Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. A. ir R. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. J. 2026 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 26-ANR_N-76-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK:26297190295.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2026 m. kovo 6 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 481 straipsnį, nes nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Nutarime nepradėti administracinio nusižengimo teisenos nurodoma, kad 2026 m. kovo 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate gautas E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškimas teiktas ePolicija portale, kuriame nurodoma, jog 2026 m. vasario 28 d., apie 17.51 val., jam būnant viešoje vietoje prie adreso (duomenys neskelbtini), jam žinomas asmuo – E. M., gyv. (duomenys neskelbtini), žinodama apie prieš ją vykdomus tyrimus, sąmoningai inicijavo kontaktą su juo ir sutuoktine R. A.. Pareiškime E. A. nurodė, jog E. M. priartėjo prie jų pavojingu (apie 0,5 m) atstumu, demonstravo neadekvačią fizinę būklę (buvo įraudęs veidas, lakstančios akys, specifinė kalba) ir vykdė provokaciją: paniekinančiu tonu kreipėsi į juos, kartu galimai vykdydama neteisėtą fiksavimą (filmavimą) telefonu.

2026 m. kovo 4 d. aiškinantis įvykio aplinkybes iš E. M. buvo paimtas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog eidama su šunimi pamatė, kad į ją žiūri ir pirštais kažką rodo E. A. savo žmonai. E. M., atsižvelgdama į tai, kad su šiais asmenimis jau yra buvę konfliktų ir anksčiau, norėdama apsisaugoti save ir išvengti galimo dar vieno konflikto, būdama viešoje vietoje, praeidama pradėjo vietą, kur buvo pareiškime minimi asmenys, filmuoti. E. M. nurodė, jog jokio konflikto tarp jos ir asmenų minėtą dieną nebuvo, todėl ji iš kart praėjusi pro asmenis, vaizdo įrašų, kurie buvo fiksuoti viešai ir viešoje vietoje, neišsisaugojo.

2026 m. kovo 5 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kilminė“ buvo gautas „ExpressMarket“ vaizdo kameromis prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vaizdo įrašas, kuris fiksavo šalia parduotuvės įėjimo esančią gatvę. Apžiūrint vaizdo įrašą matoma, jog 2026 m. vasario 28 d. 17.51val. pro vaizdo stebėjimo kamerą praeina E. M., kuri šalia savęs vedasi šunį. Po kelių sekundžių pasirodo E. A., kuris matosi, kad rankose laiko telefoną, galimai fiksuoja E. M.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pažeidimo, atitinkančio ANK 481 straipsnį (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), požymių nepastebėta. Asmenys tarpusavyje nekontaktavo, nekonfliktavo, nesimatė, kad vienas kito atžvilgiu būtų elgęsi netinkamai ar vienas prie kito kibę, trikdę viešąją tvarka.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl įrodymų pakankamumo sprendžia tyrimą atliekantis tyrėjas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia, būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (Kauno apygardos 2022 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. AN2- 144-348/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. AN2-233- 806/2022 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Teisinis reglamentavimas, susijęs su ANK 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Tai suponuoja, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Institucija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Tai, jog Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnas bylos įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė pagrįstą sprendimą nutarimą Nr. 26-ANR_N-76-2026, kuriuo nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 481 straipsnio sudėties. Taip pat nurodo, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią būti skiriama nuobauda. O duotuoju atveju jau ir pirminis Pareiškėjo pranešimas nesuponavo ne tik, kad aplinkybių, nusižengimo sudėčiai būdingų požymių, bet ir pačio įvykio fakto buvimo.

Pareiškėja R. A. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais bei parodė, 2026 m. vasario 28 d., po pietų, apie 17 val., po 16 val., (duomenys neskelbtini) g. prie parduotuvės „Express Market“ stovėjo stotelėje, pamatė ateinančią E. M.. Tai jos įprasta šuns vedžiojimo trajektorija. Ji su vyru norėdama išvengti konflikto užlindo už spaudos kiosko, tačiau E. M. juos pamačiusi išsuko iš savo trajektorijos ir pradėjo juos filmuoti, atkišusi telefoną maždaug 0,5 m atstumu nuo jų pašaipiu balsu, pasityčiodama ėmė kalbinti sakydama „Labas, kaip gyveni?“ ir taip juos provokavo. Po to E. M. ramiai nuėjo tolyn pro stotelę, o jos vyras išlindęs iš už kiosko, žengęs porą žingsnių nufotografavo E. M.. E. M. laiko juos konfliktiškais asmenimis, netiki, kad filmavo norėdama tik apsisaugoti save, nes nuo konfliktiškų asmenų būtų ėjusi tolyn, o ji praėjo pro juos ir provokuodama filmavo. E. M. telefonas buvo atsuktas į juos, ar tuo metu buvo jis įjungtas, nematė.

Pareiškėjas E. A. skundą palaikė, prašė tenkinti, parodė, kad 2026 m. vasario 28 d. apie 17.51 val. su sutuoktine buvo stotelėje, prie spaudos kiosko ir 20 m. atstumu pamatė, kad ateina E. M. ir vedasi šunį. Pasiūlė sutuoktinei pasitraukti už kiosko, kad E. M. jų nepastebėtų. Sutuoktinė stovėjo nugara į kioską, jis priešais sutuoktinę ir staiga pamatė prie veido įžūliai laikomą telefoną, E. M. telefoną laikė apie 0,5 m. atstumu nuo jo veido, ir paklausė „Labas, kaip gyveni?“ Jos veidas buvo raudonas. Alkoholio kvapo nesijautė. Jos elgesį vertina kaip neadekvatų. Jos neadekvatumas jį pirmą kartą nustebino. Aplinkiniai žmonės pamanė, kad jie pažįstami. Taip ji jiems viešoje vietoje padarė didelę gėdą. Jis tada „profilaktiškai“ išsitraukė savo telefoną, žengė porą žingsnių nuo kiosko ir nufotografavo nueinančią E. M.. E. M. pasisveikinimas ir filmavimas užtruko apie gerą minutę, ne daugiau, po to ji nuėjo su šunimi savo trajektorija. Nori, kad ji būtų nubausta administracine tvarka, nes tai buvo jos provokacija, norėjo juo pažeminti, pasityčioti iš jų. Nori papildyti, kad nėra atkreiptas dėmesys į Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnį, kad neįgalaus žmogaus filmavimas be jo sutikimo nėra galimas. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad įvykį vertina kaip gerai apgalvotą, cinišką, sistemingą persekiojimą.

Skundas netenkintinas.

Teismas pažymi, kad teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Visais atvejais nutarimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, t. y. išvados turi būti pagristos byloje surinktais duomenimis ir teisiškai motyvuotos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas, kuriuo patikrinus pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes dėl E. M. veiksmų 2026 m. vasario 28 d. juos filmuojant viešoje vietoje, buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatavus, jog E. M. būdama viešoje vietoje neatliko jokių netinkamų veiksmų, dėl kurių būtų spręstinas klausimas dėl padarytų pažeidimų, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Administracinė teisena pradedama tik gavus pareiškimą ar patiems pareigūnams užfiksavus įvykį, kurio duomenys rodo esant aiškius objektyviosios kurio nors administracinio nusižengimo sudėties, įtvirtintos ANK specialiosios dalies straipsniuose, požymius. Tam tikrais atvejais, kai iš pranešimo nėra aišku, kad buvo kokie nors objektyvūs pažeidimą sudarantys požymiai, gali būti atliekamas patikslinimas, renkama informacija, siekiant įsitikinti, kad buvo arba nebuvo kokio nors administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Tačiau, jeigu pareiškime nurodyti duomenys apie nusižengimą yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 565¹ straipsnio 1 dalis), arba šios aplinkybės nustatomos atlikus patikslinimą, administracinio nusižengimo teisena nepradedama, ją atsisakoma pradėti.

Iš skundžiamo nutarimo turinio spręstina, kad tyrėjas gavęs Pareiškėjų skundą situaciją vertino ANK 481 straipsnio sudėties požymių buvimo/nebuvimo nurodytoje situacijoje aspektu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2026 m. kovo 1 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pareiškėjų pareiškimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2026 m. vasario 28 d., apie 17.51 val., viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), asmuo E. M. (gyv. (duomenys neskelbtini)), žinodama apie prieš ją vykdomus tyrimus, sąmoningai inicijavo kontaktą su pareiškėju, ir neįgalia jo sutuoktine. E. M. priartėjo prie pareiškėjų pavojingu (apie 0,5 m) atstumu, demonstravo neadekvačią fizinę būklę (įraudęs veidas, lakstančios akys, specifinė kalba) ir vykdė provokaciją: paniekinančiu tonu kreipėsi į pareiškėjus, kartu galimai vykdė neteisėtą fiksavimą (filmavimą) telefonu. Tik pareiškėjo aktyvūs veiksmai (savo telefono išsitraukimas fiksavimui) privertė pažeidėją pasišalinti. Apie įvykį pareiškėjas operatyviai informavo policiją (112), pranešimas užregistruotas numeriu ROIK: 0126000122814. Pareiškėjų vertinimu, tokie veiksmai atitinka ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo ir sistemingo persekiojimo požymius.

ANK 481 straipsnyje numatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pažymėtina, jog E. M. veiksmai, taip, kai jie įvardinti pareiškime – priartėjimas, filmavimas ir kreipimasis į pareiškėjus, neatitinka nei vieno alternatyvaus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, objektyviosios pusės požymio, todėl siekiant patikslinti ir išsiaiškinti aplinkybes, pagrįstai buvo imtasi veiksmų, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, t. y. buvo paimtas paaiškinimas iš pačios E. M., kuri neneigė filmavusi pareiškėjus viešoje vietoje, bei išreikalauti objektyvūs duomenys – netoliese buvusio prekybos centro vaizdo kamerų įrašai, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad iš tiesų E. M. praėjo nurodyta gatve, vesdama šunį, ir E. A. ją nufotografavo nueinančią, tačiau įvykiai, vykę iki tol, neužfiksuoti, nes kameros stebėjimo laukas tos vietos, kur E. M. filmavo pareiškėjus, neapima.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matoma, jog dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo buvo išreikalautas vaizdo įrašas „bandicam 2026-03-04 20-05-27-638.mp4“, padarytas UAB „Kilminė“ vaizdo stebėjimo kamera. Peržiūrėjus įrašą, nebuvo užfiksuota jokių asmenų kontakto požymių, nebuvo užfiksuota jokių veiksmų, kurie galėtų užtraukti administracinę atsakomybę, požymių. 2026 m. kovo 4 d. aiškinantis įvykio aplinkybes iš E. M. buvo paimtas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog eidama su šunimi pamatė, kad į ją žiūri ir pirštais kažką rodo E. A. savo žmonai. Atsižvelgdama į tai, kad su šiais asmenimis jau yra buvę konfliktų ir anksčiau, norėdama apsisaugoti save ir išvengti galimo dar vieno konflikto, bei norėdama apsisaugoti, būdama viešoje vietoje, praeidama pro vietą, kur buvo pareiškime minimi asmenys, pradėjo filmuoti, kadangi konflikto nebuvo, įrašo neišsaugojo.

Tyrėjas, įvertinęs, jog asmenys tarpusavyje nekontaktavo, nekonfliktavo, nesimatė, kad vienas kito atžvilgiu būtų elgęsi netinkamai ar vienas prie kito kibę, trikdę viešąją tvarką, priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 481 straipsnį, nes nebuvo administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Teismas, ištyręs byloje surinktą medžiagą, peržiūrėjęs tiek prekybos centro kamerų įrašus, tiek ir pareiškėjų pateiktas nuotraukas, išklausęs pareiškėjų parodymų teisme, konstatuoja, jog tyrėjas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nes nei pareiškėjų parodymai, nei kiti objektyviai surinkti duomenys nepatvirtina buvus objektyviuosius ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius.

Pareiškėjai teisme parodė, jog E. M. tyčia priartėjusi prie jų 0,5 m atstumu juos filmavo ir įžeidžiančių tonu su jais pasisveikino, nurodė, kad dėl tokių veiksmų jautė nepatogumą prieš kitus asmenis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad praeina moteris, vedina šuniuku po to matyti į kameros lauką ateinantis asmuo, kuris galimai taip pat filmuoja ar fotografuoja nueinančią moterį.

Kaip matyti, pareiškėjai, tiek kreipdamiesi dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, tiek ir teikdami skundą teismui, iš esmės vienodai nurodė E. M. veiksmus – filmavimą ir, jų vertinimu, paniekinančiu tonu pasisveikinimą su jais, kuris susideda iš trijų žodžių. Pareiškėjai taip pat parodė, kad toks veiksmas buvo trumpalaikis, truko iki 1 min. Tokie veiksmai negali būti vertinami nei kaip įžeidžiantis kibimas prie žmonių, nei kaip kiti tyčiniai veiksmai, kuriais būtų galima pažeisti kitų asmenų rimtį ir tvarką. Pažymėtina, jog pareiškėjai nenurodė, kad būtų kilęs koks nors konfliktas ar didesnis apsižodžiavimas. Vien tai, kad jie pasijuto nepatogiai prieš kitus asmenis, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti kėsinimąsi į viešąją tvarką ir rimtį.

Policijos pareigūnas sprendimą nepradėti teisenos priėmė tik atlikus papildomus veiksmus ir įvertinus surinktus duomenis, todėl skundžiamo nutarimo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, ANK 567 straipsnio 1 dalyje ir ANK 593 straipsnyje numatytos nuostatos nepažeistos.

Teismo vertinimu, Institucija pagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kadangi nesurinkta duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Nagrinėjamu atveju E. M. nėra subjektas, kuriai taikytinos šios įstatymo nuostatos. Nustatyta, kad jos veiksmai, nukreipti į pareiškėjus, buvo dėl nuolat tarp jos ir pareiškėjų vykstančių konfliktų, nesusiję su viešosios informacijos rinkimu, skleidimu ir platinimu, todėl ir atsakomybės klausimas pagal šį įstatymą jos atžvilgiu taip pat pagrįstai nebuvo sprendžiamas.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2026 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 26-ANR_N-76- nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK:26297190295 yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti, todėl pareiškėjų skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Pažymėtina, jog pareiškėjai, manydami, kad E. M. galimai pažeidė jų, kaip privačių asmenų teises juos fiksuodama telefonu, tokiu elgesiu juos pažemino, savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjų E. A. ir R. A. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. J. 2026 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 26-ANR_N-76-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK:26297190295 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.