Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, priėmusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_N-195-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_N-195-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 245,00 Eur bauda.

Skundžiamu nutarimu nuobauda G. K. skirta už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 14.00 val., pagrobė nedidelės vertės turtą, priklausantį G. L., tuo padarydamas jam 149,00 Eur materialinę žalą, t. y. padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 108 straipsnio 1 dalyje.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas G. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodė, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK) tyrėjo J. D. priimtas skundžiamas nutarimas yra surašytas formaliai, t. y. neaišku kokia proceso tvarka surašytas nutarimas, nenurodyti visi dalyvaujantys procese asmenys, nesigilinta į bylos esmę, nesiaiškinant apie neva jo padarytą vagystę, aplinkybes, žalos dydį, nutarime nenurodytas koks konkrečiai turtas buvo pagrobtas, kuris priklausė G. L., nepareikalauta duomenų, įrodančių nukentėjusiojo nurodytą 149,00 Eur materialinę žalą, bei nemotyvuota, kodėl G. K. skirta piniginė bausmė, siekianti vidurkį. Nutarime nenustatytos lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą nepareikalavo duomenų iš registrų apie G. K. teistumą bei ar jis buvo baustas administracine tvarka. Nurodė, kad bulviakasė, kurios pagrobimu G. K. kaltinamas buvo palikta prie jam iš dalies nuosavybės teise priklausančio pastato apie 3-4 metus. Iš jos kaip bulviakasės buvo likęs tik rėmas, ji absoliučiai nebuvo tinkama naudojimui pagal bulviakasės paskirtį. Be to, toje teritorijoje asmenys kaip nereikalingus daiktus palikdavo ir anksčiau. Todėl ta bulviakasė buvo palikta kaip bešeimininkė, t. y. niekieno daiktas. Pagal nukentėjusiojo G. L. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kurio pagrindu G. K. buvo kaltinamas vagyste. Baudžiamoji byla Nr. 1-644-884/2018 su kaltinamuoju aktu buvo perduota Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams, tačiau nagrinėjant bylą, prokuroras paprašė grąžinti ją tyrimui papildyti. Teismui tenkinus prokuroro prašymą, byla po atliktų papildomų procesinių tyrimo veiksmų į teismą su kaltinamuoju aktu nebuvo perduota, o priimtas nutarimas perduoti medžiagą nagrinėti administracine tvarka. G. K. nurodė, kad jo tyčios pavogti bulviakasę nebuvo, savo kaltės jis nepripažino. Nurodė, kad jam tvarkant teritoriją ir sukrovus visą krūvą metalo laužo, metalo laužo supirkėjai jo pasiteiravo ir apie metalo laužą (bulviakasę), t. y. būtent pirkėjai jo pasiteiravo, o ne jis pats inicijavo ir jiems pasiūlė bulviakasės paėmimą į metalo laužą. G. K. pasakė, kad bulviakasė yra ne jo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo palikta apie 3-4 metus teritorijoje, kurioje jam iš dalies bendrosios nuosavybės teise priklausė dirbtuvės, tai jis pamanė, kad ji yra niekieno, bešeimininkė, ir ją atidavė metalo supirkėjams kartu su visu savo metalu (keli traktoriai, lengvasis automobilis ir daug viso kito). Kad bulviakasė priklausė G. L. jis nežinojo, to fakto nežinojo ir visi kiti pastato bendrasavininkai. Be to, G. L. toje teritorijoje pasidėjo ją ir paliko neatsiklausęs nei vieno pastato bendrasavininkio. Be to, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie bulviakasės įsigijimą. Pažymėjo, kad G. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog jis ją pirko už 200 Eur, vėliau teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, jog bulviakasė nebuvo pilnos komplektacijos, nes jis nuo jos nuėmė ratus, ji nebuvo tinkama naudojimui. Vėliau jos vertė buvo sumažinta, tačiau byloje visiškai nepagrįsta padarytos turtinės žalos vertė. Dėl šių aplinkybių mano, kad jo veiksmai kvalifikuoti netinkamai ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusysis G. L. pateikė prašymą remtis anksčiau jo duotais parodymais ir nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo G. K. skundą palaikė, paaiškino kad nežinojo, kad bulviakasė priklausė G. L. ir ją kaip šiukšlę išvežė iš savo kiemo. Paaiškino, kad po įvykio su G. L. buvo konfliktas, bet aplinkybių jie neišsiaiškino, tik šio konflikto metu sužinojo iš kieno tariamai pavogė bulviakasę. Paaiškino, kad jis išvežė iš bendros teritorijos ne tik tą bulviakasę bet ir daug kitų daiktų kaip metalo laužą.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovas M. V. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad policijos pareigūnai važiavo pas G. L. patikslinti žalą. Negali atsakyti kas inicijavo patikslintą bulvių kasamosios vertę ir žalos sumą. Nurodė, kad yra faktas, kad G. K. pasisavino ne jam priklausantį svetimą turtą, todėl jam taikytina administracinė atsakomybė. Prašė palikti Skuodo rajono policijos komisariato priimtą nutarimą G. K. atžvilgiu ir pripažinti jį pažeidėju.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad jau labai seniai į kitiems savininkams priklausančią teritoriją G. L. atvežė bulvių kasamąją ir pasidėjo, sakė remontuos, nes ji buvo techniškai netvarkinga, nenaudojama. Ji išstovėjo ilgą laiką, gal apie 3-4 metus, vėliau G. L. sakė, kad jos nebetaisys, nes neapsimoka, nuėmė nuo kasamosios tekinius. Faktiškai, tai buvo likusi metalo krūva ir ji maišėsi, nes buvo užstatyta prie pastato durų, trukdė prieiti. Žmonės pasakojo, kad G. K. ją pardavė į metalo laužą, pats jis to nematė. Paaiškino, kad ta teritorija yra visų 4 ar 6 bendrasavininkių. G. L. nėra tos teritorijos savininkas. Toje teritorijoje yra paliktos apie 5 bulviakasės. Jis nežino, ar G. K. žinojo kieno būtent ta bulviakasė. Pažymėjo, kad yra buvę, kad po nakties, toje teritorijoje kas nors palieka nereikalingus daiktus. Už kiek G. L. gavo tą kasamąją ir už kiek pirko nežino.

Teismo posėdžio metu liudytojas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausias tyrėjas J. D., parodė, kad jis surašė nutarimą komisariate, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš teismo buvo sugrąžinta byla nagrinėjimui ir jis nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašė iš bylos medžiagos duomenų. Klausė G. K. ar sutinka su pažeidimu, šis nesutiko. Vadovavosi protokolu ir baudžiamosios bylos medžiaga, į įvykio aplinkybes nesigilino. Nurodė, kad papildomų tyrimo veiksmų, siekiant įsitikinti, kad asmuo yra padaręs administracinį nusižengimą, dėl kurio yra surašytas protokolas, neatliko.

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens G. K. atstovė advokato padėjėja D. T. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais, nutraukti administracinę teiseną ir G. K. išteisinti. Papildomai paaiškino, kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje visiškai nebuvo atliekamas. Pažymėjo, kad bešeimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu. Patikslino, kad pats G. L. patvirtino, kad niekam neminėjo, kad bulvių kasamoji priklausė jam, išskyrus V. D.. Nurodė, kad G. K. nesiekė pasisavinti bulvių kasamosios, o iniciatyva ją paimti kilo iš metalo supirkėjų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje nustatyta, kad pagal 2018 m. spalio 1 d. G. L. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47306-18 dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. iš buvusių dirbtuvių kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta G. L. priklausanti bulvių kasimo mašina, kurios vertė 200 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 4 d. liudytoju apklaustas G. L. parodė, kad buvusių dirbtuvių kieme, adresu (duomenys neskelbtini), apie du metus laikė jam priklausančią bulvių kasimo mašiną. Tie dirbtuvių pastatai priklauso apie 30 žmonių. Kai jis prieš du metus atvežė ten pasidėti tą bulvių kasimo mašiną, nieko apie tai neinformavo. Tik žinojo vienas asmuo V. D., kuris ten užsiima kalvystės darbais, ten dirba. Per tuos du metus apie jo bulvių kasimo mašiną sužinojo ir daugiau asmenų, nes visiems buvo įdomu, kas ją ten pasidėjo bei kam ji priklauso. Apie tai sužinojo ir G. K., kuris į dirbtuves ateidavo laikas nuo laiko, nes jam ten irgi priklauso dalis garažų. Jis ten laikydavo savo techniką. 2018 m. rugsėjo 30 d. nuvyko į dirbtuves, nes reikėjo pasiimti metalo ir tada pastebėjo, kad nebėra jam priklausančios bulvių kasimo mašinos, kuri ten kieme buvo padėta. Po to nuvyko pas G. K. į namus išsiaiškinti, kas paėmė bulvių kasimo mašiną. Nuvažiavo pas jį, nes įtarė, kad jis galėjo ją parduoti į metalo laužą, nes tą pačią dieną girdėjo žmonių kalbas, kad jis prieš tai dieną pardavinėjo metalą. G. jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, grasino su juo susidoroti, neprisipažino, kad pardavė bulvių kasimo mašiną, o tik sakė, kad šalia šios mašinos buvo padėtas jo kombaino ratas, tai gal tuo metu metalo supirkėjai ir įsikrovė ir jo bulvių kasimo mašiną. Tuo jų pokalbis ir pasibaigė. Kitą dieną atvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo dėl dingusios bulvių kasimo mašinos. Jam padaryta 200 Eur turtinė žala, nes tiek už šią bulvių kasimo mašiną buvo mokėjęs. Ją buvo pirkęs kažkur prieš du metus. Jokių tai įrodančių dokumentų ir kvitų neturi, nes ją pirko iš žmogaus, o ne parduotuvėje. Papildomos apklausos metu 2018 m. spalio 26 d. G. L. parodė, kad bulvių kasamoji mašina buvo lenkiška dvivagė, joje buvo tranporteris, tačiau nebuvo tekinių, nes jie leido orą, buvo nuėmęs. Negali tvirtinti, kad ji buvo visiškai pilnos komplektacijos, tačiau ji nebuvo tik rėmai, koks tai metalo laužas, nes ją gi pirko, kad galėtų susiremontuoti. Nuotraukos neturi ir jokių pirkimo dokumentų nėra išsaugojęs, o už ją buvo mokėjęs 200 Eur. Pirkėjo, iš kurio pirko šią bulvių kasamąją taip pat nurodyti negali, nes pirko pagal skelbimą, kurį buvo radęs internete. Bulvių kasamoji buvo neveikianti, ją reikėjo susiremontuoti, nes veikianti kainuoja apie 1000 Eur. Nebuvo jos susiremontavęs, todėl ją ten prie garažo durų ir buvo pasidėjęs.

Atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriuo G. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš buvusių dirbtuvių kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė G. L. priklausančią bulvių kasimo mašiną, taip padarydamas jam 200 Eur turtinę žalą, buvo perduota nagrinėjimui Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams.

Iš 2018 m. gruodžio 19 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-644-884/2018 protokolo matyti, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje G. L. parodė, kad byla yra todėl, kad neliko bulvių kasimo mašinos. Nuvyko tą dieną į dirbtuves pas D. V., turėjo detalę padaryti, surinkti kampuotį. Kalvis tą dieną buvo išvykęs, bet jis turėjo raktą ir nuvykęs rado tuščią vietą. Pasiklausinėjo, kas tvarkėsi, sužinojo, kad tvarkėsi G. K.. Aplinkiniai žino ir pasakė. Nuvažiavo pas jį į namus ir pasakė, kad paėmė ne savo daiktą. Jis iš karto suprato apie ką kalba eina. Iš mimikos suprato, dėl puolimo, šaukė, šunis užsiundė ir išvažiavo. Negali pasakyti konkrečių žodžių, kokį ne savo daiktą paėmė, nepamena. Bet, kad ne savo daiktą paėmė, mano, kad turėjo suprasti apie ką eina kalba. Ar tai buvo bulvių kasimo mašina, ar rėmas? To daikto kitaip nepavadinsi. Ratai pas jį kieme yra, yra nuėmęs. Trūko galinio transporterio. Buvo rėmas ir transporteris, tai tik mašina, kitaip nepavadinsi. Neliko nieko, nes tai vienas daiktas. Čia buvo tik vienas transporteris. Bulvių kasimo mašiną įsigijo pagal skelbimą maždaug prieš tris metus. Mokėjo 200 Eur. Pirkimo – pardavimo dokumentas nerašytas dėl mažos sumos. Jam padaryta žala 200 Eur. Ratų vertė yra apie 10-15 Eur. Pasidėjo ten, nes su V. D. visada kažką daro ir todėl iš karto ten parsivežė. Tvarkymas užsitęsė, nes nebuvo didelio poreikio, todėl stovėjo ir laukė. Vertė liko 200 Eur. Toje vietoje palikdamas bulvių kasimo mašiną nieko neklausė, tik su V. D. kalbėjo. Parsivežė, juk niekam netrukdė. Be V. D. apie pasidėjimą galėjo žinoti V. J. ir gal A. Ž.. Apie padėtą žinojo V. J., nes dažnai ateidavo, jis iš kalbos galėjo suprasti, kad tai jo. Nežino, ar bendrasavininkiai leido, nes jis tik su V. D. detales dirbdavo. Dirbtuvės jam nepriklauso, bet ten ne vienas atsiveža ir palieka. Nebuvo ko atsiklausti dėl padėjimo.

2019 m. sausio 30 d. teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-884/2019 (buv. Nr. 1-644-884/2018) byla perduota prokurorui, nustatant dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

2019 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Skuodas) prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną G. K. atžvilgiu, kadangi G. K. veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje požymių, o būtent pagrobtojo turto vertės. Nutarime prokuroras nurodė, jog nors nukentėjusysis G. L. nurodė, kad bulvių kasamosios vertė yra 200 Eur, jis už tokią sumą bulvių kasamąją įsigijo prieš 2 metus, taip pat jis nurodė, kad ji nebuvo pilnos komplektacijos, buvo neveikianti, buvo tik rėmas. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bulvių kasamosios ratai buvo nuimti, G. L. nurodė, kad ratų kaina 10-15 Eur, tokiu būdu bulvių kasamosios kaina mažintina 30 Eur. Tyrimo metu apklausti liudytojai F. V., V. J., A. Ž. parodė, kad G. L. priklausančią bulviakasę sudarė praktiškai vien rėmas, ji nebuvo pilnos komplektacijos, nebuvo tekinių, galinio transporterio, kardano, jokių movų ir apsaugų, ji darbui visiškai netinkama. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad G. L. priklausantis daiktas buvo paliktas po atviru dangumi, visus tuos metus buvo veikiamas atmosferos poveikio, pats daiktas nebuvo pilnos komplektacijos, prokuroras padarė išvadą, kad šio daikto vertė 2019 m. rugsėjo 29 d. nesiekė vertės, dėl kurios būtų atliekamas baudžiamasis persekiojimas, o G. K. padaryta veika atitinka ANK 108 straipsnį.

2019 m. gegužės 6 d. G. L. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį iš jo buvo pavogta bulvių kasamoji, kuri buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) buvusiose dirbtuvėse. Bulvių kasamąją buvo paėmęs ir pardavęs į metalo laužą G. K.. Jam padaryta žala 149 Eur.

2019 m. gegužės 14 d. 13.15 val. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK vyresnysis tyrėjas S. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_P-464-2019, kuriame nurodė, jog G. K. pagrobė nedidelės vertės turtą, priklausantį G. L., tuo padarydamas jam 149 Eur materialinės žalos.

2019 m. gegužės 14 d. 13.36 val. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK tyrėjas J. D. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_P-464-2019, kuriuo G. K. pripažintas padaręs ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 29 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės turtą, priklausantį G. L., tuo padarydamas jam 149 Eur materialinės žalos. G. K. paskirta administracinė nuobauda – 245,00 Eur bauda.

ANK 108 straipsnyje numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytas tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką yra išaiškinęs, kad teisės požiūriu daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t. y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai ar negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (CK 4.57 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tokio bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalia keletui bendrasavininkių priklausančių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo palikta bulvių kasamoji mašina. Nors nukentėjusysis G. L. 2018 m. spalio 1 d. pareiškime nurodė, jog bulvių kasamąją ten buvo pasidėjęs maždaug prieš dvejus metus, teisiamojo posėdžio 2018 m. gruodžio 19 d. metu jau nurodė, kad bulvių kasamąją prie dirbtuvių pasidėjo maždaug prieš trejus metus. To paties teisiamojo posėdžio metu liudytojai V. J., V. D. patvirtino, kad G. L. bulvių kasamosios rėmus parsivežė maždaug prieš 3-4 metus. Šias aplinkybes V. D. patvirtino teisme ir nagrinėjant G. K. skundą. Analogiškas aplinkybes apie tai, kiek laiko šalia dirbtuvių buvo padėta bulvių kasamoji, jos rėmas nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K.. Taigi teismui nekyla abejonių, kad bulvių kasamoji mašina G. L. buvo palikta šalia kitiems asmenims priklausančių dirbtuvių ne mažiau kaip trejus metus. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad G. L. nėra minėtų dirbtuvių bendrasavininkis ir, kad bulvių kasamąją prie dirbtuvių paliko neatsiklausęs dirbtuvių bendrasavininkių. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino pats nukentėjusysis, analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. D., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K.. Nukentėjusysis G. L. 2018 m. spalio 1 d. pareiškime nurodė, kad apie tai, kad prie dirbtuvių padėta bulvių kasamoji priklauso jam jis nesakė niekam, žinojo tik V. D., o vėliau sužinojo ir kiti dirbtuvių savininkai, tarp jų ir G. K.. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio 2018 m. gruodžio 19 d. metu jau teigė, kad apie tai, kad bulvių kasamoji priklauso jam galėjo žinoti V. J. ir A. Ž., tačiau apie tai, kad kiti dirbtuvių bendrasavininkiai, tarp jų ir G. K. žinojo kam priklauso bulviakasė, jau nebenurodė. To paties teisiamojo posėdžio metu liudytojai A. Ž., V. K. (dirbtuvių bendrasavininkiai), V. J. (gim. 1955 m.), F. V. (buvę dirbtuvių bendrasavininkiai) parodė nežinoję kam priklausė prie dirbtuvių buvusi bulviakasė. Tik liudytojas V. J. (gim. 1967 m.) parodė, kad dirbtuvėse gyvena ir matė kaip prieš 4-5 metus G. L. parsivežė bulviakasę, buvo rėmas, ratai, kol nenuėmė G. L., ir vienas transporteris, bet ir tas niekam tikęs. Patvirtino, kad stumdė tą bulviakasę, nes ji trukdė, tai patraukdavo, tai pastatydavo atgal, kaip ji dingo nematė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek skundo nagrinėjimo metu teisme nuosekliai teigė, kad nežinojo, jog bulviakasė priklauso G. L..

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiojo G. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo G. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir skundo nagrinėjimo metu, sprendžia, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog G. K. žinojo, kad prie dirbtuvių esantis bulviakasės rėmas priklausė G. L.. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia susiformuoti teismo išvadai, jog G. K. bulvių kasamajai, jos rėmui apie trejus metus esant paliktai prie dirbtuvių, niekam šiuo daiktu nesinaudojant ir nesirūpinant, niekam nereiškiant pretenzijų į šį daiktą, pagrįstai sprendė, jog šio daikto savininkas yra šio daikto atsisakęs, t.y. šis daiktas yra bešeimininkis.

Byloje taip pat nustatyta, kad G. K. bulviakasę, kurią laikė bešeimininkiu daiktu, kartu su kitu metalo laužu atidavė/pardavė metalo supirkėjams. G. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir skundo nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog bulviakasės paėmimą inicijavo patys metalo supirkėjai, kurie kraudami paklausė ar krauti ir bulviakasę. Kadangi jis tą bulviakasę prie dirbtuvių matė apie trejus metus, ji visą laiką trukdė, kam priklausė nežinojo ir laikė ją metalo šiukšle, atidavė/pardavė ją kartu su kitu metalo laužu supirkėjams. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo atiduota/parduota bulviakasė, todėl teismas neturi pagrindo šiais paaiškinimais netikėti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tai, kad G. K. tvarkydamas aplinką prie dirbtuvių ir parduodamas jam pačiam priklausantį metalo laužą, pardavė ir jo vertinimu niekam nereikalingą daiktą – bulviakasės rėmą, kurios savininkas jam buvo nežinomas, sudaro pagrindą spręsti, jog G. K., atlikdamas minėtus veiksmus nesuvokė savo veikos pavojingumo, nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali kilti baudžiamajame ar administracinių nusižengimų kodekse numatyti padariniai ir jų nenorėjo, t.y. jo veiksmuose nėra būtinojo ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo požymio - tyčios.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, taikant principą, kad visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai ir esant pagrindui manyti, kad G. K. pagrįstai prie jam iš dalies nuosavybės teise priklausančių dirbtuvių apie trejus metus gulėjusią bulviakasę, jos rėmą vertino kaip bešeimininkį daiktą, kurio savininkas jam nebuvo žinomas, ir leido šį daiktą pasiimti metalo supirkėjams kartu su kitu metalo laužu, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nei vagystės dalyko – svetimo daikto, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. tyčios.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog G. K. veikoje nėra visų būtinų ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena G. K. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

G. K. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_N-195-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną G. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per nutarimą priėmusį teismą.