Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4447-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rejspa“, dėl viešojo pirkimo sutarties, konkurso rezultatų panaikinimo ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

Teismas pasisakė ir dėl ginčo esmės, priėjęs prie išvados dėl ieškinio nepagrįstumo. Tokią išvadą teismas grindė įvertinęs bylos duomenis apie atsakovo vykdytas viešojo pirkimo procedūras, pirkimo ir pateiktų pasiūlymų dokumentus.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė du kvalifikacinius reikalavimus dėl leidinio tiražo ir sklaidos Vilniaus rajone: tiekėjo lietuvių kalba leidžiamo leidinio vidutinis tiražas per 2015 m. I pusmetį turėjo būti ne mažesnis kaip 600 egzempliorių (16.6 p.); ne mažiau kaip 90 proc. lietuvių kalba leidžiamo leidinio tiražo per pastarąjį kalendorinį mėnesį turėjo būti išplatinama Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (16.7 p.).

Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad konkursui nebuvo pateikti įrodymai apie UAB „Rejspa“ leidinio tiražo realumą, nes atsakovė išnagrinėjo visus tiekėjo UAB „Rejspa“ pateiktus dokumentus, papildomai juos patikrinusi Kultūros ministerijos interneto svetainėje, kurioje paskelbti vieši laikraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ tiražo duomenys. Teismas nustatė, kad paminėto laikraščio 2015 m. I pusmečio tiražo vidurkis – 700 egzempliorių. Tiekėjo UAB „Rejspa“ pateiktoje perkančiajai organizacijai 2015 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos paštas“ pažymoje nurodyta, kad šio leidinio 2015 m. spalio mėnesį prenumeruota – 160 vnt. 2016 m. gruodžio 30 d. deklaracijoje tiekėjas deklaravo, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje kitais būdais išplatinama šio leidinio lietuvių kalba 488 egzempliorių. Taigi iš viso platinama – 648 šio leidinio egz., o tai sudaro 92,57 proc. 700 egzempliorių leidinio tiražo. Teismas priėjo prie išvados, kad tiekėjas UAB „Rejspa“ atitiko konkurso sąlygų 16.6 ir 16.7 punktų reikalavimus, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeistas skaidrumo principas. Teismas paminėtas išvadas grindė ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 3 d. išvada apie nenustatytus pirkimo pažeidimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą. Kadangi procesas vyksta civilinio proceso tvarka, turi būti taikomos civilinio proceso taisyklės. Į teismą kreiptasi sužinojus apie realiai pažeistą teisę. Kadangi atsakovas neinformavo, netinkamai išnagrinėjo pretenziją, nežinojo kokiu faktiniu pagrindu turi kreiptis į teismą, ką ir kaip ginčyti. Trečiasis asmuo neatitiko konkurso reikalavimų. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, dviprasmiškas, neaiškus, byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, dalies ieškinio argumentų, susijusių su UAB „Rejspa“ dėl 600 prenumeratorių, nes įrodė turintis tik 160 prenumeratorių, nebuvo tirta. Kultūros ministerija atsisakė išduoti pažymą apie neteisingai nurodytą tiražą – teismas šios aplinkybės nevertino. UAB „Rejspa“ nepateikė įrodymų, kad tiražas yra realus ir atitinka konkurso reikalavimus.Teismas nepagrįstai vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 3 d. išvada, kuri buvo neišsami ir neteisinga, pateikta neišnagrinėjus jos (ieškovės) klausimų.

Apeliantei buvo žinoma visa informacija apie viešojo prikimo procedūras, tačiau su ieškiniu nesikreipė laiku, neprašė praleisto termino atnaujinti, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senatį.Teismas pagrįstai vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, nes ji yra galiojanti ir nenuginčyta. Trečiasis asmuo UAB ,,Rejspa“ pirkime pasiūlė mažiausią kainą ir pateikė įrodymus, kad atitinka pirkimo reikalavimus, todėl jo pasiūlymo nebuvo pagrindo atmesti.Teismas įvertino įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, o tai, kad sprendimas apeliantui yra nepalankus, nereiškia, kad jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.

Dėl ieškinio senaties termino

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia taikomos galiojančios VPĮ nuostatos, o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Negalima VPĮ nuostatų aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Procesas bylose dėl viešųjų pirkimų procedūrų vyksta civilinio proceso tvarka, tačiau civilinio proceso taisyklės taikomos tiek, kiek atitinkami klausimai nereglamentuoti VPĮ. Priešingai nei teigia apeliantė, vien tai, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos civilinio proceso tvarka, nereiškia, kad galima nesivadovauti specialiame VPĮ nustatytais terminais.

VPĮ 94 straipsnis reglamentuoja ieškinio pareiškimo teismui terminus. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. VPĮ termino ieškiniui pareikšti pradžią sieja ne su tiekėjo sužinojimu apie priimtą sprendimą, o su tokio sprendimo išsiuntimo momentu.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais, patikslinusi ir įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją, 2016 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties sudarymo su UAB „Rejspa“. Apie šiuos sprendimus atsakovė tą pačią dieną Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis informavo konkurso dalyvius. Apeliantė 2016 m. sausio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurią išnagrinėjusi, atsakovė 2016 m. sausio 8 d. atmetė. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantei ši informacija tapo žinoma tą pačią dieną, ir to apeliantė neneigia. Taigi perkančiosios organizacijos sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2016 m. sausio 23 d., tačiau ieškinį teismui apeliantė pateikė tik 2016 m. balandžio 13 d., praleidusi terminą, neprašydama jo atnaujinti.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirkimo procedūros buvo sustabdytos, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento kai buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada bei sužinota apie ieškinio faktinį pagrindą. Pagal CPK 423³ straipsnio 2 dalį ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškinio pagrindas turi sutapti su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis pretenzijoje perkančiajai organizacijai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškinio faktinis pagrindas apeliantei nebuvo žinomas iki buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada (CPK 423³ str. 3 d.).

VPĮ yra nustatyti konkretūs terminai pažeistoms teisėms ginti ir jokių išimčių dėl sustabdytos pirkimo procedūros nėra. Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Jis privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą laikydamasi VPĮ reikalavimų, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti savo tariamai pažeistas subjektines teises. VPĮ nustatytų terminų tikslas užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino įrodymus (CPK 185 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė praleido terminą ginti savo tariamai pažeistas teises pareikšdama ieškinį. Apeliantė neįrodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido (CPK 177, 178 str.).

Dėl teismo sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai įvertinus pateiktus įrodymus ir t. t.

Įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota kasacinio teismo jurisprudencijoje, yra gausi bei išplėtota, todėl plačiau necituotina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-233/2013 ir kt.).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą. Sprendime pateiktas išsamus esminių bylos įrodymų bei šalių argumentų dėl ginčo esmės vertinimas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai neaptarė apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės ir trečiojo asmens buveinių registracijos toje pačioje vietoje, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ar nepagrįstas. Vien dėl to, kad atsakovės ir trečiojo asmens buveinių registracijos vieta sutampa, nesant įrodymų dėl konkurso procedūrų neskaidrumo, neviešumo, neproporcingumo, pripažinti konkurso rezultatų neteisėtais nėra pagrindo. Vienai iš bylos šalių nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad priimant sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2011).

Viešųjų pirkimų procedūros vykdomos konkurso sąlygų, parengtų vadovaujantis VPĮ ir šį įstatymą įgyvendinančiais teisės aktais nuostatomis, pagrindu, kurių privalo laikytis ir perkančioji organizacija, ir tiekėjai. VPĮ 24 straipsnis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad, rengiant pirkimo sąlygas, būtų pažeista paminėta nuostata. Nors apeliantė teigė, kad konkurso sąlygos buvo neaiškios, tačiau jokių duomenų apie tai, kad kreipėsi į atsakovą dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo, nepateikė. Bylos duomenys įrodo, kad apeliantei konkurso sąlygos, jų tariamas neaiškumas, nesutrukdė pateikti pasiūlymą.

Konkurso sąlygose apibrėžti bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, nurodyti ją pagrindžiantys tiekėjų pateiktini įrodymai (Sąlygų 16.1-16-7 p., VPĮ 34-36 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas tikrino abiejų tiekėjų kvalifikaciją, prašė paaiškinti, patikslinti pasiūlymą ne vieną kartą. Tai įrodo, kad atsakovas siekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pasiūlymus ir nustatyti tinkamą laimėtoją (VPĮ 32 str., 39 str. 1 p.). Kadangi laimėtojas buvo nustatomas pagal mažiausios kainos kriterijų, juo tapo mažiausią kainą pasiūlęs trečiasis asmuo.

Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino leidinio tiražo vidurkį. Pagal pirkimo sąlygų kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus 16.6 punkte, tiekėjo lietuvių kalba leidžiamo leidinio būtent vidutinis tiražas per 2015 m. I pusmetį turi būti ne mažesnis kaip 600 egzempliorių. Šį kvalifikacinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai – Kultūros ministerijos išduota pažyma apie leidinio tiražą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, apeliantė neteisingai, sau tinkamai interpretuoja teismo motyvus ir byloje pateiktus įrodymus. Priešingai nei teigia apeliantė, Kultūros ministerija atsisakė išduoti pažymą apie trečiojo asmens leidžiamo laikraščio tiražą ne dėl to, kad buvo prašoma patvirtinti neteisingus duomenis, bet dėl to, kad duomenys apie tiražą yra vieši ir visiems pasiekiami. Dėl to, kad Kultūros ministerija neteikė tokio pobūdžio pažymų, perkančioji organizacija leido trečiajam asmeniui pateikti lygiavertį dokumentą, įrodantį jo kvalifikacijos atitiktį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens pateiktas Kultūros ministerijos tinklapio išrašas su duomenimis apie leidžiamo savaitraščio 700 egzempliorių tiražą yra tinkamas tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantis įrodymas. Sąlygų 16.7 punkte reikalavimas „ne mažiau kaip 90 proc. lietuvių kalba leidžiamo tiražo per pastarąjį kalendorinį mėnesį turi būti išplatinama Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“ turėjo būti pagrįstas tiekėjo laisvos formos deklaracija su nuorodomis joje apie bendrą leidinio tiražą ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje prenumeruojamų ir kitais būdais platinamų leidinio egzempliorių skaičių, arba kitu dokumentu, patvirtinančiu, kad tiekėjas ne mažiau kaip 90 proc. lietuvių kalba leidžiamo leidinio tiražo išplatina Vilniaus rajono savivaldybėje, o lietuvių kalba leidžiamo leidinio prenumeratorių Vilniaus rajone skaičius turėjo būti pagrįstas prenumeratos platinimo įmonės pažyma. Trečiasis asmuo pateikė deklaraciją apie kitais būdais platinamo Vilniaus rajone leidinio lietuvių kalba kiekį ir Lietuvos pašto pažymą apie tokio leidinio prenumeratorių skaičių, t. y. pateikė būtinus įrodymus. Apeliantas tų duomenų nenuginčijo, o nesutikimą su jais grindžia prielaidomis, o tai nėra įrodymai (CPK 177, 178 str.). Pirmosios instancijos teismo išvada apie trečiojo asmens atitikimą konkurso sąlygų reikalavimus yra pagrįsta.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 3 d. išvada. Vien tai, kad ji nepalanki apeliantei ir kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė jos atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jos (apeliantės) skundą dėl šios išvados, jos nepanaikina ir nesudaro pagrindo ja nesivadovauti (CPK 177, 197 str.).

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo sprendimą motyvavo.

Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 426 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apeliantės priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ (j. a. k. 303121202) 426 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.