vagystė iš ŽŪB „Parama“) ir BK 178 str. 2 d. (T. K. automobilio detalių vagystė) ir nubaustas:

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš ŽŪB „Parama“) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. (T. K. automobilio detalių vagystė) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. B. pagal BK 187 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., nuspręsta konfiskuoti 200 Lt vertės A. B. priklausantis turtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2009 m. gruodžio 30 d., apie 24 val., nupjaudamas spyną, įsibrovė į Žemės ūkio bendrovės „Parama“ mechanines dirbtuves, esančias Rokiškio rajone, Jūžintų seniūnijoje, Laibgalių kaime, ten iš balninio vilkiko „VOLVO FH 12“, vals. nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako į atsineštas talpyklas prisipylė ir išsinešė 500 litų vertės 250 litrų dyzelinio kuro;

2010 m. sausio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, apie 24 val., veikdamas bendrai su A. K., iškėlė garažo, esančio Rokiškio r., Jūžintų sen., Beičių k., duris ir įsibrovė į D. K. priklausantį garažą, ten nuo garaže stovėjusio T. K. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) nuimdami automobilio detales: du priekinius automobilio šviesos žibintus po 250 litų vertės - viso 500 litų vertės, du galinius automobilio šviesos žibintus po 200 litų vertės – viso 400 litų vertės, magnetolą „Pioneer“ - 150 litų vertės, akumuliatorių - 100 litų vertės, du posūkio žibintus po 10 litų vertės - viso 20 litų vertės, kuro daviklį 30 litų vertės, šviesų įjungimo-išjungimo reguliatorių 20 litų vertės, šviesos ir posūkių perjungimo svirteles su perjungimo mechanizmu 50 litų vertės, du veidrodėlius po 50 litų vertės, viso - 100 litų vertės, dvi šoninių durelių garso kolonėles „Boschmann“ po 45 litų vertės - viso 90 litų vertės, du priekinius posūkių atšvaitus po 10 litų vertės – viso 20 litų vertės, kuro įpurškimo sistemą 100 litų vertės, aušinimo skysčio bakelį 20 litų vertės, keturias aušinimo sistemos šlangas 50 litų vertės, keturias vasarines automobilio padangas su lengvo lydinio ratlankiais 350 litų vertės, ir visus daiktus išsinešdami, įsibrovę į patalpą pagrobė 2000 litų vertės svetimą turtą, viso nukentėjusiajam T. K. padarė 2000 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas A. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei jas bendrindamas, vadovavosi Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais.

Nusikalstamas veikas A. B. padarė, esant neišnykusiems ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintiems teistumams, todėl teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes. Individualizuodamas bausmių dydžius, teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t.y. įvertino tai, kad abi A. B. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos, nukreiptos į valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Yra teistas už analogiškus nusikaltimus (2 t., b.l. 34-36), baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 52-53), todėl nauji nusikaltimai yra dėsninga A. B. gyvenimo būdo pasekmė. Charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b.l. 58). Vagystės iš ŽŪB „Parama“ epizode jo atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą ŽŪB „Parama“ (BK 59 str. 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiame epizode jo atžvilgiu nėra. T. K. automobilio detalių vagystės epizode A. B. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.), savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 3 p.), o sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 p.). Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. numatyta taisykle, pirmos instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės, nei sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. Tokios bausmės, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežtos.

Kaip matyti, teismas įvertino skunde minimas aplinkybes, kad kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiesiems padarytą žalą pilnai atlygino, tai pripažindamas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į jas skiriant bausmes. Todėl dar labiau švelninti bausmes dėl jau įvertintų aplinkybių nėra pagrindo.

Atmestinas nuteistojo prašymas taikyti BK 63 str. 2 d. numatytą bausmių apėmimo būdą. A. B. nuteistas už du apysunkius nusikaltimus. BK 63 str. 5 d. nurodyti atvejai, kai teismas taiko bausmių apėmimą: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kadangi padaryti nusikaltimai sudaro realią nusikaltimų sutaptį, padarytos vagystės priskiriamos tai pačiai nusikaltimų kategorijai, teismas pagrįstai bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Bausmių subendrinimas apėmimo būdu prieštarautų BK 63 str. 5 d. nuostatoms. Tačiau, pirmos instancijos teismas, teisingai subendrinęs bausmes daliniu sudėjimo būdu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė kitą bendrinimo būdą – bausmių apėmimą: „Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, prie griežtesnės bausmės, pridedant švelnesnės bausmės dalį...“. Tai pripažintina rašybos klaida, kuri taisytina.

Bendrindamas bausmes, teismas BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, taip pat nepažeidė. Bausmės individualizavimo tikslu įstatymas šiuo atveju suteikia teismui galimybę parinkti vieną iš dviejų galimų bausmių bendrinimo būdų – arba visišką, arba dalinį sudėjimą, o pasirinkus dalinį bausmių sudėjimą – nustatyti pridedamos bausmės dalį. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, skirtos už T. K. automobilio detalių vagystę, pridėjo nedidelę dalį 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių bausmės (tik 4 mėnesius), skirtos už vagystę iš ŽŪB „Parama“ ir nustatė galutinę 2 (dvejų) metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta. Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTAR Ė:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidą dėl bausmių bendrinimo būdo ir išdėstyti taip: „Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, pridedant švelnesnės bausmės dalį...“