Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, nukentėjusiesiems D. T. ir T. T. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-06 apie 20 val. bute (duomenys neskelbtini) S. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto pasekoje tyčia sudavė sūnui T. T. ranka į krūtinę ir galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, 2012-03-07 apie 00.00 val. bute (duomenys neskelbtini) S. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto pasekoje tyčia sėdinčiai ant lovos žmonai D. T. sugriebė už plaukų ir nuvertė ant grindų, sudavė smūgius į veidą bei į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sužalojimą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje bei sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio vakarą į namus grįžo blaivus. Sūnaus T. paprašė parnešti degtinės, bet jis nepakluso. Su T. buvo tik žodinis konfliktas, bet jo nemušė ir nestumdė. Vėliau pats parsinešė 200 ml buteliuką degtinės ir šiek tiek išgėrė. Vėlai vakare susipyko su žmona D. T. dėl vaikų auklėjimo. Nenorėdamas, kad ji šūkautų ir nepadoriai kalbėtų prie vaikų, sugriebė jai už plaukų ir nutempė į kitą kambarį, kur pargriovė ant lovos. D. jokių smūgių nesudavė, jos nemušė. Vaikai įvykio aplinkybes pasakoja melagingai, nes motina juos yra nuteikusi prieš jį. Šiaip su vaikais sutaria gerai, santykiai normalūs, tik paskutiniu metu nebendrauja, nes pagal teismo įpareigojimą gyvena atskirai nuo šeimos. Dėl įvykusio konflikto šeimoje pergyvena, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad paskutiniu metu su vyru S. T. kildavo konfliktai, nes jis dažnai girtaudavo, o būdamas neblaivus priekabiaudavo. Įvykio vakarą buvo neblaivus ir reikalavo dar duoti išgerti. Kai nedavė, tai paprašė sūnaus T., kad šis parneštų iš parduotuvės. T. nesutikus, tarp jų kilo konfliktas. Išgirdusi koridoriuje triukšmą, nuėjo pasižiūrėti ir pamatė sūnų ir tėvą susikibusius. Juos išskyrė. Sūnus nesiskundė, kad jam skauda, sužalojimų nematė. Kuriam laikui viskas aprimo. Vėlai vakare S. ėmė priekaištauti dėl įvairių dalykų. Pradžioje kilo žodinis konfliktas, o paskui sėdint kambaryje ant lovos S. sugriebė jai už plaukų ir nuvertė ant grindų bei mušė. Šaukėsi vaikų pagalbos. Tik jiems prašant S. liovėsi smurtavęs prieš ją. Tą patį vakarą apie įvykį policijai nepranešė. Sekančią dieną buvo apžiūrėta teismo medicinos specialistų ir su išvada nuvyko į policijos nuovadą. Kaltinamasis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakanti.

Nukentėjusysis T. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo ( b.l. 27-28 ) parodė, kad tėvas liepė jam nueiti į parduotuvę ir parnešti alkoholinių gėrimų. Tai daryti atsisakius, kelis kartus kumščiu sudavė į krūtinę ir galvą. Vėlai vakare tėvas mušė mamą. Buvo kambaryje pargriovęs ant grindų, keliais prispaudęs ją laikė ir kumščiu kelis kartus sudavė į galvą.

Liudytojas E. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo ( b.l. 34-35 ) parodė, kad tėtė pas brolį prašė parnešti degtinės, o kai jis to nedarė, brolį mušė. Paskui pats parsinešė gėrimų ir namie gėrė. Susipyko su mama, abu barėsi. Tėtis mamą mušė gulinčią lovoje, sudavė apie devynis smūgius į kaktą ir kitas kūno vietas, išrovė plaukų kuokštą.

Liudytojas S. L., policijos pareigūnas, parodė, kad budėjimo metu į policijos komisariatą kreipėsi D. T., kuri atsinešė specialisto išvadą dėl sužalojimų ir nurodė, kad ją iš vakaro namuose sumušė sutuoktinis.

Bylos dokumentuose esančiais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Teismo medicinos specialisto išvadoje ( b.l. 8-9 ) nurodyta, kad nukentėjusiajai D. T. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai smūgiuojant ranka ar koja nukentėjusiosios nurodytu laiku ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 16-23 ) nukentėjusioji D. T. parodė savo bute (duomenys neskelbtini) kambarį, kuriame ją mušė kaltinamasis S. T.. Parodė, kad pirmiausia ją mušė ant lovos, o po to sugriebęs už plaukų nuvertė ant grindų ir mušė toliau.

Policijos komisariato įvykių registracijos ataskaitoje ( b.l. 41-42 ) užfiksuota, kad apie smurtą šeimoje bute (duomenys neskelbtini) buvo pranešta pašalinių asmenų 2012-03-07 00.17 val. Nuvykus į vietą, buto durų niekas neatidarė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis S. T. smurtavo prieš savo šeimos narius, sukeldamas jiems fizinį skausmą bei sutrikdydamas sveikatą. Nusikalstamus veiksmus atliko tyčia, iš asmeninių paskaktų, pykčio pasekoje. Nukentėjusiajai D. T. padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas iš dalies patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis S. T. prisipažino smurtavęs tik prieš nukentėjusiąją D. T., tampęs ją už plaukų, bet neigė kitus smurto veiksmus prieš ją bei nukentėjusįjį T. T.. Tačiau kaltinamojo kaltė pilnai įrodoma nuosekliais ir neprieštaraujančiais tarpusavyje abiejų nukentėjusiųjų parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Juos patvirtino ir liudytojas E. T., tiesiogiai matęs kaltinamojo nusikalstamus veiksmus. Šio liudytojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavęs ir pats kaltinamasis, po apklausos nepareiškė jokių pastabų ar prieštaravimų. Kaltinamojo savo kaltės neigimas, nenuoseklių parodymų davimas vertintinas tik kaip siekimas išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia byloje surinktų įrodymų. Kaltinamasis teisme pats pripažino, kad jo santykiai su sūnumis T. ir E. T. yra normalūs, todėl ir nėra pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu.

Įvertinus aplinkybių visumą kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 140 str. 1 d.

Sprendžiant kaltinamojo S. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkius nusikaltimus. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, atsiprašė nukentėjusiųjų, teigiamai charakterizuojamas darbovietės. Įvertinus šias aplinkybes jam parinktina bausmė – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

-dėl fizinio skausmo sukėlimo T. T. pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 mėnesiams laisvės apribojimu;

-dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo D. T. pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės apribojimu.

Remiantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 7 mėnesius laisvės apribojimo.

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

-būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Remiantis LR BK 65 str. 1 d. 2c p. į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2012-03-12 iki 2012-03-14, ir užskaityti laisvės apribojimo bausmės 4 dienų atlikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. ir 3 d. S. T. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios D. T. ir įpareigoti jį per šį laikotarpį gyventi skyrium nuo jos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.