- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 2-243-169/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“
- Advokatai
- Giedrius Mikalauskas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“ atstovui advokatui Giedriui Mikalauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos agroprekyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. D. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemaitijos agroprekyba“ 12 165,00 Lt arba 3 523,23 € skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2014 m. gegužės 16 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudarytos sutartys Nr. ŽA 2014/017 ir Nr. ŽA 2014/022 (toliau – ir Sutartys), kurių pagrindu atsakovė užsakė atlikti medžių priežiūros ir šalinimo darbus. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal Sutartis įvykdė, darbus, nurodytus Sutarčių prieduose Nr. 1, atliko. Atliktus darbus atsakovė priėmė pasirašydama priėmimo–perdavimo aktus. Pagal Sutarčių 3.2.4 punktą atsakovė įsipareigojo už ieškovo atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą faktūrą apmokėti per 15 darbo dienų. Sutarties pagrindu 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo išrašyta ir atsakovei pateikta sąskaita faktūra serija ŽA Nr. 2014/022 7 680 Lt sumai; 2014 m. rugpjūčio 7 d. –sąskaita faktūra serija ŽA Nr. 2014/023 1 500 Lt sumai ir 2014 m. rugpjūčio 28 d.– sąskaita faktūra serija ŽA Nr. 2014/024 6 090 Lt sumai. Bendra suma pagal minėtas sąskaitas faktūras – 15 270 Lt. 2014-09-18 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašytas skolos suderinimo aktas, pagal kurį abi šalys pripažino, kad atsakovė yra ieškovui skoloje 14 665 Lt. Per Sutartyse nustatytą 15 darbo dienų terminą apmokėjimų pagal ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė neatliko, todėl ieškovas 2014 m. rugsėjo 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo geranoriškai paprašė iki 2014 m. spalio 3 d. sumokėti įsiskolinimą pagal Sutartis. Gavusi šį pranešimą atsakovė skolos sumokėti neatsisakė, tačiau paprašė ją leisti sumokėti dalimis. Skolos sumokėjimo grafiką šalys suderino 2014 m. rugsėjo 24 d. pasirašydamos susitarimą dėl skolos mokėjimo Nr. 14/204, tačiau atsakovė atliko tik vieną mokėjimą – 2014 m. spalio 3 d., pagal skolos suderinimo akto pirmą punktą ir pažeidė kitus susitarimo punktus. Ieškovas 2014 m. spalio 13 d. pranešė atsakovei, kad susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis nutraukiamas ir pareikalavo grąžinti visą skolą iki 2014 m. spalio 16 d., tačiau atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo ir liko skolinga 12 165 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Žemaitijos agroprekyba“ atsiliepime į ieškinį su pareikšto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė teismo ieškinį atmesti motyvuodama tuo, kad nepripažįsta to, kad ieškovui už jo atliktus darbus privalo sumokėti pagal ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras visą neapmokėtą sumą, t. y. 12 165 Lt, kadangi ieškovas medžių genėjimo darbus atliko netinkamai, t. y. 2014 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą sutartį Nr. ŽA 2014/017 įvykdė netinkamai, dėl to atsakovė atsisakė apmokėti visą pagal sąskaitas faktūras jo išrašytą sumą. Sudaryta Sutartimi dėl medžių priežiūros ir šalinimo darbų ieškovas įsipareigojo nugenėti medžius po elektros tinklais. Tam, kad tokie darbai būtų atlikti tinkamai, ieškovas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Dl-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Priežiūros taisyklės) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintomis elektros tinklų apsaugos taisyklėmis (toliau – ir Elektros tinklų apsaugos taisyklės). Priežiūros taisyklių 33 punkte nurodyta, kad lajos turi būti retinamos, išpjaunant ne daugiau kaip 20 % neskeletinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę (33.1. p.); viršūnės pažeminamos – kai medžius būtina žeminti: jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms, nudžiūvusi viršūnė. Tai atliekama nupjaunant iki 1,5–2 m ilgio viršūnę, žemiau pjūvio 1/5-1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktos žemesniosios šakos su viršūnėmis negenimos (33.3. p.). Tuo tarpu Priežiūros taisyklių 40.2. p. nurodyta, kad draudžiama taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius–stagarus. Elektros tinklų apsaugos taisyklių 9 p. įtvirtina, jog mažiausius atstumus nuo elektros tinklų iki statinių ir medžių bei krūmų, taip pat nuo elektros oro linijų laidų ir oro kabelių iki žemės ir vandens paviršiaus nustato Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės (Taisyklių priedo 5 ir 6 punktai) ir jų būtina laikytis projektuojant ir statant statinius, sodinant, genint ir kertant medžius bei krūmus, o Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309, 261 p. įtvirtinta, kad atstumas iki medžių nuo labiausiai įlinkusių ar priartėjusių laidų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Ieškovas, atsakovės užsakymu atlikdamas medžių genėjimus po elektros tinklais, minėtose taisyklėse nurodytų reikalavimų nesilaikė, dėl to medžiai buvo sužaloti pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Medžių viršūnės ieškovo buvo nupjautos gerokai daugiau nei reikia/leidžiama taisyklių nuostatomis, tiksliau – jos buvo nupjautos visiškai, dėl to yra blogiau maitinamos ir šoninės medžių šakos. Išgenėta buvo daugiau nei 20 % neskeletinių šakų, taip pat nesilaikyta Priežiūros taisyklių reikalavimo, jog patrumpinus medžių viršūnes paliktos žemesniosios šakos negenimos. Pažymėjo, jog ieškovas nesilaikė ir Priežiūros taisyklių 39 punkte įtvirtintų reikalavimų, kadangi iškart po medžių nupjovimo neužtepė visų žaizdų, kurių diametras didesnis kaip 2 cm, dažais, skirtais išorės dažymui su 0,5–3 %% fungicido priemaiša, kas neapsaugojo nugenėtų medžių nuo išorės drėgmės ir sudarė palankias sąlygas grybinei invazijai. Apie atsakovės atliktus nekokybiškus darbus buvo rašoma Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“, kur atsakovė buvo kaltinama netinkamu savo pareigų atlikimu. Kad medžiai buvo nugenėti netinkamai, iš dalies patvirtino ir arboristikos specialistai, pasisakę viešai suorganizuotame svarstyme. Ieškovo jam pavestų užduočių netinkamas atlikimas labai pakenkė atsakovės reputacijai. Dėl ieškovo veiksmų sumažėjo valstybės institucijų ir visuomenės pasitikėjimas atsakove, todėl atsakovei kilo ir neturtinė žala. Šiuo atveju ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinti nėra įmanoma, todėl turėtų būti atitinkamai mažinama genėjimo darbų kaina, ypač turint galvoje tai, jog dėl ieškovo nekokybiškų darbų buvo pakenkta atsakovės reputacijai. Būtent dėl tos priežasties ne kartą kreipėsi į ieškovą siūlydama susitarti, kiek turėtų būti mažinama jo atliktų darbų kaina, tuo labiau, kad ir paties ieškovo darbuotojai nurodė, kad medžiai nugenėti netinkamai, tačiau ieškovas į tokius atsakovės siūlymus visiškai nereagavo, vis nepagrįstai reikalaudamas sumokėti visą sąskaitose faktūrose nurodytą sumą.
Teismo posėdyje ieškovas D. D. ieškinį palaikė ir, išdėstęs faktines bylos aplinkybes, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad medžių genėjimo darbai buvo derinami ir su atsakove, ir su Mažeikių miesto valdžia, nes buvo siekiama patenkinti miesto valdžios ir gyventojų poreikius miesto gatves matyti gražias. Pradžioje medžiai buvo nugenėti laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų – išpjaunant medžių šakas po laidais (šis genėjimo būdas kaip teisingas genėjimo variantas nurodytas A. D. paskaitoje). Darbų priėmimo metu užsakovui netiko taip nugenėtų medžių vaizdas, nes negražu, todėl medžiai pagal žodinį susitarimą su atsakovės atstovu E. U., buvo nugenėti taip, kaip matoma šiandien, t. y. taisant atliktus medžių genėjimo darbus nebuvo atsižvelgta į medžių gerovę. Genėjimo būdus derino su atsakovės darbuotoju E. U., kuris buvo atsakingas už šį projektą ir pasirašė darbų priėmimo aktą. Pažymėjo, kad pagal arboristikos reikalavimus, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, medžių žaizdos iš viso nėra tepamos, tuo labiau dažais, skirtais lauko darbams, apie ką kalbama A. D. paskaitoje. Nepripažįsta, kad medžių genėjimo darbus atliko nekokybiškai. Užsakovė pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė nei raštu, nei žodžiu, pasirašant skolų suderinimo aktą atsakovė taip pat pretenzijų nereiškė, o apie nekokybiškai atliktus darbus prabilo tik tada, kai jis kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Jis yra įgijęs pažymėjimą želdinimo darbams atlikti, kurį išduoda uždaroji akcinė bendrovė „Vilnija“, o kvalifikacijos tobulinimui išklausė ne tik minėto A. D. paskaitas, bet ir arboristikos specialistų iš Latvijos paskaitas. Nurodė, jog atliekant darbus darbų vadovas, turintis minėtą pažymėjimą, sprendžia, kaip turi būti nugenėti medžiai.
Šalies argumentai
Atsakovės UAB „Žemaitijos agroprekyba“ atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas, o ne atsakovė sprendžia, kaip turėjo būti atlikti darbai. Darbų priėmimą vykdė atsakovės specialistas, kuris yra agronomas ir neturi arboristikos žinių. Vėliau, jau priėmus darbus pasipylė gyventojų skundai dėl netinkamai nugenėtų medžių. Ieškovas klaidino atsakovę, jog darbus atliko kokybiškai. Užsakymus kur ir kada genėti medžius, davė generalinis užsakovas – savivaldybė. Darbų priėmimą iš dalies kontroliavo savivaldybės specialistai, kuriems įvertinus ieškovo atliktų darbų kokybę teigiamai, buvo pasirašomas darbų priėmimo aktas. 2014-09-24 buvo pasirašytas skolų mokėjimo grafikas, o 2014-09-30 A. D. skaitytoje paskaitoje kritikavo Mažeikių mieste atliktų darbų kokybę. Vėliau atsakovė, išanalizavusi situaciją dėl nekokybiškai atliktų darbų, sustabdė mokėjimus ieškovui. Atsakovė ieškovui už atliktus darbus, kurių vertė apie 54 000 Lt (darbai nesusiję su šia byla), yra iš viso sumokėjusi 39 600 Lt, todėl atsakovė mano, kad ši suma padengia patirtus ieškovo kaštus, įvertinant tai, kad jis darbus atliko nekokybiškai. Iš į bylą pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad ieškovas atliko medžių genėjimo darbus pažeidžiant Priežiūros taisyklių 40.2. punktą ir kitus teisės aktus. Pats ieškovas patvirtino, kad jis atlikdamas darbus nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Ar savivaldybė, būdama generaliniu užsakovu, priimdama atliktus darbus iš atsakovės nurodė trūkumus, nežino. Mano, kad ieškovo atliktų darbų defektai nebuvo matomi darbų priėmimo metu, todėl priimant darbus atsakovės specialistas nekokybiškų darbų trūkumų nepastebėjo. Kad ieškovas nekokybiškai atliko darbus, patvirtina objektyvios aplinkybės: nuotraukos, A. D. paskaitos medžiaga, paties ieškovo prisipažinimas, kad jis darbus atliko nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Mano, jog teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovas medžių genėjimo darbus atliko nekokybiškai, įrodyta, todėl nereikia įrodinėti dėl ko šalys sutarė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2014 m. gegužės 16 d. pasirašė sutartį Nr. ŽA 2014/017 ir sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti Mažeikių miesto skverų, parkų, gatvių medžių genėjimo, gyvatvorių karpymo, medžių bei gyvatvorių priežiūros darbus pagal Sutarties Nr. ŽA 2014/017 priedą Nr. 1 (35–38 b. l.). Taip pat šalys 2014 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė sutartį Nr. ŽA 2014/022 ir sutarties priedą Nr. 1, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti medžių šalinimo darbus pagal Sutarties Nr. ŽA 2014/022 priedą Nr. 1 (31–33 b. l.). Taip pat ieškovas minėtomis Sutartimis įsipareigojo atlikus Sutartyse nurodytus darbus atsakovei (užsakovui) pateikti apmokėjimui sąskaitas faktūras (Sutarčių 3.1.2. punktas). Minėtomis Sutartimis atsakovė įsipareigojo priimti ieškovo (vykdytojo) atliktus darbus (Sutarčių 3.2.2. punktas), paskirti atsakingą asmenį, kuris nurodytų darbo vietas ir apie būtinus darbus informuotų ieškovą ne vėliau kaip prieš parą (Sutarčių 3.2.3. punktas), taip pat apmokėti ieškovui už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą faktūrą per 15 darbo dienų (Sutarčių 3.2.4. punktas). Sutarties Nr. ŽA 2014/017 pagrindu atsakovei 2014 m. liepos 31 d. priėmus darbus ir šalims pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą (28 b. l.), ieškovas 2014 m. rugpjūčio 1 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija ŽA Nr. 2014/022 už 7 680 Lt sumą (27 b. l.); atsakovei 2014 m. rugpjūčio 28 d. priėmus darbus ir šalims pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą (26 b. l.), ieškovas 2014 m. rugpjūčio 28 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija ŽA Nr. 2014/024 už 6 090 Lt sumą (25 b. l.). Sutarties Nr. ŽA 2014/022 pagrindu atsakovei 2014 m. rugpjūčio 7 d. priėmus darbus ir šalims pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą (30 b. l.), ieškovas 2014 m. rugpjūčio 7 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija ŽA Nr. 2014/023 už 1 500 Lt sumą (29 b. l.). Atsakovei laiku, t. y. per 15 dienų nuo minėtų sąskaitų faktūrų išrašymo, neapmokėjus minėtų sąskaitų faktūrų, 2014 m. rugsėjo 18 d. šalys dėl 14 665,00 Lt skolos pasirašė skolų suderinimo aktą, kurį atsakovės atstovas pasirašė ir pripažino skolą (24 b. l.). Ieškovas 2014 m. rugsėjo 22 d. pranešimu, kurį išsiuntė registruotu laišku, kreipėsi į atsakovę reikalaudamas iki 2014 m. spalio 3 d. sumokėti skolą (34, 39–40 b. l.). 2014 m. rugsėjo 24 d. šalys pasirašė įsipareigojimą skolos mokėjimui, kuriuo atsakovė pripažino, kad yra ieškovui skolinga 14 665 Lt arba 4 247,28 € ir įsipareigojo nurodytą įsiskolinimą mokėti pagal nurodytą grafiką, t. y. 2014 m. spalio 3 d. sumokėti 3 000 Lt, 2014 m. spalio 10 d.– 3 000 Lt, 2014 m. spalio 17 d. – 3 000 Lt, 2014 m. spalio 24 d. – 3 000 Lt, 2014 m. spalio 31 d. – 2 665 Lt (23 b. l.). Atsakovei 2014 m. spalio 3 d. sumokėjus dalį skolos, tačiau toliau vengiant mokėti pagal nustatytą grafiką, ieškovas 2014 m. spalio 13 d. pranešimu, išsiųstu registruotu laišku, informavo atsakovę, jog ji yra skolinga 12 165 Lt ir pareikalavo iki 2014 m. spalio 16 d. atsikaityti (41–42 b. l.). 2014 m. rugsėjo 9 d. Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“ Nr. 102 (10220) straipsnyje „Miestą darko medžiai stuobriai“ pasisakyta dėl atsakovės atliktų darbų kokybės genint medžius (53–54 b. l.). Kompaktiniame diske esančioje vaizdo medžiagoje, užfiksuota arboristo A. D. paskaitos medžiaga, kurioje aptariamos medžių genėjimo problemos, parodomi netinkamai nugenėti medžiai, kurių dalis auga Mažeikių miesto teritorijoje (65 b. l.).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).
Atsakovės atstovas nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu neginčijo minėtų Sutarčių, neneigė, kad ieškovas atliko medžių priežiūros ir šalinimo darbus, nurodytus Sutartyse, tačiau nepripažino, kad atsakovė turi sumokėti likusią sumą už ieškovo atliktus darbus pagal ieškovo išrašytas minėtas sąskaitas faktūras, t. y. 12 165 Lt, kadangi ieškovas netinkamai atliko medžių genėjimo darbus. Atsakovės atstovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXXIII skyriaus nuostatomis, susijusiomis su ranga.
Įvertinus tai, kad pagal šalių sudarytas rašytines Sutartis viena šalis (ieškovas) įsipareigojo atlikti konkrečius darbus savo rizika pagal kitos šalies (atsakovės) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatus užsakovui (atsakovei), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už juos sumokėti, pritartina atsakovės atstovo argumentams, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.444 straipsnis).
Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, o tai reiškia, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad ieškovui atlikus Sutartimis sutartus darbus, atsakovės atstovas medienos padalinio vadybininkas D. R., pasirašydamas 2014 m. rugpjūčio 7 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą, ir atsakovės atstovas technikos direktorius E. U., pasirašydamas 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, pretenzijų dėl kokybės nereiškė. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad generalinis užsakovas buvo Mažeikių rajono savivaldybė, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį faktą, taip pat nepateikė įrodymų, kad generalinis užsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl atliktų medžio kirtimo darbų, ar dėl ieškovo kaltės negavęs apmokėjimo iš generalinio užsakovo, tačiau nekokybiškai ieškovo atliktų darbų faktą įrodinėjo Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“ išspausdintu straipsniu, kuriame išdėstytos įvairios nuomonės dėl nugenėtų medžių, bei arboristo A. D. paskaitos medžiaga, kurioje jis neįvardija konkrečios vietovės, kurioje užfiksuoti nugenėti medžiai, o tik iš kelio ženklo užrašo ar kito objekto galima spręsti, kad užfiksuotas medis auga Mažeikių miesto teritorijoje, taip pat minėtoje vaizdo medžiagoje nėra net minimas atsakovės pavadinimas.
CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatyta užsakovo pareiga apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Iš paminėto laikraštyje išspausdinto straipsnio turinio matyti, kad atsakovė ne pirmus metus atlieka medžių genėjimo darbus („Praėjusiais metais „Santarvė“ rašė ir apie išdarkytus stuobriais paverstus medžius <....> tada irgi nustatyta, kad dėl to kalta darbus atlikusi „Žemaitijos agroprekyba“), todėl spręstina, kad atsakovės atstovai, pasirašydami darbų priėmimo–perdavimo aktus, turėjo pakankamos patirties, kad galėtų įvertinti ieškovo atliktų darbų kokybę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovui kreipiantis į teismą ieškiniu dėl skolos priteisimo būtų reiškusi ieškovui pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, priešingai, atsakovė, pasirašydama 2014 m. rugsėjo 18 d. skolų suderinimo aktą, 2014 m. rugsėjo 24 d. įsipareigojimą dėl skolos mokėjimo, patvirtino savo pareigą sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Pažymėtina, kad Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“ minėtas straipsnis buvo išspausdintas 2014 m. rugsėjo 9 d., t. y. iki minėto skolų suderinimo akto ir įsipareigojimo dėl skolos mokėjimo pasirašymo, todėl atsakovė, būdama užsakove, turėjo galimybę pareikšti raštu pretenzijas ieškovui, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių to nepadarė. Be to, kaip matyti iš minėto straipsnio, atsakovės „vadybininkas E. U. patikino, jog genėjimo darbus organizuojantis ir prižiūrintis specialistas turi tokiems darbams reikalingą dokumentą“, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė priešingai, kad atsakovės specialistas, prižiūrintis genėjimo darbus, turi agronomo išsilavinimą, nors į bylą nepateikė jokio įrodymo apie darbus prižiūrinčio specialisto išsilavinimą. Taip pat straipsnyje paminėta, jog kaip medžius genėti, nutaria darbus organizuojantis „Žemaitijos agroprekyba“ specialistas su seniūnijos atstove – „Užsakovo atstovas Mažeikių miesto seniūnas Š. A. teigia, kad „medžiai genimi gerai, kaip reikalauja taisyklės“. Akivaizdu, kad minėtame straipsnyje yra išsakyta įvairi subjektyvi nuomonė, todėl šio straipsnio, kurį rašė ne arboristikos specialistas, negalima laikyti tinkamu įrodymu atsakovės atsikirtimams pagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė byloje nereiškia priešieškinio dėl jai ieškovo padarytos žalos, tik nurodė atsiliepime į ieškinį apie galimą atsakovės kaip juridinio asmens reputacijos pablogėjimą, todėl teismas dėl galimai ieškovo veiksmais padarytos žalos atsakovei nepasisako.
Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Minėta, jog CK 6.662 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad pirmą kartą medžiai buvo nugenėti vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Dl-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintomis elektros tinklų apsaugos taisyklėmis bei pagal arboristikos reikalavimus, kuriuos mini savo paskaitoje arboristikos specialistas A. D., tačiau vėliau reikėjo medžius pakartotinai nugenėti taip, kaip reikalavo užsakovas, t. y. atsakovė ir savivaldybės specialistai. Nors atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad toks ieškovo paaiškinimas įrodo, jog medžių genėjimo darbai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgiant į medžių gerovę, tačiau kaip jau minėta, atsakovė šių savo teiginių nepagrindė jokia objektyvia medžiaga, iš kurios būtų galima daryti įtikinamą išvadą, kad ieškovas medžių genėjimo darbus atliko netinkamai ir nekokybiškai, atliktų medžių genėjimo darbų nebuvo galima pamatyti šalims pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktus, tuo labiau, kad medžių genėjimo darbų kokybė yra matoma atvirai ir nugenėjimo rezultatas yra matomas nepakitęs ilgą laiką, kaip tai matyti ir minėtoje arboristikos specialisto A. D. paskaitos medžiagoje.
Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė iš ieškovo pagal abi sutartis priėmė rangos darbus be pretenzijų. Atsakovė pretenzijas ieškovui pareiškė dėl darbų kokybės tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, todėl pagal minėtą praktiką ir CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas atsakovė netenka teisės remtis ieškovo nekokybiškai atliktų darbų faktu bei aplinkybe dėl netinkamai įvykdytų Sutarčių.
Kai rangovas yra priėmęs darbus ir priėmimo–perdavimo aktuose nėra pareiškęs pretenzijų dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad jis, kaip užsakovas, priimdamas ieškovo atliktus darbus juos patikrino tinkamai ir atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti matomi darbų priėmimo metu (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų atsakovė nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovė, priimdama ieškovo atliktus medžių genėjimo darbus, elgėsi nerūpestingai jų tinkamai nepatikrinusi, todėl šiuo atveju atsakovė netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbus (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybės atsakovė (užsakovė) netenka teisės reikalauti iš ieškovo (rangovo) sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis.
Papildomai pažymėtina, kad skolininko kaltė prievolės neįvykdymo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent atsakovė, teigdama, jog ieškovas nekokybiškai atliko medžių genėjimo darbus, privalėjo įrodyti šias aplinkybes, tačiau jokių patikimų įrodymų nepateikė – nėra į bylą pateiktos jokios arboristikos specialisto išvados ar ekspertizės akto, iš kurių būtų matyti, kad konkrečiai ieškovas darbus atliko nekokybiškai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš generalinio užsakovo, kurį nurodė pati atsakovė, negavo apmokėjimo už atliktus darbus. Šiuo atveju ieškovas yra įrodęs, kad įvykdė prievolę atlikti darbus, o atsakovė savo priešpriešinės prievolės – už juos atsiskaityti – neįvykdė.
Atsakovė elgėsi pasyviai ir tinkamai netaikė įstatymo suteiktų teisių gynimo būdų (pvz., nepareiškė priešieškinio ar ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, o sustabdė priešpriešinės prievolės įvykdymą), nors Sutartyse nurodytus darbus priėmė, todėl darytina išvada, kad toks atsakovės elgesys jai nesuteikia pagrindo atsisakyti vykdyti prievolę, t. y. sumokėti ieškovui pagal Sutartis likusią nesumokėtą skolą sumą.
Sutarties Nr. ŽA 2014/017 pagrindu ieškovas atsakovei 2014 m. rugpjūčio 1 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija ŽA Nr. 2014/024 už 7 680 Lt sumą (27 b. l.), 2014 m. rugpjūčio 28 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija ŽA Nr. 2014/024 už 6 090 Lt sumą (25 b. l.). Sutarties Nr. ŽA 2014/022 pagrindu ieškovas 2014 m. rugpjūčio 7 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija ŽA Nr. 2014/023 už 1 500 Lt sumą (29 b. l.). Bendra suma pagal išrašytas sąskaitas faktūras yra 15 270 Lt. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 24 d. įsipareigojimu skolos mokėjimui pripažino, kad yra ieškovui skoloje 14 665 Lt (23 b. l.). Kaip nurodė ieškovas, 2014 m. spalio 3 d. atsakovė įvykdė įsipareigojimo skolos mokėjimui sudaryto grafiko pirmą punktą, pagal Sutartis liko nesumokėjusi ieškovui 12 165 Lt įsiskolinimo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 12 165 Lt arba 3 523,23 € skolos.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už termino praleidimą yra mokamos 6 % dydžio metinės palūkanos, jeigu abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. spalio 21 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas 365 Lt, t. y. 105,71 € žyminis mokestis (3, 22 b. l.) (CPK 79, 80, 93 straipsniai).
Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 3,77 Eur išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 3,77 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui D. D. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“:
3 523,23 € (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt tris eurus 23 ct) skolos;
6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
105,71 € (vieną šimtą penkis litus 71 ct) žyminio mokesčio ir 3,77 Eur (tris eurus 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.