Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Civilinė byla Nr. 2S-2726-392/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
2S-2726-392/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12770-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2726-392/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12770-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria ieškovės A. A. prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį, tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. Ž., prašydama priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovės A. A. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį, tenkino iš dalies. Atleido ieškovę nuo 60 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio reikalavimus. Įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis atvejų sąrašas, kada asmuo pilnai atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismo vertinimu, ieškovės atvejis nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

5. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai bei LITEKO informacinės sistemos duomenis patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga, ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos yra nedidelės. Atsižvelgęs į tai bei į tai, kad asmens teisės neturėtų būti varžomos daugiau nei reikia civilinio proceso tikslams pasiekti, teismas ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies, ir sprendė, kad ieškovė privalo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį už ieškinį, t. y. ieškovę atleido nuo 60 Eur (3 000 Eur × 3 proc. = 90 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, skundžiamą nutartį panaikino ir ieškinį grąžino pirmosios instancijos teismui nusprendęs, kad jis turi būti nagrinėjamas. Nepaisydamas to, apylinkės teismas vėl priėmė nutartį, kuria reikalauja, jog ieškovė sumokėtų dalį žyminio mokesčio. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas turi vadovautis apeliacinio teismo sprendimu bei nebekelti reikalavimo sumokėti žyminį mokestį dėl kurio apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė.

6.2. Apeliantė nurodo, jog negali sumokėti žyminio mokesčio, nes jos materialinė padėtis dar labiau pablogėjo, sumažėjus socialinei paramai. Apeliantės nuomone, prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nebūtų atsakinga, nes neaišku kada materialinė padėtis pagerės ir ar iš viso pagerės. Be to, apeliantė gali būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes yra stipriai, nepateisinamai apšmeižta, o tai yra nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį, tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigoti sumokėti dalį, t. y. 30 Eur, žyminio mokesčio. Apeliantė nurodo, kad negali sumokėti žyminio mokesčio, nes jos materialinė padėtis dar labiau pablogėjo, sumažėjus socialinei paramai.

10. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010).

11. Apeliantė nurodo, kad gali būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes yra stipriai, nepateisinamai apšmeižta, o tai yra nusikalstama veika. Atleidimą nuo viso žyminio mokesčio reglamentuoja CPK 83 straipsnio 1 dalis, numatanti sąrašą asmenų, kurie pagal įstatymą yra atleidžiami nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, darytina išvada, kad pagrindas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo yra tik tuo atveju, kai nusikalstama veika bei asmenų kaltumas yra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, jog teismo nuosprendžiu buvo konstatuotas nusikalstamos veikos (šmeižimo) padarymas, todėl apeliantės argumentas, jog ji gali būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes buvo padaryta nusikalstama veika, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės atvejis nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė, kad jos turtinė padėtis sunki. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės turtinė padėtis bloga, gaunamos mėnesinės pajamos yra nedidelės bei į tai, jog asmens teisės neturėtų būti varžomos daugiau nei reikia civilinio proceso tikslams pasiekti, ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies, ir sprendė, kad ieškovė privalo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį už ieškinį, t. y. ieškovę atleido nuo 60 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

13. Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turi vadovautis apeliacinio teismo sprendimu ir nekelti reikalavimo sumokėti žyminį mokestį dėl kurio apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, atmestinas. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, 2021 m. liepos 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priešingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendęs ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio iki nutarties grąžinti ieškinį, nesudarė ieškovei galimybės sumokėti žyminį mokestį.

14. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius