Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei M. B.-L. dėl tėvystės nuginčijimo, institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 15 d. teisme iškelta byla pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei M. B.-L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašoma pripažinti, kad ieškovas M. L. nėra atsakovės M. B.-L. sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas ir kad šis vaikas nėra ieškovo sūnus, ir šiuo pagrindu pripažinti, kad D. L. gimimo liudijime AA Nr. 907150, išduotame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2013 m. birželio 14 d., duomenys apie ieškovo tėvystę šiam vaikui yra įrašyti neteisingi; nustatyti D. ankstesnę/buvusią iki tėvystės pripažinimo pavardę – „B.“. Ieškinyje nurodė, jog D. rūpinosi kaip ir savo jau santuokoje gimusia dukra. Nurodė, jog su atsakove kartu nebegyvena ir ruošiasi nutraukti santuoką. Nurodo, jog emocinis ryšys tarp jo ir D. nėra susiformavęs, nes ji ilgą laiką dirbo užsienyje. Nurodė, jog vaikas žino, kad jis nėra tikras tėvas.

Išvadą duodanti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl tėvystės nuginčijimo, kurioje nurodė, kad vertinant byloje esančias aplinkybes, nuginčijus M. L. tėvystę nepilnamečio D. L. atžvilgiu būtų pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi vaikas liktų ne tik be biologiniu laikomu tėvu, kuris įrašytas gimimo liudijime ir kurį vaikas iki šiol žino kaip savo tėvą, bet viso pasėkoje nebūtų nustatyta tikroji vaiko kilmė, pripažįstant tėvų kitą asmenį, kuris yra biologinis vaiko tėvas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone tikslinga atsižvelgti ir prioritetiškai vertinti faktą, jog D. L. savo tėvu laiko būtent M. L.. Vaikas nežino kito asmens, kurį galėtų laikyti ir vadinti savo tėčiu. D. yra vaikas iki šiol augęs pilnos šeimos aplinkoje, todėl tikslinga apsaugoti vaiką nuo emocinių ir dvasinių išgyvenimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos vaiko savivertės jausmui, integravimuisi socialinėje aplinkoje, šeimos sampratos suvokimui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone teikia išvadą civilinėje byloje N r. e2-261-853/2019, jog ieškinio reikalavimas nuginčyti M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę nepilnamečio D. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nenustatant kitos, vaiko kilmę patvirtinančios tėvystės, prieštarauja nepilnamečio teisėtiems interesams

Išvadą duodančios institucijos atstovė Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą ir paaiškino, jog pasikalbėjus su vaiku akivaizdu, jog vaikas iki šiol ieškovą laiko savo tėvu. Vadina ieškovą tėvu ir kito žmogaus, kuris galėtų būti jo tėvas jis nežino. Patvirtino, jog vaikas nežino, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. L., gim. (duomenys neskelbtini), mama yra atsakovė M. B.-L., o tėvas 2013-06-14 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus Civilinės būklės akto papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašu Nr. 244, įrašytas ieškovas M. L., remiantis 2013-06-14 pareiškimu tėvystei pripažinti.

2013-04-13 ieškovas M. L. ir atsakovė M. B.-L. sudarė santuoką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovas byloje prašė nustatyti, kad jis nėra D. L. tėvas, motyvuodamas tuo, kad jis nėra D. L. biologinis tėvas, ir nėra susiklostęs tarp ieškovo ir vaiko emocinis ryšys.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus. Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovė pripažino, kad D. L. nėra biologinis M. L. sūnus, tačiau kaip jau minėta, tėvystė gali būti suprantama kaip biologinė ir kaip socialinė kategorija. Nagrinėjamoje byloje būtina identifikuoti, ar biologinės kilmės tiesos paieškos atitinka geriausius vaiko interesus, kuriais turi būti vadovaujamasi imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kokie yra susiklostę santykiai tarp ieškovo M. L. ir nepilnamečio D. L., ar vaikas pripažįsta, jog ieškovas yra jo tėvas, įvertinti laikotarpį, kurį vaikas laikė ieškovą savo tėvu, ar vaikas pažįsta galimą savo biologinį tėvą, kokie vaiko santykiai su galimu biologiniu tėvu, galimo biologinio tėvo požiūrį į vaiką ir tolesnių santykių perspektyvą.

Ieškovo ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas M. L. nepilnametį D. pažįsta nuo vienerių metų. Ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką 2013-04-13. 2013-06-14 ieškovas pareiškimu pripažino D. tėvystę ir suteikė savo pavardę „L.“. Nuo trejų metų ieškovas augino D., kaip savo vaiką. Ieškovas ieškinyje ir teisme nurodė, jog rūpinosi D., kaip ir savo santuokoje gimusia dukra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad D. ieškovą vadina tėvu. Su vaiku ieškovas nebendrauja tik nuo tada kai ieškovas pradėjo gyventi atskirai su atsakove. Taip pat posėdžio metu ieškovas tvirtino, jog emocinis ryšys su vaiku nesusiklostė, nes jis dirbo užsienyje. Remiantis išvadą duodančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyriaus Mažeikių rajone atstovės teismo posėdžio metu paaiškinimu bei pateikta minėtos institucijos rašytine išvada nustatyta, kad D. L. ieškovą laiko tėvu, jam yra svarbūs jų tarpusavio santykiai, jų nebendravimo priežastis yra tai, kad pats ieškovas nebendrauja su vaiku, o vaikui norėtųsi su ieškovu bendrauti. Teisme taip pat nustatyta, jog D. L. nežino, jog ieškovas nėra jo biologinis tėvas.

Nustatyta, kad ieškovas tėvystę pripažino savanoriškai, nieko neverčiamas, tai padarė savo iniciatyva. Tą patvirtino ir atsakovė.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą bei savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Tėvui bendravus su vaiku ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas ir jausmai. Kai vaiko socialinis ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su juo, jam tai yra svarbu, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2018).

Kasacinio teismo dėl tėvystės nuginčijimo pripažįstama, kad konkrečiais atvejais vaiko interesai išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, gali drausti nuginčyti tėvystę (nors faktinis tėvas ir nėra vaiko biologinis tėvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad tarp ieškovo M. L. ir vaiko D. L. yra susiklostę ne tik teisiniai, bet ir socialinės tėvystės santykiai, ieškovas aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią sūnui pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. apie 7 metus. Tik nuo to laiko, kai ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi atskirai ieškovo ir D. L. bendravimas nutrūko, ir bendravimas nutrūko ieškovo iniciatyva. Tokiu būdu tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad D. su biologiniu tėvu nebendrauja, vaikas jo nėra matęs ir susitikęs. Duomenų apie jo turtinę, finansinę padėtį neturi. Tokiu būdu laikytina, kad biologinio tėvo nustatymas byloje yra neaiškus ir nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui D. L. kiltų grėsmė likti be tėvo.

Šeimos bylose ginčai sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas taikomas ir bylose, kuriose sprendžiami tėvystės nuginčijimo klausimai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08). Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbiausi yra vaiko interesai, taip pat svarbus susiklosčiusio ryšio tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko išsaugojimas. Be to, biologinis tėvas byloje nėra nustatytas, o tokiu būdu vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai pažeistų nepilnamečio vaiko D. L. interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis išimtinai nepilnamečio D. L. interesais, siekiant nesukelti vaikui emocinių išgyvenimų, galinčių sutrikdyti harmoningą vaiko raidą, padarius išvadą, kad ieškovo siekis nuginčyti tėvystę yra nulemtas iš esmės ieškovo ir atsakovės tarpusavio negeranoriškų santykių bei siekio, kad nebūtų priteistas išlaikymas vaikui, ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę atmestinas.

Atmetus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat atmestini išvestiniai ieškinio reikalavimai panaikinti D. L. gimimo liudijime esantį įrašą apie ieškovo tėvystę bei nustatyti D. ankstesnę/buvusią iki tėvystės pripažinimo pavardę „B.“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.