- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1-714-408/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00017-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Gražvydas Gudonis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 1.2.18.10.1Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės
V. T., laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2021-03-10 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2019-09-11 iki 2020-02-27 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, o būtent:
pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX - 574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatas, kuriuose nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-31 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-31 NR. (duomenys neskelbtini), pagal 2019-09-11 UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2019-09-16 Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-27 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-14 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-19 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-26 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-11 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-20 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-23 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-27 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019-12-11 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitoje įregistravo ūkines operacijas, kurios įvyko kitomis aplinkybėmis, nei įvardintos apskaitos dokumentuose, t. y., nors prekės buvo įsigytos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau buvo panaudotos ne įmonės veikloje, o asmeninio namo adresu, (duomenys neskelbtini) statyboms, dėl to nesilaikant išvardintų teisės aktų reikalavimų tvarkant buhalterinę apskaitą, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to laikotarpiu nuo 2019-09-11 iki 2020-02-27, iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taip pat, jis laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2021-03-10 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, užimamų pareigų pagrindu, laikotarpiu nuo 2019-09-11 iki 2020-02-27 UAB (duomenys neskelbtini) vardu, iš UAB (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-31 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-31 NR. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2019-09-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019-09-16 Nr. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-27 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-14 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-19 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-26 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-11 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-20 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-23 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-27 Nr. (duomenys neskelbtini) savo asmeninio namo adresu, (duomenys neskelbtini), statyboms, įsigijo įvairių statybinių medžiagų viso už 12069,93 Eur., pagal 2019-12-11 PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) savo asmeninio namo adresu, (duomenys neskelbtini), statyboms įsigijo 10 vnt. plastikinių langų bei garažo vartus su montavimo darbais už 7150 EUR, tačiau šių statybinių medžiagų, langų ir garažo vartų panaudojimo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje apskaitos dokumentais nepagrindė, jų bendrovei negrąžino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) viso 19 219,93 Eur (12069,93+7150 Eur) vertės turtinę žalą.
II. Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas
V. T. dalinai kaltas prisipažino. Jis parodė, kad prekės, kurios buvo pristatytos į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini), buvo atvežtos pardavėjo, iš kurio UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekes užsakytu transportu. Su asmenimis, atvežusiais prekes jis atsiskaitė asmeniškai grynais pinigais. Su UAB (duomenys neskelbtini) už pirktas prekes jis vėliau atsiskaitė grynais pinigais, 2021 m. gegužės mėnesį, surašant kasos pajamų orderius. Šie orderiai turi būti apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Pinigus perdavė buhalteriui R. U., kuris ir išrašė kasos pajamų orderius, o jis juos pasirašė. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko tik statybines medžiagas, plastikinius langus, garažo vartus ir šviestuvus. Sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) dėl prekių ar paslaugų pirkimo nesudarinėjo. Liko neatsiskaitęs už iš UAB (duomenys neskelbtini) pirktus šviestuvus, kurių vertė apytiksliai vienas tūkstantis eurų.
Paaiškino, kad visi sandoriai su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, o prekės ir paslaugos panaudotos bendrovės veikloje, išskyrus paminėtą prekių vežimą į jam priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų, kadangi jų neišsaugojo. Savo atsakomybę už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, kaip buvęs UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, visiškai supranta, tačiau tai įvyko dėl žmogiško neatidumo, didelio darbo krūvio, pastovaus skubėjimo.
2023-11-07 rašytiniuose parodymuose V. T. parodė, kad niekada neorganizavo UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo apskaitos tvarkymo. Iš pranešime apie įtarimą nurodytų UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019-09-11 iki 2020-02-27 iš tiesų UAB (duomenys neskelbtini) vardu buvo įsigytos prekės ir pristatytos jo asmeninio namo, (duomenys neskelbtini), adresu statyboms. Prekės UAB (duomenys neskelbtini) vardu buvo įsigytos, kadangi ši įmonė iš nurodytų tiekėjų gaudavo nuolaidas. Akivaizdu, kad pirkdamas prekes nieko nenorėjo slėpti ir prekių pristatymui nurodė savo statomo namo, o ne kokio kito UAB (duomenys neskelbtini) statomo objekto adresą. Tokiu būdu pirkdamas prekes neįžvelgė nieko blogo, viskas fiksuota apskaitoje. Taip pat, asmeniškai pasidarė sąskaitų kopijas, kad tiksliai žinotų savo įsiskolinimo dydį, o vėliau savo vardu išrašytų sąskaitas ir jas apmokėtų UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl didelio užimtumo (dirbo tuo metu keliose įmonėse) neužteko laiko prisėsti ir tinkamai sutvarkyti apskaitos dokumentų dėl nurodyto įsiskolinimo, bet jo nepamiršo ir neketino nuslėpti ar kažką pasisavinti. Kai 2021 m. pradžioje buvo nuspręsta parduoti UAB (duomenys neskelbtini) ir tų pačių metų kovo mėnesį naujajam pastarosios bendrovės direktoriui R. U. buvo perduoti apskaitos ir kiti dokumentai. Visgi, kiek pamena, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo aktas buvo surašytas, tačiau jis jo neranda ir šiuo metu pateikti negali. Atskirai jį informavo ir apie savo įsiskolinimą bendrovei, o taip pat perdavė ir sau pasidarytas, šiame paaiškinime jau paminėtas, sąskaitų kopijas, kuriose atsispindėjo jo skola. R. U. paprašė, kad jam išrašytų sąskaitas ir kad jas iš karto apmokės grynais pinigais. 2021 m. gegužės mėnesį R. U. jam paskambino ir pasakė, kokią sumą turėtų sumokėti (jam atrodo, kad buvo paskaičiuotas ir minimalus UAB (duomenys neskelbtini) antkainis). Jie netrukus susitiko kažkokioje kavinėje. Jis jam padavė jau surašytą vieną UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį, o jis jam atidavė grynus pinigus. Tai buvo kasos pajamų orderis už plastikinius langus ir garažo vartus. Kiek pamena, R. U. paklausė, kodėl išrašytos tik šios prekės, buvo juk daugiau. Jis jam atsakė, kad surašys vėliau, kad nespėjo dar visko suskaičiuoti ir surašyti. Taip pat pasakė, kad išrašys ir visas sąskaitas. Antrasis kasos pajamų orderis buvo išrašytas gegužės 20 d. Kiek pamena, jie ir susitiko tuo pačiu laiku. Kur įvyko susitikimas, nepamena. Kasos pajamų orderis buvo išrašytas už statybines medžiagas. Jis orderį pasirašė ir perdavė R. U. pinigus. PVM sąskaitų-faktūrų jis nepateikė, o jam paminėjus jas, pasakė, kad neužilgo išrašys, paskambins jam ir atveš, tačiau taip ir nepaskambino. Gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje dar bandė su juo susisiekti, tačiau nepavyko, o po to, padidėjus darbų krūviui, pasimiršo. Pagal abu paminėtus UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderius (jų kopijas kartu su paaiškinimu pateikė ir VMI patikrinimo metu) R. U. perdavė 17 600 eurų. Šie orderiai ir pinigai, turi būti apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Po to, kai VMI jam pateikė klausimus dėl nurodytų sandorių, pastebėjo, kad liko neatsiskaitęs už iš UAB (duomenys neskelbtini) pirktus šviestuvus, kurių vertė apytiksliai vienas tūkstantis eurų. Taip pat prisiminė, kad jam taip ir neišrašytos PVM sąskaitos-faktūros, turi tik orderius. Jam, perduodant UAB (duomenys neskelbtini) reikalus, buvo svarbu atsiskaityti su bendrove, o pinigus buvo sumokėjęs, todėl sąskaitos buvo jau pasimiršę. Norėjo vėl susisiekti su R. U., bet neberado jo telefono numerio. Matyt, keičiant telefono aparatą, išsitrynė. Savo atsakomybę supranta, tačiau, jei ir buvo padaryti pažeidimai, tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, jie tikrai nebuvo esminiai, tai įvyko dėl žmogiško neatidumo, didelio darbo krūvio, pastovaus skubėjimo (5 t., b. l. 183, 184).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. T. kaltas prisipažino tik dalinai, tačiau jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
2023-05-30 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma:
V. T. nėra niekaip susijęs su netinkama įmonės veikla.
Dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Kaltinamasis V. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė ir apklausiamas teisme teigė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) už pirktas prekes jis vėliau atsiskaitė grynais pinigais surašant kasos pajamų orderius. Šie buvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Pinigus perdavė R. U., kuris ir išrašė kasos pajamų orderius, o jis juos pasirašė. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko tik statybines medžiagas, plastikinius langus, garažo vartus ir šviestuvus. Sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) dėl prekių ar paslaugų pirkimo nesudarinėjo.
2023-05-30 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, darbai, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdomi. Pajamų iš šio objekto negauta.
Pasinaudojus viešai prieinama internetine informacija, adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų kvartalas. VMI turimais IS „Infostatyba“ duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), buvo statomas vieno buto gyvenamasis namas.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. T. laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2021-03-10 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, užimamų pareigų pagrindu, laikotarpiu nuo 2019-09-11 iki 2020-02-27 UAB (duomenys neskelbtini) vardu, iš UAB (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-15 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-31 NR. (duomenys neskelbtini), 2019-10-31 NR. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2019-09-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019-09-16 Nr. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-27 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-14 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-19 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-26 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-11 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-20 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-23 Nr. LEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-27 Nr. (duomenys neskelbtini) savo asmeninio namo adresu, (duomenys neskelbtini), statyboms, įsigijo įvairių statybinių medžiagų viso už 12069,93 Eur., pagal 2019-12-11 PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) savo asmeninio namo adresu, (duomenys neskelbtini), statyboms įsigijo 10 vnt. plastikinių langų bei garažo vartus su montavimo darbais už 7150 EUR, tačiau šių statybinių medžiagų, langų ir garažo vartų panaudojimo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje apskaitos dokumentais nepagrindė, jų bendrovei negrąžino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) viso 19 219,93 Eur (12069,93+7150 Eur) vertės turtinę žalą.
Teismas netiki V. T. pateiktais aiškinimais dėl paslaugų ir medžiagų panaudojimo adresu (duomenys neskelbtini), jog jis su UAB (duomenys neskelbtini) už pirktas prekes atsiskaitė grynais pinigas 2021 m. gegužės mėnesį, surašant kasos pajamų orderius. Šie orderiai turi būti apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Pinigus perdaviau buhalteriui R. U., kuris ir išrašė kasos pajamų orderius.
Teismas taip pat netiki ir kaltinamojo iškelta versija, kad ne jis, o R. U. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei buhalteris, todėl turėtų atsakyti už bendrovės lėšų pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Teismas vadovaujasi byloje apklausto specialiojo liudytojo R. U. pirminiais parodymais, kurie pilnai atitinka bylos aplikybes ir esmę.
Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltininkui patikėtas turtas yra užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Tokio turto perdavimas paprastai įforminamas dokumentais. Esminis turto pasisavinimo, kaip nusikaltimo, sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Tai gali būti padaryta per ekonomiškai nenaudingus sandorius, apgaulingai, aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą ir pan. Turto pasisavinimas tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Paprastai šis nusikaltimas yra padaromas aktyviais įvairiais veiksmais, taip pat ir turto neteisinga apskaita. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Pasisavintu gali būti laikomas tik toks turtas, kurį kaltininkas tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims.
Teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu konstatuotina, kad kaltinamasis V. T. savo asmeninio namo adresu, (duomenys neskelbtini), statyboms, įsigijo įvairių statybinių medžiagų viso už 12069,93 Eur., pagal 2019-12-11 PVM sąskaitą faktūrą TRML Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) savo asmeninio namo adresu, (duomenys neskelbtini), statyboms įsigijo 10 vnt. plastikinių langų bei garažo vartus su montavimo darbais už 7150 EUR, tačiau šių statybinių medžiagų, langų ir garažo vartų panaudojimo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje apskaitos dokumentais nepagrindė, jų bendrovei negrąžino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) viso 19 219,93 Eur (12069,93+7150 Eur) vertės turtinę žalą.
Tai įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo ištirtais, įvertintais duomenimis, jų visetu. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, neabejojama, kad V. T. tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šį tikslą jis įgyvendino naudodamasis savo padėtimi darbo santykių srityje, per turto apskaitos ypatumus, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusį vieningos tyčios forma. Taigi, šių duomenų visetas leidžia pagrįstai teigti, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, galiojančio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis ir kt.). Tai esminiai reikalavimai, keliami asmenims, organizuojantiems ir tvarkantiems buhalterinę apskaitą. Kitaip tariant, buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, laikantis įstatymų, poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, apskaitoje privalo būti fiksuojama tik objektyvi informacija, kurią būtų galima palyginti su kitų asmenų turima informacija buhalterinėje apskaitoje arba būtų galima lyginti skirtingų laikotarpių to paties asmens finansinius rodiklius. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir melagingos informacijos fiksavimu buhalterinėje apskaitoje. Apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas gali būti būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis) ir kt., o asmens veiksmai kvalifikuotini esant sutapčiai kartu su kita nusikalstama veika. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
2023-05-30 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, darbai, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdomi. Pajamų iš šio objekto negauta. Pasinaudojus viešai prieinama internetine informacija, adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų kvartalas. VMI turimais IS „Infostatyba“ duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), buvo statomas vieno buto gyvenamasis namas.
IS „Infostatyba“ duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), vienbučio gyvenamojo namo statyboms statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019-08-05 statytojai E. S.. VĮ Registrų centras duomenimis, minėtu adresu žemės sklypą, kurio naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos 2019-08-27 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo V. T..
Pagal pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir i.SAF išrašomų PVM sąskaitų registrą 2019 metais gruodžio mėnesį V. T. PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, t. y. nei langai, nei garažo vartai nebuvo parduoti. V. T. teigimu, už minėtas prekes jis atsiskaitė grynais pinigais su UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu R. U. 2021 m. gegužės mėnesį. VMI duomenimis, R. U. niekada nebuvo įformintas kaip UAB (duomenys neskelbtini) buhalteris. Pagal pateiktus i. SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus už 2021 m. gegužės mėnesį V. T. taip pat nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir pateiktoje PVM deklaracijoje šios sumos nedeklaruotos.
Mokestinio patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigytos medžiagos buvo panaudotos Bendrovės PVM apmokestinamojoje veikloje, perparduotos ar kitaip būtų sukurta pridėtinė vertė.
Įvertinus turimą, iš UAB (duomenys neskelbtini) gautą ir V. T. paaiškinime nurodytą prieštaringą informaciją, daroma išvada, kad V. T. už šias prekes su UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė, o tik pateikė „išrašytus kasos pajamų orderius“, tuo patvirtindamas savo nesąžiningumą (b. 1 tomas l. 39, 40).
Nustatyta, kad kaltinime nurodyto laikotarpio metu galiojusio LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr.XII-2215 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Neginčijamai nustratyta, kad nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo V. T..
III. Dėl bausmės
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
V. T. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. V. T. savo kaltės nepripažino, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas. Bylos duomenimis, kaltinamasis priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Šioje byloje nėra nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamų veikų padarymą V. T. skiriamos baudos, nustatant jų dydį artimą minimaliam. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią bausmės rūšį. Nusikalstama veika, numatyta 222 straipsnio 1 dalyje bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (BK 63 straipsnio 4 dalis).
IV. Dėl civilinio ieškinio
Likviduojama UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratorės I. S. teisme, pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. T. priteisti 19 219,93 Eur turtinei žalai atlyginti (6 t., b. l. 77–80).
Ieškinyje nurodo, kad nemokumo administratorės perimtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad V. T. būtų įsigijęs iš UAB (duomenys neskelbtini) ar kokiu kitu būdu atsiskaitęs su UAB (duomenys neskelbtini) už savo asmeninėms reikmėms įsigytą turtą. V. T. nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų tikslų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.
Seka išvada, kad ieškinys tenkintinas visiškai, nes yra nustatytos visos deliktinės atsakonybės sąlygos: neteisėti veiksmai – V. T. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2019-09-11 iki 2020-02-27 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, apskaitoje įregistravo ūkines operacijas, kurios įvyko kitomis aplinkybėmis, nei įvardintos apskaitos dokumentuose, t.y. nors prekės buvo įsigytos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau buvo panaudotos ne įmonės veikloje, o asmeninio namo statyboms. Nustatyta, kad tokiu būdu V. T. pažeidė ne tik veikos atlikimo metu galiojusio buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, bet ir savo, kaip bendrovės vadovo pareigas.
V. Kiti klausimai
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu rasti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskatos dokumentai - grąžintini UAB (duomenys neskelbtini) , kratos metu rasta 2020-08-08 akcijų pirkimo sutartis, specialio liudytojo R. U. pateikti dokumentai, pateikti 2021-03-10 d. dokumentų pateikimo protokolu, saugomi Kauno apskrities FNTT Kauno apygardos valdyboje – grąžintini likviduojamai UAB (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendė:
V. T. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti 100 (vieno šimto) MGL (5 000 Eur, t. y. penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda.
V. T. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL (6 000 Eur, t. y. šešių tūkstančių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – 170 (vieno šimto septyniasdešimt) MGL (8 500 Eur, t. y. aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.
Likviduojamos UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės I. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. T. 19 219,93 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus dvylika eurų ir 93 ct) turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu rastus UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskatos dokumentus - grąžinti UAB (duomenys neskelbtini), kratos metu rastą 2020-08-08 akcijų pirkimo sutartį, specialio liudytojo R. U. pateiktus dokumentus, pateiktus 2021-03-10 d. dokumentų pateikimo protokolu, saugomus Kauno apskrities FNTT Kauno apygardos valdyboje – grąžinti likviduojamai UAB (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.