Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja, skolininkė, apeliantė) 2025 m. vasario 28 d. pateikė skundą dėl antstolio E. S. (toliau – ir antstolis) veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. S-25-190-4157 (toliau – ir Patvarkymas) kaip neteisėtą.

2. Skunde nurodė, kad antstolis Patvarkymu viršijo savo įgaliojimus, įpareigodamas pareiškėją susisiekti su turto vertintoju ir leisti jam patekti į jai priklausančias patalpas ir jas apžiūrėti. Pareiškėja laiko, jog patalpos yra gyvenamosios, todėl, remiantis Konstitucijos 24 straipsniu, be jos sutikimo, nesant teismo sprendimo ar kito įstatymo numatyto pagrindo, į patalpas įeiti draudžiama. Anot pareiškėjos, antstolis Patvarkyme nenurodė nei vieno Konstitucijoje įtvirtinto pagrindo, kuris suteiktų teisę jam ar kitam asmeniui patekti į skolininkės būstą, o antstolio nurodyti pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 ir 684 straipsniai) nepatenka į Konstitucijoje įtvirtintą baigtinį sąrašą atvejų, kurie jam ar tretiesiems asmenims suteiktų teisę patekti į jos būstą. Pažymėjo, jog nors ir ginčo patalpų formali paskirtis – poilsio patalpos, tačiau faktiškai tai yra gyvenamosios patalpos, kuriose, nors ir ne nuolat, tačiau didelę metų dalį pareiškėja gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Remiantis CPK 615 straipsnio 1 dalimi, antstolis gyvenamąsias patalpas turi teisę apžiūrėti tik tuo atveju, jei tai reikalinga išieškojimui vykdyti, tačiau, anot pareiškėjos, antstolio nurodomas patekimo į patalpas tikslas – turto vertinimo atlikimas – nelaikytinas išieškojimo vykdymu. Net jei patalpos būtų pripažintos negyvenamosiomis, jas apžiūrėti gali tik antstolis, bet ne kiti asmenys, o ir antstoliui iš esmės nėra jokio pagrindo patekti į patalpas, nes patalpose nėra jokio turto, iš kurio antstolis vykdytų išieškojimą ir kurį turėtų apžiūrėti.