Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25051-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25051-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas nutarimas) E. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir nubaustas galutine 320 Eur bauda, papildomai taikant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesių terminui. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad E. K. Elektrėnų sav., Vievyje, Gėlių g., 2025 m. rugsėjo mėn. 8 d. 19 val. 12 min., vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną 50km/val., važiavimo greitį, tai yra važiavo 93km/val., greičiu įvertinus paklaidą, taip pat vairavo motociklą priskiriamą A kategorijos transporto priemonėms, neturėdamas teisės vairuoti A kategorijos transporto priemones.

2. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas E. K. skundas, kuriame nurodoma, kad vairuotojo egzaminus „Regitroje“ pareiškėjas buvo sėkmingai išlaikęs, todėl teisę vairuoti buvo įgijęs, tačiau dar nebuvo fiziškai atsiėmęs pažymėjimo. Pažeidimas buvo formalus, nebuvo jokio realaus pavojaus eismo saugumui, o pareiškėjo elgesys nebuvo sąmoningai pavojingas ar piktybinis. Atsižvelgiant į tai, kad teisę vairuoti pareiškėjas faktiškai turėjo, pažeidimas nepadarė žalos, yra visiškai pripažinęs pažeidimą ir gailisi, prašo peržiūrėti paskirtą nuobaudą ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba, jei įmanoma, taikyti švelnesnę priemonę.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

7. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – E. K. nekvestionuoja Skundžiamo nutarimo aplinkybių, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, nustatytą 416 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinka su Skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Skunde administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba, jei įmanoma, taikyti švelnesnę priemonę.

8. ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur.

9. ANK 424 straipsnio 3 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, bei pateiktą bylos medžiagą, mano, kad administracinio poveikio priemonė jam parinkta ir paskirta teisingai, o išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra.

13. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad buvo išlaikęs vairavimo egzaminą, tačiau po egzamino išvyko į užsienį ir tik likus maždaug savaitei iki užfiksuoto nusižengimo, grįžo į Lietuvą, todėl nespėjo atsinaujinti vairuotojo pažymėjimo. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo žinoti ir suprasti, kad nepaisant to, jog yra išlaikęs vairavimo egzaminą, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę pažeidimo padarymo metu. Tai, kad asmuo buvo išvykęs į užsienį po egzamino išlaikymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis vairuotojo pažymėjo atsiimti neturėjo jokios galimybės, kadangi nusižengimas padarytas jau pareiškėjui būnant Lietuvoje. Aplinkybė, kad jo vairuojamo motociklo prietaisų skydelyje greitis buvo rodomas myliomis, o ne kilometrais, todėl pareiškėjas klydo dėl transporto priemonės greičio, taip pat nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo padarytą pažeidimą kaip mažiau pavojingą. Pažymėtina, kad greitį pareiškėjas viršijo gana ženkliai, t. y. važiavo 93 km/val. greičiu įvertinus paklaidą, kai leistinas greitis buvo 50 km/val., tai neabejotinai turėjo įvertinti, kad greitis yra viršijamas. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas taip pat nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių motociklo vairavimas šiuo atveju buvo neišvengiama būtinybė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakomybėn traukiamo asmens E. K. charakterizuoti kaip Kelių eismo taisyklių besilaikančio asmens negalima, ką patvirtina byloje pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenys – per penkerius metus asmuo administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų baustas daugiau nei 15 kartų.

14. Teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo patirs laikinų nepatogumų ir/ar nuostolių, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams yra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusižengimui. Pareiškėjo E. K. nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis bei sudarančiomis pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar ją sušvelninti. Todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti Institucijos 2025 m. spalio 16 d. nutarimą, dėl ko pareiškėjo E. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo E. K. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25051-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.