- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-642-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- T. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo M. B. priteisti 3 800,00 Eur skolos už jam parduotą automobilį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) bandė parduoti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 800,00 Eur. Kadangi tuo metu automobilis nuosavybės teise priklausė ne ieškovui, o lizingo bendrovei „Mogo LT“, ieškovas su atsakovu susitarė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas galutinai atsiskaitys su lizingo bendrove už parduodamą automobilį, tada nuvyks į VĮ „Regitra“ padalinį, ten automobilį registruos savo vardu bei, atlikęs šiuos veiksmus, informuos atsakovą, o šis perves sutartą 3 800,00 Eur sumą už parduotą automobilį į nurodytą ieškovo banko sąskaitą. Taip sutarę, (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) ieškovas atsiskaitė su lizingo bendrove „Mogo LT“, užregistravo automobilį savo vardu ir apie tai telefonu informavo atsakovą. Atsakovas jam pranešė, kad važiuoja įregistruoti automobilį savo vardu, o tai pavykus padaryti, perves jam pinigus už automobilį. Ieškovas, nesulaukęs banko pavedimo, pradėjo skambinti atsakovui. Po kurio laiko susisiekus su juo, atsakovas pradėjo tvirtinti, kad už automobilį jam sumokėjo grynaisiais pinigais dar (duomenys neskelbtini), t. y. kai ieškovas dar nebuvo automobilio savininku. Ieškovas, supratęs, kad yra apgautas, iškart, t. y. (duomenys neskelbtini), su pareiškimu (skundu) dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, kreipėsi į Viliaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariatą, kur (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai D. Ž., T. G., V. B., kurie patvirtino jo nurodytas aplinkybes. Taip pat buvo apklaustas liudytoju ir atsakovo draugas G. J., kuris patvirtino atsakovo žodžius. Minėto tyrimo metu buvo pateikti bankų sąskaitų išrašai, įrodantys, kad T. G., V. B. ieškovui perdavė pinigus, buvo apžiūrėtas, užfiksuotas ir įformintas apžiūros protokolu ieškovo susirašinėjimas su atsakovu, iš kurio matyti, kad jam nurodo savo banko sąskaitos numerį, kur turi būti pervesti pinigai už parduotą automobilį. Tyrimo metu, t. y. 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. kovo 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre buvo atlikti ieškovo ir atsakovo psichofiziologiniai tyrimai poligrafu ir specialisto pateiktose išvadose buvo nurodyta, kad ieškovas sako tiesą, o atsakovas meluoja dėl sumokėtų ieškovui pinigų. Tačiau 2020 m. balandžio 23 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad esama situacija turi būti vertinama civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl nesumokėtos sumos už automobilį priteisimo.
2. Atsakovas M. B. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad susitarimo, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitys bankiniu pavedimu, nebuvo. Ieškovas ir atsakovas susitarė tik dėl fakto, kad ieškovas įregistruos automobilį savo vardu, dėl ko atsakovas įgis teisę registruoti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, o tai, kad ieškovas atsiuntė savo rekvizitus dėl pinigų už automobilį mokėjimo, atsakovui buvo visiškas netikėtumas. (duomenys neskelbtini) atsakovas apžiūrėjo automobilį, nustatė tam tikrus jo defektus, atlikęs bandomąjį važiavimą, galutinai nusprendė jį įsigyti ir atsiskaitė su ieškovu sumokėdamas sulygtą sumą grynaisiais pinigais. Atsiskaitymo faktą matė ir liudytojas G. J.. Atsakovui buvo žinoma, kad automobilis nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei, tačiau tai nesudarė pagrindo atsisakyti sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tuo labiau, kad atsakovo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai jis įsigyja lizinguojamą automobilį. Pažymėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių gairių, kurios įpareigotų atsakovą atsiskaityti su ieškovu sutarties sudarymo metu, bei nėra įtvirtintos nuostatos, kad atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu ne grynaisiais pinigais, o bankiniu pavedimu, todėl atsakovas būtent nurodytos sutarties pagrindu savo prievolę ir įvykdė. Visos šios aplinkybės, atsakovo manymu, aiškiai patvirtina tai, kad ieškovas iš atsakovo gavo sutartyje numatytą kainą. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsiskaitymo faktą, nėra, kadangi atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo M. B. ieškovo T. B. naudai 3 800,00 Eur skolos, 86,00 bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovui T. B. 28,00 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas pripažino, kad sutarties pasirašymas neįrodo pinigų sumos sumokėjimo fakto, t. y. nepatvirtina, kad 3 800,00 Eur suma buvo perduota ieškovui. Vien ta aplinkybė, kad liudytojas G. J. patvirtino, jog atsakovas ieškovui ginčo sutarties sudarymo dieną sumokėjo 3 800,00 Eur už įsigytą automobilį ir galimai buvo atsiskaityta (daugiausia) 50-ies eurų kupiūromis, esant kitų svarbių aplinkybių, t. y. parodymų prieštaringumui, nesutapčiai, nesudarė pagrindo išvadai, jog šio liudytojo parodymai yra pakankami konstatuoti, kad atsakovas įrodė pinigų perdavimą ieškovui. Atsakovas daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių pinigų sumokėjimą ieškovui grynaisiais pinigais, nepateikė. Atsakovas net posėdžio metu negalėjo įvardinti, kad buvo pajėgus atsiskaityti su ieškovu sumokėdamas jam 3 800,00 Eur sumą.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius (ieškovo pateiktus) duomenis, sprendė, jog vis tik tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl 3 800,00 Eur sumokėjimo ieškovui bankiniu pavedimu po to, kai ieškovas sumokės skolą už lizinguojamą automobilį ir jį įregistruos savo vardu.
6. Teismo aptarti duomenys, ieškovo įrodinėjamos aplinkybės dėl pinigų pervedimo bankiniu pavedimu, pinigų skolinimosi, jo veiksmai sumokėjus paskolą ir atlikus teisinę automobilio registraciją savo vardu, į bylą ieškovo teikti įrodymai, liudytojų D. Ž., T. G. parodymai, taip pat kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes dėl pinigų nesumokėjimo, nebuvimas, suponavo išvadą, kad šalims sudarius automobilio–pirkimo pardavimo sutartį, atsakovas ieškovui nesumokėjo 3 800,00 Eur už įsigytą automobilį.
7. Teismas vadovavosi 2020 m. vasario 17 d. specialisto išvada, pateikta ieškovo atžvilgiu, kurioje yra nurodyta, kad padaryta teigiama išvada, t. y. testų atlikimo metu surinkti fiziologiniai duomenys rodo, kad T. B., atsakydamas į jam pateiktus klausimus – ar gavo 3800,00 Eur grynaisiais iš prieš testą fotonuotraukoje parodyto asmens už automobilio BMW pardavimą? (atsakymas ne), sakė tiesą. Priešingai, 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje, pateiktoje atsakovo atžvilgiu, yra nurodyta, kad padaryta neigiama išvada, t. y. testų atlikimo metu surinkti fiziologiniai duomenys rodo, kad M. B., atsakydamas į pateiktus tris klausimus, susijusius su pinigų sumokėjimu, t. y. ar sumokėjo 3 800,00 Eur grynaisiais fotonuotraukoje parodytam asmeniui? (atsakymas taip), sakė netiesą. Teismas sutiko su tuo, kad parodymai, gauti poligrafo tyrimo metu yra tik sudedamoji visų byloje surinktų įrodymų dalis, ir šio tyrimo išvadų pagrindu, nesant kitų objektyvių duomenų, negali būti priimamas procesinis sprendimas, tačiau šiuo atveju minėto tyrimo rezultatai tik patvirtino teismo padarytą išvadą, kad atsakovas nėra sumokėjęs minėtos sumos ieškovui. Kadangi atsakovas prievolės įvykdymo fakto (pinigų sumokėjimo) byloje neįrodė, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 3 800,00 Eur skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo analogiškose bylose formuojamos praktikos. Net ir nesant pakvitavimo, atsakovo atsiskaitymo su ieškovu faktas buvo patvirtintas kitomis įrodinėjimo priemonėmis – liudytojo, nepertraukiamai ir tiesiogiai visame sandorio su ieškovu sudarymo procese dalyvavusio asmens, G. J. parodymais. Apeliantas nesutinka su sprendime išdėstytais argumentais, esą egzistuoja pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais. Būtent šis asmuo, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, aiškiai bei nedviprasmiškai patvirtino, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu.
8.2. Apelianto įsitikinimu, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl atsiskaitymo bankiniu pavedimu. Vien ieškovo inicijuotas žinutės atsiuntimas jokiu būdu nepatvirtina tarp šalių sudaryto susitarimo dėl atsiskaitymo. Pats ieškovas į sudarytą automobilio sutarties tekstą neįtraukė, jo nuomone, esminės sąlygos – atsiskaitymo bankiniu pavedimu. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo D. Ž., kuris nedalyvavo ieškovui parduodant automobilį atsakovui, parodymais. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kuriuo momentu ieškovas papildė savo banko sąskaitą automobilio išpirkimui iš Lizingo davėjo reikiama suma.
8.3. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai rėmėsi poligrafo duomenimis. Remiantis pateikta kasacinio teismo praktika, poligrafo duomenys negali būti laikomi įrodymais. Tuo labiau šie duomenys negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais atsakovo neatsiskaitymo su ieškovu faktą. Ieškovo tyrimas poligrafu buvo atliktas su aiškiais trūkumais.
8.4. Apeliantas tvirtina, kad jis neabejotinai buvo pajėgus atsiskaityti su ieškovu. Apeliantas teikia naujus įrodymus, kurie iki tol teismui nebuvo pateikti ir kurių pateikimo būtinybė tapo aktuali tik teismui priėmus sprendimą: (duomenys neskelbtini), t. y. dieną prieš automobilio įsigijimą sudarytą kito automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad atsakovas minėtą dieną gavo 3 500 Eur pajamų, kadangi pirkėjai B. G. pardavė jam priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini) Minėtas sandoris buvo sudarytas atsiskaitant grynaisiais pinigais, kuriuos atsakovas ir panaudojo atsiskaitymui su ieškovu. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia jam priklausančios banko sąskaitos išrašą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iš jo matyti, kad atsakovas per minėtą laikotarpį, kuris sutampa su atsiskaitymu už automobilį, gavo 5 541,58 Eur pajamų. Šiuos naujus įrodymus apeliantas prašo pridėti prie bylos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. B. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Vien sutarties pasirašymas neįrodo pinigų sumokėjimo fakto. Atsakovas nepateikė teismui nei pinigų priėmimo kvito, nei bet kokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad jis atsiskaitė už perkamą transporto priemonę. Atsakovo liudytojas G. J. telefono fotokameros pagalba fiksavo sutarties surašymo faktą, bet visiškai nesiteikė jokiomis priemonėmis fiksuoti pinigų perdavimo fakto. Teismas tiksliai įvertino liudytojų parodymų patikimumą.
9.2. Tiek liudytojo D. Ž. parodymai, tiek ieškovo parašyta ir išsiųsta atsakovui žinutė telefonu, yra pakankamai įtikinantys ir neleidžiantys abejoti įrodymai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo išankstinis susitarimas dėl atsiskaitymo už parduotą automobilį bankiniu pavedimu.
9.3. Tiek vienareikšmiški ir atsakovui nenaudingi psichofiziologinio tyrimo duomenys, tiek ir specialisto parodymai teismo proceso metu yra pakankamas pagrindas tam, kad jie būtų pripažinti patikimais ir tinkamais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) atsakovo ir kito pirkėjo sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas gavo 3 500 Eur pajamų, ir savo sąskaitos išrašą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Prašo šiuos rašytinius įrodymus pridėti prie bylos, nurodydamas, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius įrodymus atsakovui atsirado tik rengiant šį apeliacinį skundą, nes teismas sprendime nurodė visiškai nepagrįstas aplinkybes, kad atsakovas apskritai nebuvo pajėgus atsiskaityti už automobilį.
13. Vertindamas, ar yra atsiradusios sąlygos naujiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme, teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo priemonėmis byloje gali būti ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik turintys ryšį su ta byla ir galintys turėti reikšmės toje konkrečioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Atsižvelgiant į naujai teikiamų įrodymų sudarymo datą, vertintina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų reikšmingoms ginčo faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į įstatyme nustatytus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų
14. Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad ginčo šalys (duomenys neskelbtini) pasirašė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydami (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo datą.
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305–6.431 straipsniuose, o šiose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) nuostatos.
16. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Bylą išnagrinėjęs Telšių apylinkės teismas nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas (ieškovas) pardavė pirkėjui (atsakovui) transporto priemonę, ją įkainojęs 3800, 00 Eur; šalys užpildė ir pasirašė VĮ „Regitra“ platinamą pirkimo–pardavimo sutarties formą, ieškovas (duomenys neskelbtini), atsiskaitęs su Lizingo bendrove “Mogo”, tapęs parduodamo daikto savininku, įvykdė sutartinį įsipareigojimą - automobilį perleido atsakovui, šio vardu buvo atlikta teisinė registracija. Ieškovas teigė, kad žodžiu buvo susitarta dėl kainos mokėjimo mokėjimo pavedimu, tačiau atsakovas nesumokėjo sutartos kainos, o atsakovas nurodė, kad atsiskaitė su pardavėju (duomenys neskelbtini) sumokėdamas jam 3 800 Eur grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, jog vis tik tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl 3800, 00 Eur sumos sumokėjimo ieškovui bankiniu pavedimu po to, kai ieškovas sumokės sklolą už lizinguojamą automobilį ir jį įregistruos savo vardu.
18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas ginčija spredimo išvadą dėl neįvykdytos atsakovo (pirkėjo) sutartinės prievolės sumokėti ieškovui (pardavėjui) už automobilį sutartyje nustatytą 3 800, 00 Eur kainą.
20. Telšių apylinkės teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, vadovavosi šioje byloje aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nepažeidė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, esant ginčui dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, įrodinėjimo našta turi būti paskirstoma taip: ieškovas turi įrodyti, kad perdavė automobilį, o atsakovas, kad sumokėjo už automobilį sutartyje nustatytą kainą, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
21. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, sutarties pasirašymas neįrodo pinigų sumokėjimo fakto. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais vertinant liudytojo G. J. parodymų dėl pinigų perdavimo aplinkybių patikimumą. Teismui akivaizdu, kad G. J. parodymai tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo tikslūs ir nuoseklūs, nesutapo su apelianto paaiškinimais, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas įrodė pinigų perdavimo ieškovui. Priešingai, nei teigia apeliantas, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė šiuo įrodymu kaip turinčiu patvirtinti atsakovo atsikirtimus, savaime nepaneigė atsakovo teisės, siekiant įrodyti prievolės įvykdymo faktą, remtis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas M. B. ne tik nepateikė teismui kitų jo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, bet ir nurodė atsiliepime į ieškinį, kad kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsiskaitymo faktą, nėra, kadangi atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl atsiskaitymo bankiniu pavedimu. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo elgesys pasirašius sutartį, atsakovui M. B. (duomenys neskelbtini) siųstų žinučių turinys, T. B. nuoseklūs paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu, parodymai ikiteisminio tyrimo procese, taip pat šiuos parodymus patvirtinantys liudytojo D. Ž. parodymai apie (duomenys neskelbtini) nugirstą ginčo šalių pokalbį dėl atsiskaitymo bankiniu pavedimu.
23. Bylos medžiaga atsakovą M. B. charakterizuoja kaip itin atsargią ir nepatiklią asmenybę. Ikiteisminio tyrimo byloje yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. (duomenys neskelbtini) Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 182 str. 1 d., buvo telefonu paskambinta M. B.. Paskambinus minėtam piliečiui bei prisistačius pastarasis pareiškė, kad nežino ar tikrai skambina policijos pareigūnė bei lauks šaukimo, nes jam kyla įtarimų, kad jo neapgautų kiti žmonės prisistatinėdami policijos pareigūnais (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 60). Atsakovo elgesys (duomenys neskelbtini) surašant ginčo sutartį (atvyko ne vienas, išbandė automobilį, į sutartį įtraukė duomenis apie automobilio defektus, fotografavo sutarties pasirašymo momentus) taip pat patvirtina, kad M. B. yra įpratęs kiekvienoje situacijoje užsitikrinti savo interesų apsaugą. Todėl teismo neįtikino apelianto teiginiai, kad jis, žinodamas, jog T. B. nėra automobilio savininkas ir (duomenys neskelbtini) sutartis pagal CK 6.307 straipsnio nuostatas gali būti pripažinta negaliojančia, neturėdamas jokių garantijų, be pakvitavimo (duomenys neskelbtini) sumokėjo ieškovui 3 800 Eur.
24. Atsakovo M. B. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, jog sumokėdamas 3 800, 00 Eur jis prisiėmė riziką, tačiau tikėjosi, kad nesėkmės atveju transporto priemonę parduos dalimis ir atgaus pinigus, teisėjų kolegijos vertinami, kaip leidžiantys spręsti apie atsakovo M. B. polinkį elgtis neteisėtai ir patvirtinantys ieškovo T. B. poziciją.
25. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad psichofiziologinio tyrimo poligrafu duomenys civiliniame procese negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais sutarties kainos nesumokėjimą, tačiau liudytojo L. K. parodymai apie atsakovo M. B. elgesį tyrimo metu, jo bandymus įtakoti poligrafo rezultatus, teismo vertinimu, yra tinkamas ir leistinas įrodymas, vertinant atsakovo teismui teikiamus paaiškinimus visų byloje pateiktų įrodymų kontekste (CPK 177straipsnis, 185–186 straipsnis).
26. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiais, kad teismas visiškai neįvertino, kuriuo momentu ieškovas papildė savo banko sąskaitą automobilio išpirkimui iš Lizingo davėjo reikiama suma. Bylą išnagrinėjęs Telšių apylinkės teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Šioje byloje esančiame išraše iš T. B. sąskaitos AB SEB Banke yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) gavėjui AB „Mogo LT“ buvo pervesti 1931,29 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį priėmė prokurorė I. V., nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), T. B. AB SEB banko sąskaita buvo papildyta 2 855 Eur suma. T. B. tyrimo metu parodė, kad minėtą sumą pasiskolino iš savo draugo T. G., šią aplinkybę patvirtina tiek liudytojo T. G. parodymai, tiek jo draugės V. B. banko sąskaitos išklotinė. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš T. B. AB SEB banko sąskaitos UAB „Mogo LT“ buvo pervesti 1931, 29 Eur. Byloje esantys T. B. ir M. B. susirašinėjimai per „Messenger“ programėlę patvirtina, kad T. B., atsiskaitęs su lizingo bendrove, ragino M. B. pervesti pinigus už automobilį bankiniu pavedimu. Minėtos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat ir M. B. bei T. B. psichofiziologinio tyrimo rezultatai, sudaro pagrindą abejoti M. B. parodymais apie tai, kad su T. B. jis pilnai atsiskaitė perduodamas T. B. sutartą sumą grynaisiais automobilyje, automobilio pirkimo dieną (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 156–157).
27. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinės teisės normų, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, pažeidimo, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
28. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nesant byloje patikimų įrodymų, jog atsakovas M. B. (duomenys neskelbtini) sumokėjo ieškovui T. B. sutartyje nurodytą perkamos transporto priemonės kainą – 3 800, 00 Eur, pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui 3 800, 00 Eur.
29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
30. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.