- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2-18118-1157/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13463-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
nedalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas V. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei E. K. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė: 1) santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 496,28 Eur kompensaciją už ieškovo sumokėtą atsakovei tenkančią solidarią dalį dėl prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų; 3) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 487,5 Eur, kurie buvo sumokėti iš bendro sutuoktinių turto už atsakovės padarytus teisės pažeidimus; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vaikų nesusilaukė, prašo nenustatyti termino susitaikymui. Ieškovas taip pat nurodė, kad santuokos pradžioje santykiai tarp šalių buvo pakankamai geri. Vėliau santykiai su atsakove gerokai pasikeitė. Požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes ėmė iš esmės nebesutapti, vis labiau aiškėjo skirtumas ir sutuoktinių nesuderinamumas, nesutarimai šeimoje tapo dažnas reiškinys. Tarp sutuoktinių išblėso jausmai, nebebuvo bendros kalbos apie ateitį, nebėra noro gyventi kartu, nes pagarbos vienas kitam taip pat neliko. Ieškovo teigimu, atsakovė visiškai negerbia ieškovo nei kaip sutuoktinio, nei kaip asmenybės. Galiausiai atsakovė pati liepė ieškovui išsikraustyti iš buto, kuriame šalys gyveno.
3. Ieškinyje teigiama, kad šalys bendro turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir būtų dalintinas neturi. UAB „Cgates“ ieškovui V. K. pranešė apie susidariusį įsiskolinimą 415,6 eurų sumai, pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 20201123/615616 dėl interneto ir televizijos paslaugų teikimo, buvusios Šalių gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta prieš tai, ieškovas iš atsakovės išsikraustė 2021 kovo 5 d., o atsakovė liko gyventi ir toliau naudojosi UAB „Cgates“ paslaugomis. Nurodė, jog 2022 m. kovo 29 d. ieškovas gavo pranešimą, kad UAB „Cgates“ ir UAB „GS Core“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. SP 21/04-01 FF 11, pagal kurią UAB „Cgates“ perleido, o UAB „GS Core“ įgijo reikalavimo teisę į skolą ir šiuo pranešimu nurodyta susidariusi įsiskolinimo suma 555,66 Eur. Kreditorinis įsipareigojimas UAB „Cgates“, kuris pagal sutartį buvo perleistas UAB „GS Core“ susidarė dėl bendrų šalių šeimos poreikių tenkinimo (pagal sudarytą sutartį dėl kabelinės televizijos ir kabelinės televizijos įrangos), ieškovo manymu, šis kreditorinis įsiskolinimas turėtų būti pripažintinas kaip solidari šalių prievolė. Ieškovas, siekdamas užkirsti kelią įsiskolinimo didėjimui dėl augančių delspinigių ir palūkanų, 2022 m. kovo 30 d. įsiskolinimą visiškai padengė, todėl teismo prašo iš atsakovės priteisti 277,83 eurus, t. y. atsakovei tenkančią solidarios skolos dalį.
4. Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. kovo 29 d. ieškovas gavo pranešimą iš UAB „GS Core“, kuriame pranešama, kad UAB „GS Core“ įgijo teises į įsiskolinimą pagal skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartį, pasirašytą tarp buvusio kreditoriaus ir duomenų valdytojo UAB „Be kredito“ ir naujojo kreditoriaus ir duomenų valdytojo UAB „GS Core“. UAB „GS Core“ vykdo ikiteisminio išieškojimo veiksmus. Pranešime nurodyta įsiskolinimo suma su delspinigiais 436,82 Eur. Kreditorinis įsipareigojimas, kurio išieškojimą iš UAB „Be kredito“ pagal sutartį perėmė UAB „GS Core“, susidarė pagal 2020 m. lapkričio 4 d. lizingo sutartį Nr. BK-024187, pagal kurią šeimos poreikiams buvo įgytas televizorius, todėl šis įsiskolinimas pripažintinas solidariu šalių kreditoriniu įsipareigojimu. Šiuo atveju ieškovas taip pat siekdamas užkirsti kelią įsiskolinimo didėjimui dėl augančių delspinigių ir palūkanų, 2022 m. kovo 30 d. įsiskolinimą visiškai padengė, todėl teismo prašo iš atsakovės priteisti 218,41 Eur, t. y. atsakovei tenkančią solidarios skolos dalį.
Šalies argumentai
5. Ieškovas taip pat nurodė, kad antstolio Dainiaus Šidlausko kontora, vykdanti išieškojimus už asmeninius E. K. įsiskolinimus, iš V. K., kaip skolininkės sutuoktinio išieškojo 487,5 eurus. Ieškovas remdamasis CK 3.115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mano, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
6. Ieškovo teigimu, jis turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus, kurių išieškojimą vykdo antstolis Darius Stakeliūnas – vykdomoji byla Nr. 0032/21/01338 – išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudai, 2022 m. gegužės 24 d. dienai skolos likutis 1 627,79 Eur; vykdomoji byla Nr. 0032/21/01545 – išieškotojo VMI naudai, 2022 m. gegužės 24 d. dienai skolos likutis 16 Eur; vykdomoji byla Nr. 0032/22/00175 – išieškotojo VMI naudai, 2022 m. gegužės 24 d. dienai skolos likutis 48 Eur. Ieškovas paaiškino, jog daugiau kreditorių neturi, tuo tarpu su atsakove jis nebebendrauja ir negali nurodyti, ar atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-111962), kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka ir jam neprieštarauja. Nurodė, jog VMI duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade užvestos 7 vykdomosios bylos, kuriomis antstoliai iš V. K. vykdo išieškojimą kreditorių naudai ir 86 vykdomosios bylos, kuriomis antstoliai iš E. K. vykdo išieškojimą kreditorių naudai. VMI sutinka, kad V. K. ir E. K. turimi įsiskolinimai valstybei yra jų asmeninės skolos valstybei.
8. Atsakovė E. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2022 m. birželio 23 d. atsakovei išsiusti procesiniai dokumentai deklaruotos gyvenamosios vietos adresus – (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. rugpjūčio 2 d. siunta grįžo neįteikta su žyma, jog asmuo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką. Pakartotiniai procesiniai dokumentai atsakovei siusti darbovietės adresu. 2022 m. rugpjūčio 9 d. teisme gauta pažyma, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti (DOK-160252). Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė dalyvavo, buvo informuota apie kito teismo posėdžio datą, tačiau į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, neatvyko.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
9. Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė elgiasi neatsakingai, nesilaiko susitarimų, vartojo viską. Nurodė, jog negali įrodyti neištikimybės fakto, todėl nusprendė teikti ieškinį dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsakovė vartodavo alkoholį, leisdavo laiką su tuo žmogumi, su kuriuo dabar gyvena. Atsakovė yra labai sunkus žmogus. Ieškovas bandė keistis, prie jos pritapti, kreipėsi į psichologus, šeimos terapeutus, bet buvo gautos išvados, kad egzistuoja ir atsakovės kaltė. Paaiškino, jog buvo aklas, po 2 metų suprato, su kokiu žmogumi gyvena. Viskas pasikeitė po sužadėtuvių – pradėjo prie visko kabinėtis, važiuojant į darbą, sakydavo, kad važiuoji pas meilužes, ieškovą išvarė 2 kartus iš namų. Prašo atsakovės skolas palikti jai, o ieškovo jam. Po santuokos nutraukimo atsakovei prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę – „D.“.
10. Atsakovė dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kuris vyko 2022 m. spalio 14 d. Atsakovei posėdžio metu pasirašytinai buvo pranešta apie kitą teismo posėdį, kuris vyko 2022 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. Atsakovė teismo posėdyje, kuris vyko 2022 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. nedalyvavo.
11. Trečiojo asmens VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. 2022 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant VMI atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodamas tuo, jog išsiskyrė požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, neliko pagarbos vienas kitam.
14. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
15. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
16. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, taip pat atsakovės poziciją nedalyvauti bylos nagrinėjime, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl nesutapusių sutuoktinių charakterių, pagarbos vienas kitam nebuvimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
18. Ieškovo prašymu, šalims neturint bendrų vaikų bei nesant atsakovės prieštaravimų, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama ikisantuokinė pavardė – D., o ieškovui paliekama jo pavardė – K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
19. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų
20. Byloje esanti 2022 m. gegužės 20 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma Nr. GR.1A-8110 (el. b. l. 4) patvirtina, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
21. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
22. Iš byloje esančių 2021 m. birželio 4 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų (el. b. 1. 27) bei 2021 m. birželio 26 d. VĮ „Regitra“ pažymos (el. b. 1. 28) nustatyta, jog V. K. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, neįregistruota, tuo tarpu atsakovė nepateikė duomenų apie jai priklausanti turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi ieškovo pateiktais duomenimis ir sprendžia, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto turto neturi.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
24. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
25. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovas turi asmeninių įsipareigojimų šiam kreditoriui – VMI (vykdomojoje byloje Nr. 0032/21/01338 dėl 1 627,79 Eur skolos išieškojimo; vykdomojoje byloje Nr. 0032/21/01545 dėl 16 Eur skolos išieškojimo; vykdomojoje byloje Nr. 0032/22/00175 dėl 48 Eur skolos išieškojimo). Byloje gautas VMI atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo nurodė, jog sutinka, kad V. K. ir E. K. turimi įsiskolinimai valstybei yra jų asmeninės skolos valstybei ir neprieštarauja santuokos nutraukimui.
26. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog įsipareigojimai kreditoriams VMI kilo iš administracinių nusižengimų bei kriminalinės bausmės, todėl, atsižvelgiant į tai, įsipareigojimai nurodytiems kreditoriams pripažintini ieškovo asmeninėmis prievolėmis.
Dėl kompensacijos priteisimo
27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas V. K. ir „UAB Cgates“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 20201123/615616 (el. b. 1. 39-44); ieškovas ir UAB „Be kredito“ sudaręs nuomos sutartį Nr. BK-024187 (el. b. 1. 34-38), kurios pagrindu buvo perduotas televizorius Hitachi. Ieškovo teigimu, jog visos prievolės susidarė dėl šalių šeimos poreikių tenkinimo.
28. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. kovo 29 d. ieškovas gavo pranešimą, kad UAB „Cgates“ ir UAB „GS Core“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. SP 21/04-01FF11 , pagal kurią UAB „Cgates“ perleido, o UAB „GS Core“ įgijo reikalavimo teisę į skolą ir šiuo pranešimu nurodyta susidariusi įsiskolinimo suma 555,66 Eur. Ieškovas, siekdamas užkirsti kelią įsiskolinimo didėjimui dėl augančių delspinigių ir palūkanų, 2022 m. kovo 30 d. įsiskolinimą visiškai padengė, todėl teismo prašo iš atsakovės priteisti 277,83 eurus, t. y. atsakovei tenkančią solidarios skolos dalį. 2022 m. kovo 29 d. ieškovas gavo dar vieną pranešimą iš UAB „GS Core“, kuriame pranešama, kad UAB „GS Core“ įgijo teises į įsiskolinimą pagal skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartį pasirašytą tarp buvusio kreditoriaus ir duomenų valdytojo UAB „Be kredito“ ir naujojo kreditoriaus ir duomenų valdytojo UAB „GS Core“. UAB „GS Core“ vykdo ikiteisminio išieškojimo veiksmus. Pranešime nurodyta įsiskolinimo suma su delspinigiais 436,82 Eur. 2022 m. kovo 30 d. įsiskolinimą ieškovas taip pat visiškai padengė, todėl teismo prašo iš atsakovės priteisti 218,41 Eur, t. y. atsakovei tenkančią solidarios skolos dalį. Ieškovas iš viso prašo priteisti 496,28 Eur kompensacijos.
29. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, jog ieškovas visiškai padengė nurodytus įsiskolinimus (el. b. 1. 32-33).
30. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-386/2012).
31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas priteisia iš atsakovės E. K. ieškovo V. K. naudai, 496,28 Eur kompensaciją už sumokėtus šeimos įsiskolinimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
33. Byloje nustatyta, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 139,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. 1. 45-46) bei patyrė 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 1. 18).
34. Ieškovo ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 289,00 Eur (139 Eur +150 Eur=289 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
35. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. K. ieškinį tenkinti.
Ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo V. K. palikti pavardę „K.“, E. K. – pavardę „D.“.
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 496,28 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir 28 ct) kompensaciją už prievolių įvykdymą pagal paslaugų teikimo bei nuomos sutartį.
Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti asmeninėmis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 139 Eur (vienas šimtas trisdešimt devyni eurai) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų ir 44 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.