- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-2066-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21329-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- G. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. S. patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Medicinos bankas“ teismo prašo: 1) pakeisti Kredito sutarties 2.5. p., nustatant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2020-04-01; pakeisti Kredito sutarties 2.5.1. p., nustatant, kad ieškovas nuo 2015-04-01 kas mėnesį moka tik palūkanas, o nuo 2017-04-01 – kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis grąžina kreditą ir moka palūkanas; Kredito sutarties 2.2. p. pakeisti taip: „Metinė palūkanų norma kintama. Ji susideda iš 6 mėnesių EURIBOR bei banko skolinimo rizikos ir pelno maržos. Nuo 2015-04-01 kredito gavėjui nustatoma 0,588 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną pakeičiama ir toliau keičiama kas šešis mėnesius šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 0,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno maržą“; 2) sumažinti atsakovo ieškovui priskaičiuotus delspinigius 380 Eur suma; 3) atleisti ieškovą nuo 300 Eur dalies palūkanų sumokėjimo.
Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti vykdomųjų įrašų hipotekos lakštuose atlikimą, iki įsiteisės teismo sprendimas; 2) nustatyti, kad iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovo atsakovui mokamos įmokos yra užskaitomos palūkanoms ir kreditui dengti; 3) nustatyti, kad iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovo atsakovui mokamų palūkanų dydis apskaičiuojamas taip: „Metinė palūkanų norma kintama. Ji susideda iš 6 mėnesių EURIBOR bei banko skolinimo rizikos ir pelno maržos. Nuo 2015-04-01 kredito gavėjui nustatoma 0,588 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną pakeičiama ir toliau keičiama kas šešis mėnesius šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 0,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno maržą“.
Šalies argumentai
Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas jau yra kreipęsis į notarę J. Š. dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Kadangi ieškiniu ginčijamos atsakovo priskaičiuotos delspinigių ir palūkanų sumos bei prašoma atidėti prievolės įvykdymo terminą ir modifikuoti Kredito sutarties sąlygą dėl mokėtinų palūkanų normos, tai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi ieškovo G. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nustatęs, kad Kredito sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 1,5 mln. Lt (434 430,03 Eur) kreditą ir nustatė galutinį kredito grąžinimo terminą – 2009-02-12, šalys sudarė 2007-03-05, kad Kredito sutarties sąlygos buvo keistos daugiau negu dešimt kartų, kad Kredito sutarties papildomais susitarimais nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas pasibaigė 2015-04-01, atsižvelgdamas į suteikto kredito sumą (1,5 mln. Lt/434 430,03 Eur) ir ginčijamų palūkanų (300 Eur) bei delspinigių (380 Eur) dydžius ir jų proporcingumą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo suvaržyti atsakovo teisių į priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo įgyvendinimą, nes tai neproporcingai pažeistų atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo, teises. Vykdymo veiksmus sustabdžius, hipotekos kreditoriaus teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė ne dėl visų ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o tik dėl vykdomųjų įrašų hipotekos lakštuose atlikimo sustabdymo. Vadovaujantis CPK 291 str. 1 d. 5 p., teismo nutartis turi būti motyvuota. Apelianto nuomone, teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti, kadangi teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog ginčijamas sumas ieškovas patikslins, kai iš atsakovo bus išreikalautas palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo pagrindimas. Be to, teismas neįvertino, kad priverstinio vykdymo veiksmų sustabdymas iki bylos išnagrinėjimo atsakovui, komerciniam bankui, neturėtų tokios didelės neigiamos įtakos, kokią turėtų ieškovui, kaip fiziniam asmeniui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas atidėti prievolės įvykdymo terminą netektų prasmės.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismo argumentai išdėstyti bendrai visos ieškinio dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies kontekste. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių savo reikalavimus. Laikinosios apsaugos priemonės nustatyti, kad iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovo atsakovui mokamos įmokos yra užskaitomos palūkanoms ir kreditui dengti bei nustatyti, kad iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovo atsakovui mokamų palūkanų dydis apskaičiuojamas taip: „Metinė palūkanų norma kintama. Ji susideda iš 6 mėnesių EURIBOR bei banko skolinimo rizikos ir pelno maržos. Nuo 2015-04-01 kredito gavėjui nustatoma 0,588 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną pakeičiama ir toliau keičiama kas šešis mėnesius šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 0,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno maržą“ CPK 145 str. nenumatytos, todėl negali būti taikomos. Tokiems ieškovo reikalavimams patenkinti byla turi būti išnagrinėta iš esmės. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieškinys yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo, nustatęs, kad Kredito sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 1,5 mln. Lt (434 430,03 Eur) kreditą ir nustatė galutinį kredito grąžinimo terminą – 2009-02-12, šalys sudarė 2007-03-05, kad Kredito sutarties sąlygos buvo keistos daugiau negu dešimt kartų, kad Kredito sutarties papildomais susitarimais nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas pasibaigė 2015-04-01, atsižvelgdamas į suteikto kredito sumą (1,5 mln. Lt/434 430,03 Eur) ir ginčijamų palūkanų (300 Eur) bei delspinigių (380 Eur) dydžius ir jų proporcingumą, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo suvaržyti atsakovo teisių į priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo įgyvendinimą, nes tai neproporcingai pažeistų atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo, teises. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad ieškovo materialinis reikalavimas sudaro tik 680 Eur, nepaisant to, kad ši suma, apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo eigoje galimai bus patikslinta, kai atsakovas į ieškovą turi galiojančią 462 674,35 Eur reikalavimo teisę vien dėl skolos, jau nekalbant apie nesumokėtas palūkanas ir delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškinyje nurodytų aplinkybių nepakanka ieškovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonės taikyti.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad realūs priverstinio vykdymo veiksmai, išieškant iš ieškovo skolą pagal Kredito sutartį, nėra prasidėję, atsakovo kreipimasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos pagal Kredito sutartį išieškojimo išdavimo ir tokių įrašų išdavimas nereiškia realių priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo, nes atsakovas nėra kreipęsis į antstolį dėl priverstinio vykdymo pagal vykdomuosius įrašus, nėra atlikta raginimo įvykdyti sprendimą geruoju procedūra (CPK VI dalies XLV – XLVI skyriai). Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo kreipimasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir tokių įrašų išdavimas šioje proceso stadijoje kelia grėsmę ieškinyje išdėstytų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.
Kitos ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taip pat nėra susijusios su ieškinyje išdėstytų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis moka atsakovui sumas, skirtas kreditui grąžinti ir palūkanoms mokėti, o dėl šių įmokų įskaitymo kita tvarka ir dydžiais, nei prašoma nustatyti ieškiniu, ieškovo padėtis realiai iš esmės blogėja ir negalės būti ištaisyta (koreguota) po teismo sprendimo priėmimo.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl atskirasis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.