- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-492-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05786-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
- R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmė paskirta atlikti kalėjime.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo dienos.
Nuspręsta R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, jos nebetaikyti.
Nuspręsta priteisti iš R. M. civilinio ieškinio tenkinimui (duomenys neskelbtini), UAB 35,07 Eur ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB 71,90 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. M. nuteistas dėl to, kad jis 2024 m. vasario 13 d. apie 18.14 val., būdamas (duomenys neskelbtini), UAB priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, parduotuvės darbuotojai matant, pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini), UAB priklausantį turtą - 2 butelius, 1 litro talpos degtinės „Stolichnaja“ bendros 45,98 Eur vertės ir su pagrobtomis prekėmis pro kasas iš parduotuvės pasišalino už jas nesumokėjęs, tuo padarė (duomenys neskelbtini), UAB bendrą 45,98 Eur turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, R. M. nuteistas dėl to, kad jis 2024 m. vasario 16 d. apie 19.37 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojui ir parduotuvės apsaugos darbuotojui, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 butelius, 0,7 litro talpos viskio „Glendalough Double Barrel Irish“ bendros 71,90 Eur vertės ir su pagrobtomis prekėmis per parduotuvės pagalbines patalpas iš parduotuvės pasišalino, nesumokėdamas už prekes, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 71,90 Eur turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendyje konstatavo, kad R. M. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas R. M. skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nusikalstamas veikas R. M. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuosprendyje konstatuota, kad R. M. padarė du tyčinius, baigtus apysunkius nusikaltimus, jis praeityje dešimt kartų teistas (2 t., b. l. 23-43), daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 60-81), VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC PSC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 88-89), VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 88-89), įrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą (2 t., b. l. 82). Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytos įvairios bausmių rūšys, tačiau jis toliau nusikalsta sistemingai, padarė išvadą, kad R. M. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos terminą, artimą minimaliam. Dėl civilinių ieškovių byloje (duomenys neskelbtini), UAB ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB pareikštų civilinių ieškinių, Kauno apylinkės teismas sprendė, jog jie pagrįsti byloje esančiais įrodymais, ieškinių pagrindas ir dydis nustatytas baudžiamojoje byloje analizuojant R. M. kaltės įrodymus, o taip pat ir savanorišku kaltinamojo civilinių ieškinių pripažinimu, todėl jie patenkinti visiškai.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirstą bausmę.
Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis nurodo, jog pilnai pripažino save kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir teigia, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos ir alternatyvios bausmių rūšys, tokios kaip areštas ar bauda.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Penktojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodoma, jog įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir aplinkybes, turinčias reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam R. M. paskirtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
8. Nuteistasis R. M. skunde apeliacinės instancijos teismui teigia, jog dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pilnai pripažino, tačiau teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovaujasi įstatymais, o ne paties nuteistojo prašymais ar pageidavimais. Kauno apylinkės teismas skirdamas R. M. bausmę skundžiamame nuosprendyje išsamiai argumentavo bausmės skyrimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė du tyčinius, apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), į padarytos žalos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat įvertintos aplinkybės, o būtent tai, kad R. M. daugybę kartų teistas, tame tarpe ir užsienyje, be to, eilę kartų baustas administracine tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. M. vedamas gyvenimo būdas, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš apeliaciniam skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad beveik visi ankstesni apelianto atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai yra už nusikalstamas veikas, išskirtinai susijusias su BK XXVIII skyriuje numatytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Iš bylos medžiagoje esančio SODROS DB išrašo matyti, jog nors išrašo duomenys patvirtina, kad nuteistasis neignoruoja darbinės veiklos, tačiau šioje vietoje pažymėtina, jog dažniausiai darbiniai santykiai su vienu darbdaviu R. M. nesieja ilgiau nei šešis mėnesius. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl su nurodytu susijusios aplinkybės, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos, kurios kaip minėta aukščiau, išskirtinai susijusios su finansinės naudos sau siekimu, galimai yra apelianto vienas iš pragyvenimo šaltinių. Visi išvardinti duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė jau būdamas anksčiau teistas, suprasdamas savo neteisėtų veiksmų pasekmes teisine prasme ir už jas gresiančias atsakomybes, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje išdėstyto, laisvės atėmimo bausmė numatyta iki ketverių metų. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pirmosios instancijos teismas už kiekvieno nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė po devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra akivaizdžiai mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, o apeliaciniame skunde R. M. akcentuojamą pripažinimą dėl nusikaltimų padarymo, įvertino tai pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažindamas vienu trečdaliu.
9. Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Vien tai, kad R. M. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skiriant bausmes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, taip pat svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
10. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.