Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-19 · Administracinė byla Nr. eA-940-502/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
eA-940-502/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02197-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
V. C.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-940-502/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02197-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. (V. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. C. (V. C.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 20PR-113 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio tikslas buvo pagerbti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų nužudytą R. B.. Mitingo metu pareiškėjas buvo sulaikytas ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kur praleido 12 dienų. Kalėjime jis buvo mušamas, laikomas su suaugusiais, nors ir nurodė pareigūnams, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Kiek vėliau, pareigūnai, sužinoję, kad pareiškėjas yra nepilnametis, jį paleido, atsiprašė, tačiau paso neatidavė.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas nepagrįstas, nes atsakovas turėjo atsižvelgti į visas pareiškėjo pasakojimo aplinkybes, o ne tik remtis tuo, jog rado neatitikimų pareiškėjo pasakojime. Atsakovas neišsiaiškino paties pareiškėjo politinių pažiūrų, jų tvirtumo. Apklausos buvo nukreiptos prieštaravimams pareiškėjo pasakojime nustatyti ir ieškoti, o ne išsiaiškinti jo pažiūras bei veiksmus, kurie yra ypač reikšmingi sprendžiant dėl prieglobsčio reikalingumo. Minėtų aplinkybių netinkamas įvertinimas turėtų būti laikomas esminiu atsakovo vykdyto tyrimo pažeidimu. Atsakovas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo jauną amžių bei nurodytas aplinkybes, kurios jam atrodė svarbios pasakojimo metu. Atsakovas turėjo atsižvelgti ir į pareiškėjo gyvenimišką patirtį, kuri nėra tokia didelė, nes jis yra jaunas žmogus. Su pareiškėju apklausos metu turėjo būti bendraujama jo amžių ir brandą atitinkančiu būdu, tačiau atsakovas Sprendime nenurodo, kad vertinant pareiškėjo pasakojimą buvo atsižvelgta į jo amžių bei į traumuojančias patirtis – patirtą smurtą iš (duomenys neskelbtini) pareigūnų pusės. Atsakovas neįvertino, kad pareiškėjui apie patirtą smurtą sudėtinga kalbėti. Migracijos departamento pareigūnai pareiškėją vertino standartiškai, o ne atsižvelgdami į jo asmenybę ir patirtis, dėl ko pareiškėjo atvejis nebuvo išnagrinėtas individualizuotai.

4. Pareiškėjas teigė, jog 2020 m. lapkričio 15 d. mitingo metu susipažino su A. Z., su juo bendravo, kalbėjosi įvairiomis temomis, dėl ko jo dėmesys buvo nukreiptas į jų pokalbį ir mažiau koncentruotasi į patį mitingą. Atsakovas nustatė tariamus neatitikimus ar prieštaravimus pareiškėjo pasakojime apie mitingo eigą, tam tikras detales, tačiau privalėjo įvertinti tai, kad tam tikrų detalių jis negalėjo įvardyti būtent dėl to, jog mitingo metu kalbėjo su A. Z.. Tai, kad pareiškėjas dalyvavo mitinge bei buvo sulaikytas patvirtina, jog jis valdžios institucijų yra laikomas priešininku. Pareiškėjo pateikta informacija patvirtina, jog jis mitinge dalyvavo, jo pasakojimas yra pakankamai įtikinantis ir pakankamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nurodyto įrodinėjimo standarto rėmuose. Atsakovas nesurinko jokios informacijos apie kilmės valstybę, neišaiškino, ar asmenims, kurie anksčiau buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini), gresia kokios nors sankcijos, represijos, diskriminacinis elgesys. Tokie duomenys Sprendime nebuvo nei surinkti, nei įvertinti, nors turi kertinę reikšmę sprendžiant dėl pasekmių, kurios gresia pareiškėjui kilmės valstybėje. Atsakovas netinkamai atliko tyrimą, pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas neteisėtu. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad bijo kalėjimo, tolesnio persekiojimo iš valstybės, nes išleidžiant iš sulaikymo, nors ir atsiprašė, bet dokumentų neatidavė. Pareiškėjo nuomone, tai buvo padaryta ne be reikalo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pagal bylos medžiagą 2020 m. gruodžio 5 d. pirminėje apklausoje bei 2021 m. gegužės 14 d. Migracijos departamente vykusios apklausos metu pareiškėjas buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl jo pateikto pasakojimo netikslumų, tačiau pareiškėjas teikė prieštaringą informaciją apie vykusį mitingą ir sulaikymą, kai pasakodamas apie nelegalią kelionę į Lietuvą, pareiškėjas teikė detalią ir išsamią informaciją. Lyginant pasakojimą apie kelionę į Lietuvą su pasakojimu apie prašymo suteikti prieglobstį motyvus pastebėtas ryškus kontrastas, kurio negalima pateisinti nei jaunu pareiškėjo amžiumi, nei neva patirtimi, kai jis buvo sulaikytas. Be to, pareiškėjo tikrieji asmens duomenys nėra patvirtinti, o jo nurodyti gimimo metai bei pasakojimas apie gyvenimą (duomenys neskelbtini) kėlė pagrįstų abejonių. Departamentas surinko informaciją, kad pareiškėjo minimi (duomenys neskelbtini) uždaryti prieš keletą metų.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pasakojimas apie 2020 m. lapkričio 15 d. mitingą buvo nedetalus ir prieštaringas. Pareiškėjas negalėjo tiksliai įvardyti kokia kryptimi judėjo mitingo dalyviai, kokius veiksmus atliko, ką jie nešėsi ir kas buvo kalbama. Pareiškėjas baimę būti persekiojamam grindžia tuo, jog 2020 m. lapkričio 15 d. mitingo metu buvo sulaikytas, tačiau pareiškėjo duomenų viešai skelbtame mitingo metu suimtų asmenų sąraše nebuvo. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie įkalinimą buvo prieštaringas. Išsiskyrė pareiškėjo pasakojimas, teiktas pirminės apklausos metu, ir atliekant apklausą Migracijos departamente. Taip pat išsiskyrė ir pareiškėjo teiktas paaiškinimas apie sulaikymą ir kartu su juo buvusio sulaikyto prieglobsčio prašytojo A. Z. duotas paaiškinimas. Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Pareiškėjo pasakojimas buvo prieštaringas ir neįtikinamas bei nebuvo patvirtintas jokiais įrodymais, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti informacijos pareiškėjo nurodytais aspektais. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo V. C. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje 2020 m. lapkričio 30 d. iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną atėjo du (duomenys neskelbtini) piliečiai. Vienas iš jų buvo pareiškėjas, kuris turėjo mobilųjį telefoną „Samsung“, neturėjo asmenybę patvirtinančių dokumentų, turėjo keletą asmeninių daiktų. Abu asmenys prašė politinio prieglobsčio. 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2020 m. gruodžio 4 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. dalyvavo mitinge, skirtame pagerbti (duomenys neskelbtini) pareigūnų nužudytą R. B.. Mitinge susipažino su A. Z.. Anksčiau sakė netiesą, kadangi jo taip prašė pats A. Z. sakyti. Mitingo metu pareiškėjas buvo sulaikytas, vežant jį į įkalinimo įstaigą jis iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų patyrė tiek fizinį, tiek psichinį smurtą. Pareiškėjas tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 10–11 dienų. Į įkalinimo įstaigą buvo atvykę nežinomi asmenys, kurie grasino, kad pareiškėjas dėl tokio savo elgesio, sulaukęs pilnametystės, negaus buto. Kiek vėliau pareiškėjas buvo paleistas, tačiau jam nebuvo grąžintas jo pasas. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, pareiškėjas susiskambino su A. Z., su kuriuo ir nusprendė bėgti iš kilmės šalies ir prašyti prieglobsčio kitoje šalyje, t. y. Lietuvoje. 2021 m. gegužės 14 d. Migracijos departamente apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. dalyvavo mitinge skirtame pagerbti (duomenys neskelbtini) pareigūnų nužudytą R. B.. Į mitingą jis atėjo antrą valandą, ten sutiko A. Z., su kuriuo kalbėjosi, apsikeitė telefono numeriais. Kiek vėliau pasirodė (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie suėmė pareiškėją. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo laikomas 12 dienų. Sulaikymo metu pareiškėjas buvo mušamas, pareigūnai nereagavo į aplinkybę, jog pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini) metų, nors jo pasą turėjo. Sužinoję, kad pareiškėjas yra nepilnametis jį paleido, atsiprašė už tokį elgesį, tačiau asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neatidavė. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos paskambino A. Z., su kuriuo nusprendė bėgti iš kilmės šalies į Lietuvą ir prašyti ten prieglobsčio. 2021 m. birželio 14 d. atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. 2021 m. liepos 2 d., nesutikdamas su 2021 m. birželio 14 d. Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pabėgėlių priėmimo centras el. paštu informavo, jog pareiškėjas pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro nežinoma kryptimi. Užsieniečio buvimo vieta tapo nežinoma.

10. 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-1998-1036/2021 konstatuota, jog VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas sulaikė pareiškėją, ne ilgiau kaip 48 val., kuris išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro ir praėjus nustatytam 24 val. laikotarpiui negrįžo. Pareiškėjas buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) pareigūnų, kadangi pėsčiomis kirto Lietuvos – Lenkijos valstybių sieną, neturėdamas teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, nutarė laikinai sulaikyti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir skyrė posėdį bylą nagrinėti iš esmės.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvuoja baime būti sulaikytam ar persekiojamam (duomenys neskelbtini), todėl, kad 2020 m. lapkričio 15 d. dalyvavo mitinge, kur buvo sulaikytas 10–12 dienų. Išėjęs į laisvę, pareiškėjas nusprendė išvykti iš šalies. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog tyrimo metu pareiškėjas nepagrindė prielaidos, jog pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimas bei grėsmė dėl to, kad jis dalyvavo 2020 m. lapkričio 15 d. mitinge.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją ir pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymėjo, kad dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių 2020 m. gruodžio 5 d. pirminės apklausos metu ir 2021 m. gegužės 14 d. Migracijos departamente apklausos metu buvo skirtingos, dažnu atveju prieštaringos. Teismas, įvertinęs abi apklausas nustatė, jog pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, jog kai buvo įkalintas (duomenys neskelbtini) kalėjime pas jį buvo atvykę valdžios atstovai, kurie grasino, kad pareiškėjas, sulaukęs pilnametystės, negaus buto, o Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad jokių pokalbių įkalinimo įstaigoje neturėjo, išskyrus tik tai, jog ant jo šaukė tardytojas, nurodydamas, kad pareiškėjas išveda žmones į mitingus. Teismo posėdyje pareiškėjas vėl pasakojo apie grasinimus, kad jis negaus buto. Taip pat pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo draugas (su kuriuo jie kirto Lietuvos – (duomenys neskelbtini) sieną) A. Z. buvo taip pat 2020 m. lapkričio 15 d. vykusio mitingo metu sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, o Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad jis nebuvo sulaikytas. Migracijos departamente apklausos metu pareiškėjas, pasakodamas apie tai, kaip pareiškėjas ir jo draugas A. Z. susitiko ir nusprendė bėgti į Lietuvos Respubliką, pakeitė versijas kelis kartus, iš pradžių pareiškėjas nurodė, kad paskambino A. Z., jiedu susitiko (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, iš kurios išvyko kartu, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir nurodė, kad nežinojo kelio link (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, todėl paprašė, kad A. Z. atvyktų jo pasitikti ir tada jiedu kartu vyktų į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį. Teismo posėdyje pareiškėjas labai aptakiai, bendromis frazėmis atsakinėjo į klausimus, prieštaravimų nepašalino. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pasakojimų metu dažnai susipainiodavo, paprašytas Migracijos departamento pareigūnų ar teismo detalizuoti tam tikrus aspektus, jau papasakotą istoriją modifikuodavo. Taigi Departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą įvertino kaip prieštaringą, neįtikimą.

15. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvuoja baime būti sulaikytam ar persekiojamam (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl kad 2020 m. lapkričio 15 d. dalyvavo mitinge ir po to buvo sulaikytas. Tačiau įvertinus pareiškėjo apklausas ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, jog pasakojimas apie mitingą buvo itin nedetalus, pareiškėjas negalėjo pateikti atsakymų į konkrečius teismo ir Migracijos departamento pareigūnų klausimus. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad nežino ar mitingo metu buvo sakomos kalbos, nors Migracijos departamentas surinkęs aktualią kilmės valstybės informaciją apie mitingą nustatė, kad mitingo metu per mikrofoną buvo skanduojami paskutiniai žinomi R. B. žodžiai. Teismo posėdyje pareiškėjas jau patvirtino, kad per mikrofoną kalbėjo ir vyrai, ir moterys, bet negalėjo jų įvardinti. Be to, pareiškėjo teigimu, mitingas judėjo pirmyn ir atgal (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau pagal Migracijos departamento surinktą informaciją mitingas judėjo viena linkme, iki improvizuotos „pokyčių aikštės“, kur mitinguojantys paminėjo B. ir kur įvyko mitinguojančių asmenų akistata su milicija. Teismo posėdyje pareiškėjas judėjimo pirmyn atgal nebeminėjo, kitaip pasakojo mitingo eigą.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir tai, jog pareiškėjas anksčiau nėra dalyvavęs jokiuose mitinguose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjas dalyvavo 2020 m. lapkričio 15 d. mitinge, kadangi pareiškėjas negalėjo detalizuoti mitinguojančių asmenų skanduojamų žodžių, apie mitingo eigą ir tikslus pasakoja apibendrintai, paprašytas detalizuoti, neatsimena arba pateikia vis skirtingas versijas. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė mitinguotojų keliamus reikalavimus, tačiau nepaminėjo, ką mitingo dalyviai kalbėjo apie patį R. B., tik teismui uždavus klausimus, patikslino, kad taip, buvo kalbama ir apie jį. Pareiškėjo įvardinti mitingo reikalavimai yra bendro pobūdžio, nedetalizuoti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą mitinge turi esminių trūkumų, netikslumų, prieštaravimų.

17. Teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas buvo susikoncentravęs į pokalbį su A. Z. ir nieko negirdėjo, atmetė kaip gynybinę versiją.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis dalyvavo mitinge, reiškė savo politines pažiūras, už kurias jam gresia persekiojimas. Nei apklausų Migracijos departamente metu, nei teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kad jo politinės pažiūros yra susiformavusios, kad jas galima aiškiai identifikuoti ir apibrėžti. Pareiškėjas kalba bendromis frazėmis, kurias tikslina kiekvienų paaiškinimų metu. Pareiškėjas teigia, kad dalyvavo viename mitinge ir solidarumo grandinėje. Taigi neįrodyta, kad pareiškėjo politinės pažiūros buvo viešai reiškiamos, kad yra tvirtos, ilgalaikės laiko prasme.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog kilmės valstybėje jį galimai persekiotų dėl politinių pažiūrų, yra nepagrįstos. Tiek teismas, tiek atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas yra opozicinės partijos narys, valdžios kritikas ar asmuo aktyviai dalyvaujantis politinėje veikloje (anksčiau nėra dalyvavęs jokiame mitinge ar proteste prieš dabartinę valdžią). Be to, pareiškėjas nei pasakojimo metu, nei teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis būtų kritikavęs valdžią. Paties pareiškėjo pasakojime nurodoma, kad pareigūnai jį paleisdami atsiprašė. Taigi net ir pagal pareiškėjo pasakojimą jokių 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) atitinkančių grėsmių, išskyrus subjektyvų vertinimą, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė.

20. Teismas nurodė, kad nors nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas iš tiesų yra nepilnametis, kadangi pareiškėjas į Lietuvą atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, teismas posėdžio metu atsižvelgė į šią aplinkybę, išaiškino pareiškėjui jo teises, analogiškai elgėsi ir Migracijos departamentas. Taigi į pareiškėjo jauną amžių atsižvelgta tinkamai.

21. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo pasakojimo detalės neatitinka tikrovės: nurodyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini), kuriuose jis neva gyveno dar būdamas (duomenys neskelbtini), neegzistuoja, jie buvo uždaryti prieš 6 metus. Teismas atmetė pareiškėjo pasakojimą teismo posėdžio metu, kad šie (duomenys neskelbtini) uždaryti oficialiai, popieriuje, bet realiai egzistuoja. Šios aplinkybės pareiškėjas nenurodė iki pat teismo posėdžio, iš karto apklausų metu neatskleidė. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas nesutapo su A. Z., pareiškėjas pats apklausų metu nurodė, kad melavo apie pažinties datą su A. Z.. Taigi Departamentas ne specialiai ieškojo neatitikimų pareiškėjo pasakojime, o tikrino, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

22. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad atsakovas nesurinko duomenų apie (duomenys neskelbtini), nevertino pareiškėjo padėties kilmės valstybėje bei rėmėsi tik pareiškėjo pasakojime rastais neatitikimais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas remiantis viešai prieinama informacija interneto portaluose ((duomenys neskelbtini)). Neatitikimus tarp pareiškėjo pasakojimo ir viešai skelbiamos informacijos apie 2020 m. lapkričio 15 d. mitingą atsakovas nustatė būtent todėl, kad buvo surinkta visa aktuali informacija. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir kilmės šalies surinkta informacija dažnu atveju nesutapo, buvo prieštaringa. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjo pasakojimas nebuvo patvirtintas jokiais įrodymais, tačiau atsakovo nustatytos aplinkybės buvo patvirtintos informacija, randama internetiniuose tinklapiuose. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju atsakovas surinko visą konkrečiai bylai aktualią informaciją – pareiškėjo pasakojimas įvertintas visapusiškai, remiantis aktualia informacija, įskaitant ir informaciją apie kilmės valstybę.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Be to būtent pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas nėra pagrindas suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pasak paties pareiškėjo jam kelia baimę tai, kad pareigūnai jam neatidavė paso. Tačiau vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina ir subjektyvi, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

24. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų tyrimą, surinktos informacijos pakako įvertinti pareiškėjo atitiktį Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatoms, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III.

25. Pareiškėjas V. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas nurodo, kad apklausų metu gauti duomenys ir informacija turėtų būti vertinami sistemiškai, kaip visuma, papildanti viena kitą. Išimtinai izoliuotas pareiškėjo teiktų paaiškinimų vertinimas neturėjo būti taikomas, juo labiau tuo remtis tikslu paryškinti pasakojimo tariamus trūkumus.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai nevertino pareiškėjo motyvų, jog mitingo metu pareiškėjas susipažino su A. Z. ir su juo bendravo, kalbėjosi įvairiomis temomis. Natūralu, kad jo dėmesys buvo nukreiptas į naują pažįstamąjį ir jų turiningą pokalbį ir mažiau koncentruotasi į paties mitingo eigą, kryptį bei detales. Tai paaiškina galimą žinių apie mitingo eigą stygių, neatkreipimą dėmesio į detales. Teismas turėjo tirti ne tik atsakovo versiją, bet ir pareiškėjo teiktus argumentus. Teismas tik šabloniškai nurodė, kad šios aplinkybės yra tik gynybinė versija, nors tai yra visiškai paaiškinamas reiškinys, nes objektyviai žmogui nėra įmanoma nuolat dėmesio koncentruoti į detales, kai jo dėmesio reikalauja ir blaško daug skirtingų aplinkybių, asmenys, pokalbis ir visa tai vyksta vienu metu.

28. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl jo politinių pažiūrų. Persekiojimo kontekste svarbu, kaip į asmenį žiūri persekiotojas ir kaip jis vertina jo pažiūras. Pareiškėjas jas išreiškė viešai dalyvaudamas mitinge, todėl nepaisant to, kiek giliai jomis tikintis yra pareiškėjas, išoriškai jis galėjo būti suprastas kaip didelis valdžios kritikas. Be to, dalyvavimas mitinge savaime rodo ir (duomenys neskelbtini) vertinamas kaip valdžios kritika, todėl pareiškėjo veiksmai yra savaime pakankami įrodyti jo baimę patirti persekiojimą ir riziką susidurti su režimo represijomis. Tai, kad pareiškėjas buvo suimtas, taip pat patvirtina, kad pareiškėjas jau buvo susidūręs su persekiojimu būtent dėl politinių priežasčių. Jis tapo žinomas teisėsaugos ir valdžios pareigūnams ir tai turėjo būti tinkamai įvertinta didelės žalos ateityje atsiradimo prasme.

29. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas surinko visą konkrečiai bylai aktualią informaciją ir pareiškėjo pasakojimas įvertintas visapusiškai, įskaitant ir informaciją apie kilmės valstybę. Byloje nebuvo patvirtinta, kad atsakovo rinkta informacija atitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 115, 167 ir 168 punktuose keliamus kriterijus renkamiems duomenims apie kilmės valstybę. Atsakovas negali išvengti jam priskirtos prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus. Byloje liko neišaiškinta, ar atsakovo informacija buvo naujausia, aktuali, susijusi su prieglobsčio prašymu, surinkta iš skirtingų šaltinių. Dėl to teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai surinko informaciją apie kilmės valstybę, kuri buvo pakankama individualiam prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimui.

Atsiliepimas

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atsakymuose, lyginant pasakojimą apie kelionę į Lietuvą su pasakojimu apie prašymo suteikti prieglobstį motyvus pastebėtas ryškus kontrastas, kurio negalima pateisinti nei jaunu pareiškėjo amžiumi, nei neva patirtimi, kai jis buvo sulaikytas. Pareiškėjo tikrieji asmens duomenys nėra patvirtinti, o jo nurodyti gimimo metai bei pasakojimas apie gyvenimą (duomenys neskelbtini) kėlė pagrįstų abejonių. Šios aplinkybės susijusios su asmenine pareiškėjo patirtimi, esminėmis aplinkybėmis, todėl pareiškėjui neturėjo kilti sunkumų jas vienodai apibūdinant, t. y. iš jo buvo pagrįstai tikimasi išsamaus, neprieštaringo pasakojimo. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą 2020 m. lapkričio 15 d. mitinge taip pat buvo nedetalus ir prieštaringas. Remiantis kilmės valstybės informacija, minėto mitingo metu sulaikytų asmenų sąrašas buvo skelbiamas viešai, tačiau pareiškėjo šiame sąraše nebuvo. Pasakojimas dėl dalyvavimo mitinge ir sulaikymo nebuvo laikomas patikimu įrodymu dėl pasakojimo trūkumų. Migracijos departamentas atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad atsakovas neatliko veiksmų, nesant nurodytas išvadas galinčios paneigti informacijos, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 20PR-113 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti bei neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jo politinių pažiūrų, nurodytų aplinkybių, dėl kurių jis pabėgo iš kilmės valstybės dėl kilusio pavojaus vertinimo, atsakovas nesurinko ir tinkamai neįvertino informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

36. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

38. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017)).

39. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) akcentavo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

40. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai neprieštaringi bei nuoseklūs.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo paaiškinimai daugeliu atveju keitėsi, jie tam tikrais aspektais visiškai nesutampa su kartu su juo sulaikyto asmens duotais paaiškinimais. Pareiškėjas neturėjo jo asmenybę patvirtinančių dokumentų, o atsakovui aiškinantis su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes, paaiškėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie jo gyvenimą kelia pagrįstų abejonių, nes (duomenys neskelbtini), kuriuose pareiškėjas teigė gyvenęs, uždaryti prieš 6 metus, (duomenys neskelbtini) nėra registruota (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nurodytu vardu ir pavarde bei gimimo data. Pareiškėjo tapatybė ir gimimo data jokiais rašytiniais įrodymai nebuvo patvirtinta. Iš pareiškėjo apklausų matyti, kad jo paaiškinimai nenuoseklūs net tokiais asmeniniais klausimais, kaip tai, kurioje klasėje jis mokėsi, nes pirmiausia pareiškėjas teigė, kad mokėsi devintoje klasėje, vėliau, pareigūnui patikslinus, jog jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, nurodė, kad vienuoliktoje.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, kad pareiškėjo pasakojimas apie mitingą, kuriame jis teigia dalyvavęs, jo susitikimą su A. Z., yra prieštaringas ir nenuoseklus. Atsakovas iš paskelbtų po pareiškėjo nurodomo mitingo suimtų asmenų sąrašo nenustatė, kad jame būtų buvusi pareiškėjo vardas ir pavardė. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie mitingą stokoja nuoseklumo, apsiribojo atskiromis detalėmis, tuo tarpu kai pasakojimas apie kelionę į Lietuvą, valstybės sienos kirtimą pasižymėjo detalumu, pareiškėjas teikė išsamią informaciją. Pritartina atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas yra prieštaringas ir neįtikinamas, nepagrįstas jokiais kitais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytus prieštaravimus kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo, o Departamentas, atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos, neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

43. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

44. Pažymėtina, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Departamentas, jis atlieka tyrimą ir įvertina konkrečią pareiškėjo situaciją kilmės šalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino informaciją apie mitingą, kuriame pareiškėjas teigė dalyvavęs bei kitus duomenis apie padėtį kilmės valstybėje. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis mitinge dalyvavo pirmą kartą. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjo politinės pažiūros buvo viešai reiškiamos, ilgalaikės. Byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl jam galinčios kilti individualios grėsmės būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų ar vykdytos veiklos jo kilmės valstybėje.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

46. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

47. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovas nenustatė ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė