- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 2-324/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“, UAB „Petrolana“, UAB „Armesta“, UAB „Vyrokas“, UAB „F2M Group“, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Vartų sistemos“
- Ieškovas
- UAB „Vilmestos statyba“
- Atsakovas
- UAB „Vilmestos statyba“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorinį reikalavimą, civilinėje byloje Nr. B2-722-560/2009 pagal ieškovo UAB „Vilmestos statyba“ generalinio direktoriaus M. U. ieškinį atsakovui UAB „Vilmestos statyba“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys: UAB „Petrolana“, UAB „Armesta“, UAB „Vyrokas“, UAB „F2M Group“, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir UAB „Vartų sistemos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „Vilmestos statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“.
Bankroto administratorius, vykdydamas minėtos nutarties dalį dėl atsakovo kreditorių sąrašo teismui pateikimo, pateikė teismui prašymą netvirtinti atsakovo kreditoriaus UAB „Aslūnė“ 7 470 Lt finansinio reikalavimo. Nurodė, jog tokia kreditoriaus skola UAB „Vilmestos statyba“ finansiniuose dokumentuose neužfiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi BUAB „Vilmestos statyba“ administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ prašymą tenkino, BUAB „Vilmestos statyba“ kreditoriaus UAB „Aslūnė“ prašymą atmetė, netvirtino BUAB „Vilmestos statyba“ kreditoriaus UAB „Aslūnė“ 7 470 Lt finansinio reikalavimo. Nurodė, kad nors į bylą nėra pateikta tarp šalių sudaryta sutartis, iš kreditoriaus pateiktos 2005 m. balandžio 27 d. pretenzijos Nr. 17, siųstos UAB „Vilmestos statyba“, matyti, jog tarp kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta 2004 m. lapkričio 26 d. statybos rangos sutartis Nr. VS-75/2004, remiantis kuria kreditorius atliko atsakovui statybos rangos darbus bei pateikė atsakovui pasirašyti 2005 m. balandžio 27 d. Atliktų darbų aktą Nr. 05/04-J1441. Administratorius šioje kreditoriaus pretenzijoje išdėstytos kreditoriaus pozicijos dėl sutartinių statybos rangos santykių tarp kreditoriaus ir atsakovo egzistavimo neginčijo, todėl teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad tarp kreditoriaus ir atsakovo iš tikrųjų buvo sudaryta 2004 m. lapkričio 26 d. statybos rangos sutartis Nr. VS-75/2004, o kreditorius iš tikrųjų atliko statybos rangos darbus pagal šią sutartį, kuriuos įvertino 6 000 Lt, kaip nurodyta 2005 m. balandžio 27 d. Atliktų darbų akte Nr. 05/04-J144 (CK 1.71 str., 6.154 str., 6.192 str., CK 6.193 str. 5 d.). Iš minėtos kreditoriaus 2005 m. balandžio 27 d. pretenzijos Nr. 17, siųstos UAB „Vilmestos statyba“, teismas nustatė, kad dėl kreditoriaus atliktų darbų kokybės tarp statybos rangos sutarties šalių buvo kilęs ginčas (kreditorius buvo kviečiamas atvykti į atliktų darbų vietą, siekiant nustatyti jo darbų trūkumus, tačiau jis atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad jam atsakovas pateiktų trūkumus raštu tam, kad kreditorius turėtų papildomo laiko reikiamam specialistui surasti). Kadangi kreditorius nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas reiškė pretenzijas kreditoriui dėl neesminių trūkumų, kurie netrukdė kreditoriaus atliktų darbų naudoti pagal statybos rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir šiuos trūkumus buvo galima pašalinti, teismas darė išvadą, jog šiuo atveju laikoma įrodyta aplinkybė, kad atsakovas atsisakė pasirašyti 2005 m. balandžio 27 d. Atliktų darbų aktą Nr. 05/04-J144 todėl, kad kreditoriaus atlikti darbai turėjo esminių trūkumų, kurių nebuvo galima pašalinti. Kreditoriaus vienašalį 2005 m. balandžio 27 d. Atliktų darbų akto pasirašymą teismas pripažino negaliojančiu, o kreditorių (esant nepriimtiems darbams) laikė neįgijusiu reikalavimo teisės į apmokėjimą už atliktus darbus (CK 6.687 str., CK 6.294 str.). Tai, kad kreditorius neįgijo reikalavimo teisės apmokėti už atliktus darbus, teismo nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis neišrašė ir nepateikė atsakovui PVM sąskaitos faktūros. Be to, skola kreditoriui nenurodyta ir atsakovo finansiniuose dokumentuose.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Aslūnė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti kreditoriaus prašymą patvirtinti jo 7 470 Lt finansinį reikalavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp statybos rangos sutarties šalių kilo ginčas dėl kreditoriaus atliktų darbų kokybės. Vertindamas pareigos sumokėti už atliktus rangos darbus atsiradimo ir darbų perdavimo momentą, teismas nesivadovavo teismų praktika, kad užsakovas privalo priimti rangovo darbo rezultatus ir pasirašyti aktą, o, atsisakydamas tai padaryti, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, akte pažymėjęs apie užsakovo atsisakymą, rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti aktą ir jo pagrindu (jeigu jis nenuginčytas), teisme reikalauti, kad užsakovas atsiskaitytų už atliktus darbus, nes faktiškai naudojasi jų rezultatu. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes nepateikė ieškovui pretenzijų dėl atliekamų darbų, todėl prarado teisę šiuo pagrindu atsisakyti atsiskaityti su ieškovu.
2. Atliktų darbų akto atsakovas neginčijo, teismas jo nepripažino negaliojančiu, todėl teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti UAB Aslūnė“ finansinį reikalavimą. Kreditoriaus nuomone, atsakovo kvietimas atvykti siekiant nustatyti trūkumus negali būti tapatinamas su konkrečių trūkumų nustatymu, tai taip pat nelaikoma nuoroda į trūkumus, dėl kurių darbo rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Kvietimas atvykti tik patvirtina, kad užsakovas nepagrįstai vilkino darbų priėmimą ir vengė atsiskaityti už darbus, nors darbų rezultatu naudojosi keturis mėnesius. Teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai pripažino kreditoriaus vienašalį 2005 m. balandžio 27 d. atliktų darbų akto pasirašymą negaliojančiu. Be to, akto pasirašymo pripažinimas negaliojančiu nepanaikina kreditoriaus teisės reikalauti apmokėti už atliktus darbus, kuriais atsakovas ir toliau naudojasi. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros neišrašymas patvirtina, jog kreditorius neįgijo teisės reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus, nes PVM sąskaitos faktūros išrašymas siejamas su prievole apskaičiuoti PVM.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Vilmestos statyba“ administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad darbai nebuvo priimti dėl to, kad buvo nustatyti esminiai jų trūkumai, o apeliantas atsisakė juos nustatyti ir surašyti defektų aktą. Darbai nebuvo priimti –perduoti dėl apelianto kaltės. Žyma apie atsisakymą priimti darbus 2005 m. balandžio 27 d. atliktų darbų akte Nr. 05/04/J144 nebuvo atlikta. Tai patvirtina, kad apeliantas žinojo, kad darbų su esminiais trūkumais negali perduoti. Tai, kad apeliantui buvo žinoma apie trūkumus patvirtina jo neatvykimas nustatyti darbų trūkumus bei PVM sąskaitos faktūros neišrašymas. Kadangi nuo darbų atlikimo praėjo beveik 5 metai, negalima rasti dokumentų, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, jog darbai buvo perduoti galutiniam statinio naudojimui ir atsakovas iš to gavo naudą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje apeliacijoje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo, kylančio iš rangos teisinių santykių, patvirtinimo. Iš bylos dokumentų matyti, kad bankrutuojančią UAB „Vlmestos statyba“ ir UAB „Aslūnė“ siejo rangos teisiniai santykiai (2004 m. lapkričio 26 d. sutartis Nr. VS-75/2004). Iki bankroto bylos iškėlimo užsakovui UAB „Vilmestos statyba“ rangovas UAB „Aslūnė“ atliko numatytus darbus, dalis darbų buvo apmokėta, o dėl apmokėjimo už dalį darbų kilo ginčas, kuris, užsakovui iškėlus bankroto bylą, spręstinas bankroto byloje tvirtinant ar atsisakant tvirtinti kreditoriaus (rangovo) reikalavimus.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, darbai, už kuriuos reikalauja atsiskaityti (patvirtinti kreditorinį reikalavimą) rangovas (kreditorius) užfiksuoti 2005 m. balandžio 27 d. Atliktų darbų akte Nr. 05/04-J144, kurį užsakovas (bankrutuojanti įmonė) atsisakė pasirašyti dėl atliktų darbų trūkumo. Teismas, rangovui neįrodžius, kad užsakovo nurodyti darbų trūkumai buvo neesminiai, kreditoriaus vienašalį akto pasirašymą pripažino negaliojančiu, laikė, kad jis neįgijo reikalavimo teisės į apmokėjimą už darbus, todėl atsisakė patvirtinti kreditoriaus UAB „Aslūnė“ reikalavimą.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pastebi, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, tai yra tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
Kaip matyti iš ginčijamos nutarties, teismas vienašalį atliktų darbų akto pasirašymą pripažino negaliojančiu tuo pagrindu, kad iš šalių susirašinėjimo dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų trūkumų, o rangovui (kreditoriui) neįrodžius, kad trūkumai buvo neesminiai, atsisakė patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, pastebi, kad teismas, spręsdamas kilusį ginčą, nesirėmė CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktika, kad užsakovas (bankrutuojanti įmonė), nesutikdamas su vienašališkai ieškovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, o toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176-185 straipsniuose, ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį įrodinėjimo pareiga dėl darbų atlikimo akto negaliojimo pagal rangos sutartį tenka užsakovui (CPK 178 str.), šiuo atveju UAB „Vilmestos statyba“. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas laikė, kad rangovui, tai yra kreditoriui neįrodžius, kad užsakovas (bankrutuojanti įmonė) nepagrįstai nepasirašė darbų atlikimo akto, tai yra neįrodžius, kad darbų trūkumai buvo esminiai, darbų atlikimo aktą pripažino negaliojančiu, o rangovą (kreditorių) – neįgijusiu teisės reikalauti apmokėti už atliktus darbus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai paskirstęs šalių įrodinėjimo pareigą, neįvertinęs priežasčių dėl kurių šis aktas nebuvo pasirašytas, neišsiaiškinęs, ar rangovo (kreditoriaus) atliktų darbų rezultatais galėjo pasinaudoti užsakovas (bankrutuojanti įmonė), neatskleidė bylos esmės, nenustatė ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis panaikintina, o UAB „Aslūnė“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir UAB „Aslūnė“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.