Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-09-12 · Civilinė byla Nr. 2-384-565/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-12Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-12
Bylos Nr.
2-384-565/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01103-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civ. byla Nr. 2-384-565/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01103-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui adv. R. I.,atsakovei A. J., jos atstovui adv. D. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. J. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2013-10-18 rentos sutartį, sudarytą tarp B. C. ir atsakovės A. J., ir taikyti vienašalę restituciją.

Ieškovė nurodė, kad B. C. yra ieškovės ir atsakovės motina. B. C. mirė 2014-03-24. VšĮ Vilkpėdės ligoninės slaugos skyriuje B. C. 2012-12-21 buvo konsultuota psichologo, 2013-02-27 – psichiatro, kuris diagnozavo B. C. kraujagyslinę demenciją. 2013-02-27 B. C. taip pat buvo atlikti protinės būklės tyrimai, kurių pagrindu B. C. buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. 2013-03-27 B. C. buvo neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Todėl akivaizdu, kad 2013-10-18 rentos sutarties sudarymo metu B. C. dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Pripažinus negaliojančia rentos sutartį, turi būti taikoma vienašalė restitucija – šios sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise perduotas nekilnojamasis turtas turi būti grąžintas B. C. nuosavybėn. Atsakovei negrąžintina niekas, nes ji B. C. savo lėšomis neišlaikė – B. C. gavo apie 900 Lt pensiją, taip pat nuo 2013 m. kovo mėn. jai buvo skirtas 900 Lt priedas slaugai, todėl šių pinigų užteko B. C. poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė nurodė, kad, nepaisant fizinių negalavimų, B. C. buvo sąmoningas, bendraujantis žmogus, mėgo žiūrėti žinias, bendravo su kaimynais. 2013-03-27 B. C. buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis tik dėl fizinės negalios – B. C. ėmė sirgti judėjimą ribojančiomis ligomis, vėliau nustojo vaikščioti, be pagalbos nebepajėgė atsistoti ir atsisėsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9378-734/2014 B. C. prašymu jai buvo nustatyta rūpyba kaip veiksniam asmeniui, kuris dėl savo fizinės sveikatos būklės pats negali įgyvendinti savo teisių ar pareigų. Tai reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu praėjus ketveriems mėnesiams po rentos sutarties sudarymo, buvo konstatuota, kad B. C. nėra neveiksni.

Atsakovė taip pat teigia, kad rentos sutartis visiškai atitiko B. C. interesus. B. C., paprašiusi, kad ją prižiūrėtų tik atsakovė, nusprendė atsakovei už tai padovanoti nekilnojamąjį turtą. Rentos sutartį B. C. sudarė po pokalbio su notare, kurio metu notarė paaiškino B. C. apie galimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto perdavimo už priežiūrą. Po šio pokalbio B. C. nusprendė sudaryti rentos sutartį. Tai patvirtina, kad B. C. buvo sąmoninga, analizavo ir vertino dovanojimo ir rentos sandorius ir pasirinko sandorį, kuris labiausiai atitiko jos interesus, t.y. ne dovanojimo, o rentos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad B. C. yra ieškovės ir atsakovės motina. 2013-10-18 B. C. ir atsakovė sudarė rentos sutartį, kuria B. C. perdavė atsakovės nuosavybėn 658/1970 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė už tai įsipareigojo išlaikyti B. C. iki gyvos galvos. B. C. mirė 2014-03-24. Ieškovė teigia, kad B. C., sudarydama rentos sutartį, dėl savo psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl rentos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.89 str. 1 d. pagrindu.

Pagal CK 1.89 str. 1 d. gali būti pripažintas negaliojančiu fizinio asmens sudarytas sandoris, jei asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1022/2003, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2005, 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009 ir kt.).

B. C. psichikos būklei rentos sutarties sudarymo metu nustatyti buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-29/2016 konstatuota, kad B. C. 2013-02-27 nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurio B. C. rentos sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad išvadą apie B. C. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2013-10-18 rentos sutarties sudarymo metu ekspertė padarė atsižvelgdama į B. C. 2013-02-27 diagnozuotą kitą kraujagyslinę demenciją (įgytą silpnaprotystę) ir nustatytą vidutinį pažintinių funkcijų sutrikimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė) yra progresuojantis, negrįžtamo pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis pažintinių funkcijų kritimu, orientacijos, loginio mąstymo praradimu, emociniu jautrumu ir nestabilumu, progresuojančiais dėmesio ir atminties sutrikimais.

Pažintinių (kognityvinių) funkcijų sutrikimui įvertinti vartojamas protinės būklės mini tyrimas MMSE. Iš VšĮ Vilkpėdės ligoninėje B. C. 2013-02-27 atlikto protinės būklės mini tyrimo matyti, kad pagal šio tyrimo rezultatus B. C. buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (surinkta 20 balų). Iš šio testo taip pat matyti, kad yra skiriami trys pažintinių funkcijų sutrikimo lygiai – lengvas pažinimo sutrikimas (21-24 balai), vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (11-20 balų) ir ryškus pažinimo sutrikimas (0-10 balų). Taigi, kuo mažiau surenkama balų, tuo ryškesnė yra demencija. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-709-565/2014 apklaustos asmens pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertės paaiškinimų teismui yra žinoma, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų yra konstatuojamas, kai protinės būklės mini tyrimo rezultatas yra 20 balų. Tačiau nei minėtoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje atliktoje ekspertizėje nėra nurodyti medicininės literatūros šaltiniai, kurie patvirtintų, kad protinės būklės mini tyrimo įvertinimas 20 balų yra besąlyginis kriterijus pripažinti, kad asmuo nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.

B. C. atliktą protinės būklės mini tyrimą įvertinus 1 balu daugiau, t.y. 21 balu, B. C. pažintinių funkcijų sutrikimas būtų įvertintas kaip lengvas. Medicininėje literatūroje (pvz., http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2014/nr_1/2014_54_63.pdf) yra duomenys, kad žemesnių šio testo rezultatų galima tikėtis iš vienišų, neaktyvių, patiriančių stresą, su mažesne ištverme asmenų, šį testą gali būti sunku atlikti asmenims, turintiems fizinių trūkumų, blogai girdintiems ar matantiems, turintiems motorikos sutrikimų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad B. C. 2012-11-13 – 2012-11-15 buvo gydyta VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje dėl dešiniojo šlaunikaulio lūžio. Priėmimo skyriuje B. C. 2012-11-13 buvo apžiūrėta neurologo, kuris apžiūros metu nustatė, kad B. C. yra sąmoninga, orientuota. 2012-11-15 – 2013-03-13 B. C. po dešiniojo šlaunikaulio lūžio ir atliktos osteosintezės operacijos buvo gydoma Všį Vilkpėdės ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, buvimo skyriuje metu B. C. buvo sutrikęs širdies ritmas, jos būklė kurį laiką buvo sunki. Ši B. C. fizinės sveikatos būklė ir ilgas nepertaukiamas buvimas ligoninėje (nuo 2012-11-13 iki 2013-03-14), t.y. keturis mėnesius (kai visos dienos yra „vienodos“), galėjo įtakoti protinės būklės mini tyrimo rezultatus, pvz., atsakant į klausimus „kuri mėnesio diena šiandien“, „kokia savaitės diena šiandien“.

Vertinant B. C. 2013-02-27 atliktą Blessedo demencijos skalės tyrimą, pagal kurio rezultatus B. C. buvo diagnozuotas vidutinis pablogėjimas (10-22 balai), pažymėtina, kad surinkti 13 balų taip pat yra labai arti lengvo pablogėjimo (4-9 balai) skalės.

Po 2013-02-27 B. C. atliktų protinės būklės mini tyrimo ir Blessedo demencijos skalės tyrimo šie tyrimai nebuvo kartoti, todėl nėra duomenų apie tai, kaip greitai progresavo B. C. nustatyta kraujagyslinė demencija, nes ginčo rentos sutartis buvo sudaryta 2013-10-18, t.y. praėjus nedaug laiko po 2013-02-27 B. C. atliktų tyrimų.

Tarp B. C. 2012-12-21 atlikto protinės būklės mini tyrimo (24 balai) ir 2013-02-27 atlikto šio tyrimo (21 balas) yra pablogėjimas, tačiau tai galėjo sąlygoti 2013-01-29 labai pablogėjusi B. C. fizinė būklė dėl širdies ritmo sutrikimo, padidintas vaistų vartojimas, taip pat ilgai besitęsiantis nepertraukiamas buvimas ligoninėje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto aprašomojoje dalyje esantys duomenys, kad po išrašymo iš VšĮ Vilkpėdės ligoninės B. C. gydytoja lankė namuose ir įrašuose pažymėjo „sunkus pažinimo sutrikimas“, laikytina rašymo apsirikimo klaida, nes B. C. asmens sveikatos istorijos 2013-06-04 įraše pažymėta „vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas“, galimai perrašant VšĮ Vilkpėdės ligoninėje padarytą diagnozę, nes duomenų apie psichiatro konsultaciją ir jo atliktą diagnozę B. C. asmens sveikatos istorijoje nėra.

2014-02-17 buities tyrimo akte socialinė darbuotoja įrašė, kad B. C. bendraujanti, užduodamus klausimus supranta, laike, erdvėje orientuojasi, pinigų vertę suvokia, atmintis be ryškių sutrikimų, nuolatinė priežiūra B. C. reikalinga dėl fizinės negalios, sąlygotos 2013-11-02 pakartotinai lūžusio blauzdikaulio, diagnozuoto lėtinio inkstų nepakankamumo, kvėpavimo nepakankamumo, anemijos.

Vertinant 2013-10-18 sudarytos rentos sutarties pagrįstumą, protingumą, naudingumą B. C., pažymėtina, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėn. B. C. nuolat rūpinosi ir ją prižiūrėjo atsakovė. Ieškovė, gyvenanti ir dirbanti Klaipėdoje, B. C. lankė tik epizodiškai. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė tapo B. C. rūpintoja tik dėl to, kad atsakovei trūko darbo stažo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Byloje esantis 2013-10-10 B. C. pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, kad B. C. atsisako, jog ją prižiūrėtų ieškovė, nes atsakovei trūksta 2 metų darbo stažo, todėl atsakovė slaugys B. C. ir atsakovei bus apiforminta globa, pagal ieškovės paaiškinimus, buvo surašytas ieškovės jos iniciatyva, atsakovei nedalyvaujant. Atsakovė nurodė, kad ji išėjo iš darbo savo noru, nes B. C. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, o dirbti ir tinkamai prižiūrėti B. C. nebuvo galimybės.

Taigi, B. C. reikiant nuolatinės priežiūros, ją prižiūrėti apsiėmė atsakovė. Todėl B. C. priklausančios žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies perleidimas atsakovei už šią priežiūrą laikytinas pagrįstu ir protingu sandoriu, taip pat naudingu B. C., nes rentos sutartimi buvo įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas už perleistą turtą B. C. prižiūrėti ir išlaikyti iki mirties. Ta aplinkybė, kad B. C. buvo sudariusi testamentą, kuriuo rentos sutartimi perleistą turtą buvo nusprendusi palikti ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis, nesudaro pagrindo teigti, kad B. C. valia sudarant 2013-10-18 rentos sutartį neatitiko tikrosios B. C. valios, t.y. turtą padalinti ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis, kadangi testamentas buvo sudarytas prieš daugiau kaip 13 metų (2000-08-25), ir aplinkybės, buvusios 2013-10-18 rentos sutarties sudarymo metu, buvo iš esmės pasikeitusios palyginti su tomis, kurios buvo testamento sudarymo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad B. C. 2013-02-27 nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas buvo riboje su lengvu pažinimo sutrikimu, kad vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimo nustatymas galėjo būti įtakotas sunkios B. C. fizinės sveikatos būklės ir ilgo nepertaukiamo buvimo ligoninėje, nesant duomenų apie staigų B. C. pažintinių funkcijų progresavimą laikotarpiu nuo 2013-02-27 iki 2013-10-18, t.y. iki rentos sutarties sudarymo, nesant duomenų apie pastovią sunkią B. C. psichikos būklę iki rentos sutarties sudarymo ir šios sutarties sudarymo metu, rentos sutartį įvertinus kaip pagrįstą, protingą ir naudingą B. C., nėra pagrindo 2013-10-18 rentos sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą B. C. negalint suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Todėl ieškinys atmetamas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: valstybės naudai – 15 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, atsakovės naudai – 1 520,50 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 96, 98 str.). Ieškovė už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 500 Lt. Už ekspertizės atlikimą iš šių lėšų buvo sumokėta 385,50 Eur. Todėl likusios lėšos grąžinamos ieškovei (CPK 91 str. 3 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2014-06-05 nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškovės V. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. J. atsakovės A. J. naudai 1 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei V. J. 47,93 Eur, įmokėtus į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2014-11-10 mokėjimo nurodymu Nr. 447252.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintini laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2014-06-05 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė