Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. S-25-190-4157 kaip neteisėtą.

2. Skunde nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. antstolis Eduardas Sergejevas (toliau – ir antstolis) surašė patvarkymą Nr. S-25-190-4157, kuriuo įpareigojo pareiškėją skubiai, bet ne vėliau 2025 m. vasario 25 d. susisiekti su turto vertintoju A. B. ir jam aprodyti poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Tokie Antstolio veiksmai yra aiškiai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi šiuo atveju skolininkė yra įpareigota leisti trečiajam asmeniui patekti į skolininkei priklausančias patalpas, tačiau nei CPK 585, nei 644 straipsnis antstoliui tokios teisės nesuteikia. Byloje nėra ginčo, kad patalpa, į kurią reikalaujama leisti patekti, yra laikoma būstu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį, žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Antstolis skundžiamame patvarkyme nenurodė nei vieno iš Konstitucijoje nurodytų pagrindų. CPK 615 straipsnio 1 dalis numato, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Nors Patalpų formali paskirtis yra poilsio patalpos, tačiau faktiškai tai yra gyvenamosios patalpos, kuriuose, nors ir ne nuolat, tačiau didelę metų dalį gyvena skolininkė su nepilnamečiais vaikais. Taigi, antstolis apžiūrėti gyvenamąsias patalpas turi teisę tik tuo atveju, jeigu tai reikalinga išieškojimui vykdyti. Šiuo atveju antstolio nurodomas tikslas patekti į gyvenamąsias patalpas yra – turto vertinimui atlikti, kas nelaikytina išieškojimo vykdymu. CPK 615 straipsnyje nurodyta, kad kitas (ne gyvenamas) patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo, tačiau net ir konstatavus, kad Patalpos yra negyvenamos, jas apžiūrėti gali tik antstolis, kuriam valstybė suteikė valdingus įgaliojimus, o ne tretieji asmenys. Be kita ko, patalpose nėra jokio turto, iš kurio antstolis vykdytų išieškojimą ir kurį turėtų apžiūrėti. Taip pat antstolis patvarkyme viršijo savo įgaliojimus įpareigodamas skolininkę susisiekti su turto vertintoju A. B. Tokio veiksmo įstatymai nenumato. Antstolis negali viršyti savo įgaliojimų ir privalo veikti griežtai laikydamasis įstatymų.