Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-02-24 · Civilinė byla Nr. 2-35-237/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-24Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
2-35-237/2011
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00242-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-35-237/2011m.Proceso Nr. 2-36-3-00242-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7.;35.5.; (S) 63.1.;116.1.
Raseinių rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDURaseiniai, 2011 m. vasario 24 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Vidai Macevičienei,

dalyvaujant ieškovui J. S., jo atstovui advokatui V. Digriui,atsakovei G. B., jos atstovei advokatei O. Budrienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. S. pareikštą ieškinį G. B. dėl paskolos priteisimo ir atsakovės G. B. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 34310 Lt paskolos, penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu sandorį paskolos lapą, sudarytą 2009-05-19 tarp jų CK 1.91 str. pagrindu.

Ieškovas J. S. paaiškino, kad jis paskolino atsakovei 34310 Lt per kelis kartus, surašant paskolos lapus. Pinigai jai buvo skolinami įvairiomis sumomis nuo 2000 litų iki 7000 litų per kartą. Kiekvieną kartą skolinant pinigus jie surašydavo naują paskolos lapą visai paskolintai pinigų sumai, ankstesnius paskolos lapus sunaikindavo, išliko paskutiniai du lapai. Atsakovė dirbo jo įmonės parduotuvėje pardavėja, ją pažinojo, žinojo, kad ji šeimoje turėjo daug bėdų, ja pasitikėjo, skolinant pinigus ji rodė žemės nuosavybės dokumentus ir skolą žadėjo atiduoti pardavus žemę. Kiekvieną kartą, ji susiskaičiavus gaunamus pinigus, pati savo ranka surašydavo paskolos lapus, to daryti niekas jos nevertė. Su darbu parduotuvėje ši paskola neturi nieko bendro. Skolinant pinigus visada dalyvaudavo ir kiti žmonės, dalyvavo ir jos anūkė A. M.. Iš darbo ji išėjo savo noru, žinodama, kad parduotuvė užsidarys. Parduotuvėje nebuvo trūkumų, duoti prekes skolon buvo draudžiama. Jų sudarytas sandoris yra galiojantis, jo sudaryti jis atsakovės nevertė, atsakovė skolinosi pinigus iš jo kaip fizinio asmens, jis nori atgauti paskolintus pinigus. Prašo ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė G. B. ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Ji paaiškino, kad nuo 2006 metų ji dirbo pas J. S. parduotuvėje pardavėja. Buvo leidžiama kaimo žmonėms duoti prekes skolon. Dauguma žmonių liko skolų neatidavę, parduotuvė užsidarė, o šias skolas ieškovas perkėlė jai. Tą dieną, kai buvo surašomas paskolos lapas ji buvo Kaune pas gydytojus, o sugrįžus sužinojo, jog parduotuvėje buvo padarytas patikrinimas jai nedalyvaujant ir rasta trūkumų. J. S. pasinaudojo darbdavio ir savininko padėtimi, padarė jai ekonominį bei psichologinį spaudimą, privertė ją sudaryti fiktyvią paskolos sutartį, reikalaudamas, kad skolas už skolininkus padengtų ji, ieškinyje minimos pinigų sumos ji negavo. Prieš paskutinį parduotuvės patikrinimą buvo likusi 22310 Lt skola už prekes, po to kai privertė rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, ji atidavė 4043,60 Lt ir liko 17265,40 Lt. Išeinant iš darbo jai priklausė už darbą ir nepanaudotas atostogas, šių pinigų ji neatsiėmė, todėl skola už skolininkus liktų 16105,40 Lt. Apie tai ieškovas žino. Paskolos raštelį rašė dar ir dėl to, kad ieškovas sakė, jog leis toliau dirbti. Prieš paskolos lapo pasirašymą parduotuvėje ji nedirbo mėnesį laiko, dirbo A. M. kuri buvo neapiforminta.

Liudytoja J. V. parodė, jog ji dirba buhaltere J. S. įmonėje. Ji 2-3 kartus pasirašė, kai buvo skolinami pinigai G. B., J. S. atnešdavo pinigus, G. B. suskaičiuodavo, pasirašydavo raštelį, po to jie pasirašydavo. Kokia suma buvo perduota paskutinį kartą ji pasakyti negali, nes pinigų ji neskaičiuodavo, pasirašė ant galutinės paskolos sumos. Pardavėjoms buvo sakyta, kad neduotų prekių skolon, parduotuvėje trūkumų nebūdavo. Ji negali paaiškinti kodėl G. B. aiškina, kad tai parduotuvės skola, kai ji skolinosi pinigus jokio spaudimo nebuvo, G. B. rašė paskolos raštelį jai matant, pati sakė, kad pardavus žemę pinigus atiduos.

Liudytoja V. S. parodė, kad atsakovas yra jos vyras. G. B. dirbo pas juos parduotuvėje, sąžiningai dirbo. Pinigus jai pradėjo skolinti 2008 metais, nes G. B. atsirado bėdų- mirė marti, sirgo ji pati, tvarkė sūnui invalidumą, kitų reikalų, prašė paskolinti, sakė turi skolininkų, žadėjo atiduoti, kai jai grąžins. Ji ateidavo pas juos į namus, pradžioje skolindavo dviese su vyru, skolindavome po 2-3 -5 tūkstančius, pasirašydavo raštelį, taip paskolino iki 15000 litų. Kai prašė daugiau pinigų paskolinti skolindavo su liudininkais. Raštelis buvo pasirašytas buhalterijoje, pasirašant ginčų, piktumų nebuvo, G. B. prisiekinėjo kad atiduos, ji matė, kad buvo perduodami pinigai, sumos nežino, pinigus atnešė vyras. Kai ji skolinosi pinigus buvo aukšta žemės vertė, dabar nukrito, gal dėl to pradėjo neigti skolą. 2009-05-19 ji matė, kad pinigus jai atnešė, tai nebuvo atsiskaitymo už darbą pinigai, tai buvo ne keli litai, ne keli šimtai, o tūkstančiai, jie norėjo atgauti 27000 litų paskolintų anksčiau, todėl dar skolino, tikėjosi kad greičiau susitvarkys žemes ir sugrąžins skolą.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis dirba pas J. S. vairuotoju, tuo metu kai pasirašė skolos raštelius, nedirbo. J. S. paskambino ir paprašė kad jis ateitų pasirašyti kaip liudytojas. Jis dalyvavo gal tris kartus, kai J. S. skolino pinigus G. B.. J. S. atnešdavo pinigus, ji suskaičiuodavo, tada visi pasirašydavo. Jis pinigų neskaičiavo, todėl sumų pasakyti negali, savo parašu jis patvirtindavo, kad dalyvavo sandoryje kai buvo perduodami pinigai. Raštelį rašydavo G. B., jos neversdavo rašyti, jokių nesusipratimų ar ašarų nebuvo. Prie jo nebuvo kalbama, kad tai paskola už skolininkus ar už parduotuvę. Paskutinį kartą pinigus davė įvairiomis kupiūromis, kupiūrų kiekis buvo didelis, galėjo būti tūkstančiai, o ne šimtai litų.

Liudytoja A. M. parodė, kad atsakovė yra jos močiutė. Ji pati dirbo pas J. S. parduotuvėje, bet šis ją apgavo oficialiai neįdarbindamas ir nepasirašydamas praktikos dokumentų.

Nurodė, jog močiutė pinigų nesiskolino, pinigų perdavimas neįvyko, tai buvo skola už parduotuvę. Po paskutinio patikrinimo G. B. verkė, sakė kad negali būti tokios skolos, prašė daryti kitą patikrinimą, bet jai liepė rašyti paskolos lapą, pinigai nebuvo perduodami, buvo pažadėta, kad ji galės toliau dirbti. Tie kas sako, kad pinigai buvo perduodami, meluoja, G. B. nesiskolino, dideles sumas skolingi žmonės už prekes. Ji pati parduotuvėje dirbo apie 2 metus, G. B. išleisdavo savaitgaliais, ji negali pasakyti už kiek išduota prekių skolon ir kiek grąžino skolininkai. G. B. reikėjo darbo, darbas buvo prie namų, todėl ji pasirašė, pasirašė šoko būsenoje, pasirašydama pirmą kartą ji bandė išlaikyti darbo vietą, J. S. žinojo, kad tai skola už pirkėjams skolon išduotas prekes. 2009-03-09 dalyvavo G. B. pasirašant paskolos raštą, pasirašė, nes norėjo dirbti, klaidą padarė, kad pasirašė.

Liudytojas A. R. parodė, jog jis buvo skolingas parduotuvei, bet skolą apie 620 litų atidavė M. ( J. S. uošvei) 2010 m.

Liudytojas S. Š. parodė, kad jis neturi jokios skolos parduotuvei, tačiau G. B. yra jam skolinga 1500 litų, kurių neatiduoda, nes jis nepaėmė iš jos raštelio skolindamas pinigus.

Liudytojas V. V. parodė, jog jis yra skolingas parduotuvei 319 litų, skolindavo G. B. su savininko žinia ir apie skolą jam pasakiusi G. B. prieš uždarant parduotuvę.

Liudytojas P. S. parodė, kad parduotuvei buvo skolinga jo dukra 75 litus, juos jis atidavė M.

Liudytojas S. N. parodė, jog jis buvo paėmęs prekių už 40 litų iš A. M.,atidavė G. B..

Liudytojas Ž. M. parodė, kad skolingas liko parduotuvei 27 litus.

Liudytojas E. B. parodė, jog G. B. yra jo žmonos teta. Jis imdavo prekių iš parduotuvės, prekes imdavo iš A. M., skolingas apie 160 litų, prekes ėmė 2009 m. pabaigoje, 2010 m. pradžioje.

Liudytojas A. T. parodė, jog parduotuvei už prekes buvo skolingas virš 100 litų, kai parduotuvę likvidavo atidavė pinigus M. Liudytojai J. B., G. B., S. S. parodė, jog jie neskolingi, prekių iš parduotuvės skolon neėmė.

Iš paskolos lapo (1 tomas, b.l. 4) matyti, kad 2009-05-19 G. B. iš J. S. pasiskolina 34310 litų, pinigus pažada grąžinti iki 2009-09-01, duodant paskolą dalyvavo šie asmenys: J. V., V. S., A. T., paskolos lapas surašytas dviem egzemplioriais, paskolos lapas surašytas G. B. ranka, pasirašę visi dalyvavę asmenys. Iš paskolos lapo (1 tomas, b.l. 24) matyti, kad G. B. pasiskolina iš J. S. 27520 Lt, pinigus pažada atiduoti iki 2009-09-01, duodant paskolą dalyvavo : V. S., A. M., J. V., paskolos raštas surašytas 2009-03-09. Iš įsakymų (1 tomas, b.l. 30, 31) matyti, kad G. B. priimta nuo 2006-05-10 d. J. S. (duomenys neskelbtini) pardavėja ir nuo 2009-05-19 atleista iš darbo pačiai prašant. Iš Gėluvos kaimo parduotuvės apyskaitų suvestinės (1 tomas, b.l. 32-33) matyti, kad laikotarpyje nuo 2006m. gegužės mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. prekių likutis 15104,62 Lt., perduota į kitą parduotuvę.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. L 2-1193-136/2009, matyti, kad J. S. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą 2009-09-08 d. su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo išieškoti iš G. B. 34310 Lt skolos, tačiau priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas, nes G. B. pareiškė prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad G. B. ir J. S. 2009-05-19 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią G. B. pasiskolino 34310 litų. Paskolos lapą, kaip jis įvardintas, apie paimtą paskolą surašė G. B. savo ranka, be ieškovo ir atsakovės dalyvavo ir ant paskolos lapo pasirašė ir J. V., V. S. bei A. T.. Paskolos lapu G. B. įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2009-09-01. Visi dalyvavę šią sutartį surašant asmenys parodė, jog paskolos lapo surašymo metu buvo perduoti pinigai G. B., jokių konfliktų nebuvo, visiems buvo žinoma, jog šiuo paskolos lapu nurodoma galutinė pinigų suma, kurią yra skolinga G. B. J. S., žinoma, jog pinigai buvo paskolinti ir perduoti per kelis kartus, skolinant daugiau, ankstesni paskolos rašteliai buvo sunaikinami. Tai patvirtina ir pateiktas išlikęs paskolos lapas 2009-03-09, kuris yra surašytas taip pat G. B. apie tai, kad ji pasiskolina iš J. S. 27520 Lt, įsipareigoja grąžinti pinigus iki 2009-09-01, dalyvauja ir ant lapo pasirašo V. S., A. M. bei J. V.. Pagal šį paskolos raštą ieškovas neprašo priteisti pinigų, nes, kaip paaiškina jis, to neneigia ir atsakovė, bei parodo liudytojai, dalyvavę pasirašant paskolos raštus, kad tai yra tarpinis paskolos raštas, ieškovei paskolinus daugiau pinigų, buvo surašytas galutinis paskolos lapas 2009-05-19 dėl 34310 litų paskolos.

LR CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutarties laisvė reiškia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nurodyta įstatyme ar vienašaliame įsipareigojime (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti sutarties sąlygas, sutarties turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos.

Atsakovė neginčija, kad ji pati savo ranka surašė paskolos lapą, jį pasirašė, kad surašant dalyvavo ir nurodyti asmenys. Ji ginčija šią su J. S. sudarytą sutartį tuo pagrindu, kad sutartį ji pasirašė dėl J. S., kaip darbdavio ir parduotuvės, kurioje ji dirbo pardavėja, savininko padaryto ekonominio bei psichologinio spaudimo, ieškovas privertė ją sudaryti fiktyvią paskolos sutartį, reikalaudamas kad skolas už jo parduotuvės skolininkus padengtų ji, jokių pinigų pagal šią sutartį ji negavo, liudininkai yra jo žmonės, todėl dėl pinigų perdavimo sako netiesą. Ji pasirašė paskolos lapą, nes norėjo išsaugoti darbą. Atsakovė ginčija sudarytą sandorį CK 1.91 str. pagrindu, t.y. kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl piktavališko susitarimo su antrąja šalimi , dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.

Pareiga įrodyti buvus tokias aplinkybes tenka atsakovei. Tokių aplinkybių buvimo atsakovė neįrodė. Liudininkai, kurie dalyvavo pasirašant jai paskolos sutartį, nei vienas nepatvirtino, jog sutartis buvo surašoma naudojant prievartą ar grasinimus, jeigu atsakovė teigia, jog ir šiais liudytojų parodymais teismas neturi tikėti, tai yra ant ankstesnio sandorio dėl pinigų skolinimosi pasirašiusi ir jos anūkė A. M., kuri teisme nei prievartos nei kokio tai spaudimo pasirašyti šią sutartį nepatvirtino, bet aiškino, kad G. B. pasirašė šiuos dokumentus dėl to, kad norėjo išsaugoti darbą, ji pati pasirašė taip pat dėl to. Tačiau ši jų nurodyta aplinkybė – išsaugoti darbą pasirašant sau ypatingai nenaudingomis sąlygomis sutartį , niekuo nepagrįsta, tiek iš šalių paaiškinimų , tiek iš apklaustų liudininkų parodymų matyti, kad apie parduotuvės uždarymą buvo žinoma iki ginčijamos sutarties pasirašymo, G. B. iš darbo išėjo savo noru, atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo. Paskolos lapą rašė pati atsakovė, todėl tikrai žinojo, jog sutartis sudaroma su J. S. kaip su fiziniu asmeniu, o ne kaip su įmonės savininku. Be to, tai buvo ne vienkartinis sandorio sudarymas – panašų sandorį, tik mažesnei pinigų sumai, atsakovė su ieškovu jau buvo sudariusi prieš du mėnesius, todėl ji tikrai galėjo gerai apgalvoti savo veiksmus ir nėra jokio pagrindo teigti, kad tokio sandorio sudarymą nulėmė ieškovo veiksmai ir, kad sutartį ji pasirašė prieš savo valią. Atsakovė sudaryto sandorio neginčijo ir neprašė jo pripažinti neteisėtu iki ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių egzistuojant CK 1.91 str. nurodytus pagrindus, atsakovė nepateikė. Dėl išvardintų aplinkybių, atsakovės priešieškinys yra nepagrįstas, teismas laiko, kad jis yra paduotas siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pinigų perdavimo faktą patvirtina pati surašyta atsakovės ranka paskolos sutartis, bei ją pasirašant dalyvavę liudininkai. Šalių sudaryta rašytinė sutartis dėl paskolos atitinka CK 6.871 str. 1 d. sąlygas, todėl CK 6.875 str. 2 d. šios paskolos sutarties neleidžia nuginčyti liudytojų parodymais, nors šiuo atveju , kad neperduoti pinigai teisme aiškino, tik pati atsakovė ir jos anūkė A. M., nors pastaroji sudarant ginčijamą sutartį nedalyvavo, kitų jokių įrodymų atsakovė nepateikė. Jos prašymu apklausinėjami byloje kiti liudytojai patvirtino faktą, kad jie iš ieškovui priklausančios parduotuvės, kurioje pardavėja dirbo atsakovė, gaudavo prekių skolon ir kai kurie dar yra skolingi, tačiau apie sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės sandorį jie nieko nežinojo.

Atsakovė sudarytą sandorį laikė fiktyviu , nes, jos aiškinimu, sandoris sudarytas ne dėl paskolintų pinigų, o dėl susidariusio įsiskolinimo parduotuvėje, kurį sudarė pirkėjų skola nesumokėjus už prekes, kad iš jos prašoma šio įsiskolinimo neteisėtai, nes skolon prekes duoti buvo savininko leidimas, ji skolas fiksuodavo sąsiuvinyje, tai žinojo savininkas. Įrodinėdama šias aplinkybes, ji pripažino , kad tokia skola yra apie 16 000 litų , lyg ir šią sumą ji atlygintų, apklausti liudytojai patvirtino, kad vieni yra atsiskaitę už imtas prekes skolon, kiti dar skolingi, tačiau atsakovė, be jos pačios ranka rašytų sąrašų, daugiau jokių įrodymų nepateikė, apklausti liudininkai kalbėjo apie mažas pinigų sumas. Iš šių atsakovės įrodinėjamų aplinkybių galima spręsti, kad ji sudarytą sandorį ginčija ir kaip apsimestinį – kaip sudarytą, siekiant pridengti kitą sandorį, kuris , jos aiškinimu, būtų nuostolių atlyginimas ir tokio pobūdžio reikalavimą ji pripažintų dalinai – nes ginčytų ieškinio dydį. Tačiau tokio sutarties nuginčijamo pagrindo ( CK 1.87 str. ) priešieškinyje nenurodė ir priešieškinio reikalavimo netikslino. Kaip minėta anksčiau, ginčijamas sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų, atsakovė neįrodė, jog jis sudarytas dėl valios trūkumo, todėl net ir tuo atveju, jei ginčijama sutartimi atsakovei nebūtų skolinami pinigai, o šalys būtų susitarę dėl , kaip atsakovė aiškina susidariusių kitų skolininkų parduotuvei skolų atlyginimo, toks šalių sandoris būtų vertinamas kaip jos atsakomybės už šias skolas bei tos skolos dydį pripažinimas, pareigos juos atlyginti prisiėmimas ir susitarimas dėl skolų atlyginimo termino ir nepaneigtų atsakovės pareigos vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal sudarytą sandorį.

Nesant pagrindo patenkinti priešieškinį ir pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, nesant ginčo dėl to, kad sutartį pasirašė ginčo šalys ir , kad sutartyje nurodyta paskola nėra grąžinta šalių nurodytu terminu ir iki šiol, ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini.

Tenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2010-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. ( CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.)

Iš atsakovės priteistinos ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p, 98 str.)

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (1 tomas, b.l. 34).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260 str., 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 34310,00 Lt

(trisdešimt keturis tūkstančius tris šimtus dešimt litų) skolos, 1029 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio, 300 Lt (tris šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Kregždienė