- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-1993-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00272-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- S. S., A. Ž.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. S. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. S. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei R. G., trečiajam asmeniui R. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės R. G. patikslintą priešieškinį ieškovams S. S. ir A. Ž., trečiajam asmeniui R. P. dėl žemės sklypo atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Civilinėje byloje Nr. 2-57-547/2018 yra nagrinėjamas ieškovų A. Ž. ir S. S. patikslintas ieškinys atsakovei R. G. dėl naudojimosi žemės sklypu, pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo ir atsakovės R. G. patikslintas priešieškinis A. Ž. ir S. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
2. Varėnos rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-53/480/2018 motyvus, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė terminą ieškovams ir atsakovei iki 2018 m. vasario 28 d. pateikti papildomus įrodymus (dokumentus dėl statinių teisinės registracijos, kt.), patikslinti ieškinį, priešieškinį ir bylą sustabdė iki 2018 m. vasario 28 d. CPK 164 straipsnio pagrindu (4 t., b. l. 2-5). Teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi bylos sustabdymo terminą pratęsė iki 2018 m. balandžio 30 d. (4 t., b. l. 21-22), o 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą (4 t., b. l. 29).
Šalies argumentai
3. Atsakovė R. G. 2018 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nurodydama, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose yra iškelta kita civilinė byla Nr. 2-3305-547/2018 pagal R. G. ieškinį dėl pripažinimo teisės atlikti veiksmus, kurioje sprendžiamas ginčas dėl šioje byloje atidalijamų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų įteisinimo (4 t., b. l. 32).
4. Atsakovė R. G. 2018 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei S. S. priklausančią 1/3 dalį ir ieškovui A. Ž. priklausančią 1/3 dalį nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovams disponuoti areštuotu turtu. Atsakovė nurodė, kad jai tapo žinoma, jog ieškovai S. S. ir A. Ž. 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. vasario 22 d. išdavė A. Ž. dukrai A. U. įgaliojimus su teise perleisti ieškovams priklausantį ginčo turtą. Pažymėjo, kad yra tikimybė, jog proceso metu gali pasikeisti ginčo turto bendrasavininkai, dėl ko teismo sprendimo patenkinti ieškinį ateityje būtų neįmanoma įvykdyti ar jo įvykdymas gali pasunkėti (4 t., b. l. 33).
Žemesnės instancijos teismas
5. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį paliko nenagrinėtais, atsakovės prašymus sustabdyti bylą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas sprendė, kad šalys per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, o bylos sustabdymas nėra tikslingas (4 t., b. l. 56-60).
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1400-343/2018 panaikino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį ir perdavė atsakovės prašymus dėl bylos sustabdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį paliko nenagrinėtais, o ne sustabdė bylą. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovė yra užvedusi kitą civilinę bylą dėl pripažinimo teisės atlikti veiksmus, pagrindžia, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir siekia pašalinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Aplinkybė, kad ieškovų elgesys neleido atsakovei įvykdyti teismo nurodymus ir dėl to buvo kreiptasi į teismą dėl naujos bylos užvedimo tik įrodo atsakovės siekį kaip įmanoma greičiau pašalinti trūkumus. Nagrinėjamos bylos sustabdymas šiuo atveju yra privalomas procesinis veiksmas, kadangi jo pagrindu bus išspręstas ginčas dėl atidalijamų nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų įteisinimo, o civilinės bylos Nr. 2-57-547/2018 teismo procesas bus ekonomiškesnis ir operatyvesnis (4 t., b. l. 80-84).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovei S. S. priklausančią 1/3 dalį ir ieškovui A. Ž. priklausančią 1/3 dalį nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovams disponuoti areštuotu turtu. Teismas paskyrė ieškovę S. S. ir ieškovą A. Ž. turto saugotojais. Teismas sprendė, kad ši nutartis yra skubiai vykdoma. Teismas iš dalies atleido R. G. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (4 t., b. l. 89-92).
8. Teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėjo, kad tarp šalių yra susiklostę labai priešiški santykiai, šalys nuolat skundžia bet kokius atliktus veiksmus ir tai labai užvilkina bet kokį pradėtą procesą.
9. Teismas įvertino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes vienai iš šalių perleidus savo turtą kitiems asmenims, būtų apsunkintas ir užvilkintas bylos procesas, nes daugelį procesinių veiksmų reikėtų kartoti iš naujo.
10. Teismas pažymėjo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovams bus tik apribota disponavimo nekilnojamuoju turtu teisė, uždraudžiant pastatus perleisti tretiesiems asmenims. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atliks prevencinę funkciją, apsaugančią šalis nuo galimų papildomų neigiamų padarinių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovai S. S. ir A. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neatsižvelgė, kad byloje pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, todėl tiek viena, tiek kita šalis susiduria su tam tikra rizika dėl būsimo teismo sprendimo ir jos reikalavimų patenkinimu.
11.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad net pasikeitus turto savininkui, sprendimo įvykdymas nei pasunkėtų, nei pasidarytų nebeįmanomas, nes ginčo dalykas yra atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės.
11.3. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nenurodė jokių objektyviai pagrįstų ieškovų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė, kad aplinkybė, jog ieškovai suteikė įgaliojimus veikti jų vardu nėra pagrindas taikyti turto areštą. Jei ieškovai būtų norėję perleisti turtą, jie nebūtų suteikę atskirų įgaliojimų. Įgaliojimų suteikimo pagrindas buvo padėti ieškovams atstovauti teisminėse ir kitose institucijose, kadangi ieškovo A. Ž. dukra A. U. turi teisinį išsilavinimą, o bylos nagrinėjimas jau tęsiasi ketverius metus, todėl atima daug laiko ir finansinių išteklių. Ieškovas A. Ž. dirba ir vyksta į komandiruotes užsienyje, todėl tai apsunkina jo dalyvavimą teisminiuose procesuose. Ieškovė S. S. yra pensininkė, kurios sveikatos būklė nėra itin gera, jai sudėtinga suprasti teisinius terminus ir procesus, o dėl mažos pensijos ji negali kiekvieną kartą kreiptis į advokatą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nėra būtinos šiuose teisiniuose procesuose.
11.4. Teismas neįvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovų atžvilgiu pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovė jai priklausančią turto dalį 2016 m. rugsėjo mėnesį perleido dukrai R. G., dėl ko ji tapo M. P. materialinių ir procesinių teisių perėmėja. Ši aplinkybė nesutrukdė toliau tęsti bylos nagrinėjimo ir neužvilkino jau prasidėjusio teisminio proceso. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suteikė atsakovei pranašumą ir pažeidė ieškovų interesus. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
Atsiliepimas
12. Atsakovė R. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad M. P. buvo išdavusi įgaliojimą R. G. atstovauti proceso metu, o vėliau perleido jai savo turto dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau R. G. niekada nebuvo davusi leidimo įgaliojime parduoti turto dalį bendrojoje nuosavybėje trečiųjų asmenų naudai. Šis leidimas yra įrašytas A. Ž. ir S. S. išduotuose įgaliojimuose A. U. Atsakovės teigimu, būtent ieškovai jau kelerius metus vilkina procesą ir elgiasi nesąžiningai, perkėlė viso bendro turto išlaikymą atsakovei, atsisakė laikytis buvusių žodinių susitarimų dėl turto pasidalijimo. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių dėl ginčo turto, bus sudarytos sąlygos ieškovams turtą perleisti tretiesiems asmenims ir taip bus pažeistos atsakovės teisės. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ieškovų turtinių teisių ir neturi neigiamos įtakos jų turtinei padėčiai, o užtikrina atsakovės turtinių interesų apsaugą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės R. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-807-464/2017 ir kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Apeliantai atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (su priklausiniais) esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą planą (2 t., b. l. 10-16). Atsakovė R. G. (M. P. teisių perėmėja) patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti jai iš bendrosios nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane nurodytas dalis bei pripažinti R. G. į šias dalis asmeninės nuosavybės teisę, taip pat pripažinti, kad 35 429 kv. m. žemės sklypo 27/35429 dalis pagal pateiktą planą lieka R. G. ir A. Ž. ir S. S. bendroje nuosavybėje (2 t., b. l. 45-49).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė R. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog ieškovai A. Ž. ir S. S. ieškovo A. Ž. dukrai A. U. 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. vasario 22 d. išdavė įgaliojimus su teise perleisti ieškovams priklausantį ginčo turtą. Pažymėjo, kad yra tikimybė, kad proceso metu gali pasikeisti ginčo turto bendrasavininkai, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (4 t., b. l. 33).
20. Iš teismui pateikto patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio matyti, kad ginčas yra kilęs dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė, vienai iš šalių perleidus savo turtą kitiems asmenims, tai apsunkintų bylos procesą, nes daugelį procesinių veiksmų reikėtų kartoti iš naujo ir tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes jie nesudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo pagal įstatymą.
21. Pažymėtina, kad patikslintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimais nėra prašoma pakeisti šalių nuosavybės teise turimų idealiųjų dalių bendroje nuosavybėje. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu ieškovai jiems priklausančią pastato dalį perleistų kitiems asmenims, tai neapribotų atsakovės teisės su nauju turto dalies savininku spręsti turto atsidalinimo būdo bei naudojimosi tvarkos nustatymo klausimus, nes naujas savininkas įgytų tik tiek teisių, kiek turi ieškovai. Todėl atsakovės teiginys, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, yra nepagrįstas, o pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra nesusijusi su pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimu, yra neekonomiška ir neproporcinga, nepagrįstai varžanti nuosavybės teises.
22. Be to, atsakovė R. G. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovai siekia išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo ir yra nesąžiningi (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų A. Ž. ir S. S. išduoti įgaliojimai A. U. neįrodo ieškovų nesąžiningumo ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovai ir išdavė įgaliojimus A. U. savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti bet kuriuo ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu (4 t., b. l. 34-40), tačiau atsakovė M. P. ir S. P. 2015 m. vasario 10 d. taip pat buvo išdavę savo dukrai R. G. įgaliojimą, suteikiantį teisę parduoti atsakovei ir jos vyrui S. P. nuosavybės teise priklausantį turtą ir kt. (3 t., b. l. 23), o 2016 m. rugpjūčio 24 d. dovanojimo sutartimi savo dalį bendrąja nuosavybės teise valdomame ginčo turte padovanojo dukrai R. G. (3 t., b. l. 102-112). Tai lėmė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. protokoline nutartimi pradinė atsakovė M. P. buvo pakeista jos teisių perėmėja R. G. (3 t., b. l. 122). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai neužvilkino bylos nagrinėjimo, todėl atsakovės R. G. argumentai, jog įgaliojimo išdavimo veiksmas pagrindžia ieškovų nesąžiningumą yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 straipsnis).
23. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl to skundžiama nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.