Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 22185264441, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas R. M. S. pateikė skundą dėl Institucijos 2022 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

2. Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 23 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus patikslintas skundas dėl Institucijos 2022 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi skundas buvo tenkintas, Institucijos 2022 m. spalio 14 d. Institucijos nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022 (ROIK Nr. 22185264441) panaikintas, ir byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui tyrimui atlikti.

3. 2024 m. birželio 21 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nepadarytas administracinis nusižengimas.

4. Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. liepos 11 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti.

4. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, konstatuoti, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje, pagal šį straipsnį paskirti administracinę nuobaudą pažeidėjui bei priteisti nukentėjusiajam R. M. S. iš Vyriausiojo policijos komisariato bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog po Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutarties (toliau – ir Nutartis), policijos pareigūnai visiškai neįvykdė Nutarties nurodymų, iš esmės neatliko jokio tyrimo, jį vilkino bei imitavo tyrimo atlikimą, po ko tos pačios medžiagos (duomenų) pagrindu pakartotinai priėmė tokį patį sprendimą – nutraukti teiseną. Todėl toks „tyrimas“ ir Skundžiamas nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, iš esmės pažeidžiantys nukentėjusiojo R. M. S. teises ir teisėtus interesus. Pažymi, jog Institucija iš esmės neatliko jokių veiksmų, nurodytų Nutartyje, siekiant ištirti administracinio nusižengimo bylą, apart to, jog 2024 m. birželio 19 d. jau iki Nutarties priėmimo buvusių duomenų pagrindu gautas specialistės Jolantos Majauskaitės-Čobot paaiškinimas.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog Skundžiamas nutarimas priimtas tuo pagrindu, kad „<...> nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad R. M. S. buvo padarytas straipsnyje [ANK 423 straipsnio 2 dalyje] numatytas sveikatos sutrikdymo mastas“, todėl „<...> nepadarytas administracinis nusižengimas“. Pareiškėjo teigimu, tokia išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Akcentuoja, jog pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį atsako asmuo padaręs Kelių eismo taisyklių (toliau –ir KET) pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Nurodo, jog pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo, todėl daro išvadą, jog bet koks sužalojimas ar susargdinimas, kuris sutrikdo sveikatą ne daugiau 10 dienų, jau yra nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pareiškėjo skunde tvirtinama, kad šiuo atveju avarijos metu R. M. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjas pažymi, kad ambulatorinio apsilankymo metu VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2022 m. liepos 24 d. buvo pateikti trijų gydytojų ambulatorinių apsilankymų aprašymai, iš kurių matyti, kad diagnozės – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, pilvo sienos sumušimas; pacientas nukentėjo avarijos metu, skundžiasi nugaros skausmu, kaklo skausmu, pakaušio skausmu, galvos svaigimu; dėl patirtų traumų ir galimos galvos traumos pacientas nukreipiamas traumatologui ir neurochirurgui. Taip pat taikytas gydymas Ketoloraci 60 mg; išrašomas tolimesniam ambulatoriniam gydymui, šeimos gyd. priežiūrai ir kontrolei; nuo skausmo nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, pvz., Ibuprofeni 400 mg; šaldyti sumuštą vietą po 15 min. kas 2 vai. 2 paras po traumos; vengti staigių kaklo judesių, tausojantis režimas; būklei pablogėjus skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Diagnozės – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, juosmens ir kryžkaulio patempimas; sužalojimų pobūdis – raiščių patempimas; rekomendacijos – tausojantis režimas, vengti sėdimos padėties, būklei negerėjant – tikslinė kontrolė.

Be kita ko, 2022 m. rugsėjo 16 d. gydytojo neurologo konsultacijos išraše nurodoma, kad R. M. S. CSN deficitas, judrumo apribojimo padidėjimas, paravertebralinių raumenų įtempimas; gydymas – Dexak 50, Depo-Medrol. 2022 m. gruodžio 5 d. psichologo konsultacijos išraše nurodoma, kad R. M. S. dalyvauja individualioje psichoterapijoje, kurios sesijos vyksta 2 kartus per mėnesį. Pas pacientą išsilaiko nerimo simptomai, sukelti traumine patirtimi (automobilio įvykis). Simptomai yra susiję su visomis transporto priemonių vairavimo situacijomis, o taip pat su važiavimu automobiliu. Be to nerimas persikėlė į socialines situacijas. Todėl iki simptomų remisijos ar susilpnėjimo, vairavimas transporto priemonių yra nerekomenduojamas, įskaitant pareigų susijusių su vairavimu vykdymą, o taip pat kitos veiklos, susijusios su trauminiu įvykiu, vykdymas. Pažymima, jog iš 2022 m. rugpjūčio – 2023 m. vasario algalapių matyti, kad R. M. S. buvo mokamas ne atlyginimas, o ligos–nedarbingumo išmoka (SSP – Statutory Siek Pay (angl.) – įstatyminė ligos išmoka). Negalėdamas toliau tęsti darbo 2023 m. vasario 23 d. buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjo teigimu, visi minėti duomenys dėl jo sveikatos būklės aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad R. M. S. avarijos metu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, ir kad pažeidėjo veiksmuose yra, mažiausiai, ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos sudėtis.

Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamame nutarime nurodytais specialistės J. Majauskaitės–Čobot paaiškinimais, jog R. M. S. diagnozuoti nugaros apatinės dalies, pilvo sienos ir dubens sumušimai bei juosmens ir kryžkaulio sąnarių raiščių patempimas nepagrįsti objektyvaus klinikinio bei instrumentinių tyrimų duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Pareiškėjo nuomone, toks aiškinimas yra mediciniškai nepagrįstas ir teisiškai nepriimtinas, nes pagal jį jeigu ant odos būtų nežymi mėlynė, nubrozdinimas ir panašiai, tai būtų nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau jeigu yra stiprus vidaus organų sumušimas, raiščių patempimas ir panašiai, dėl ko žmogus vaikšto pas gydytojus, geria paskirtus medikamentus ir t. t., jau nėra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Pareiškėjas laikosi nuomonės, jog šiuo atveju, net ir nesant „klinikinių ir instrumentinių tyrimų“, aukščiau nurodytų duomenų visiškai pakanka konstatuoti R. M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuoti pažeidėjo veiksmus pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjo skunde nurodoma, jog šiuo atveju yra ne tik ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos sudėtis, bet ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo, pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 7 punktą toks sveikatos sutrikdymas laikomas nesunkiu. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą pažeidus KET nustatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė BK 281 straipsnio 1 dalyje. Todėl Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas manyti, kad R. M. S. padalytas ne nežymus, o nesunkus sveikatos sutrikdymas, atitinkamai, KET pažeidęs asmuo turėtų būti traukiamas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn. Pagal ANK 592 straipsnio 1 dalį, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie BK nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą; iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Be kita ko Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju KET pažeidimas, kurio metu sutrikdyta R. M. S. sveikata, padarytas 2022 m. liepos 24 d. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Todėl 2024 m. liepos 24 d. suėjo administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminas. Tačiau teigiama, kad tai nėra teisinė kliūtis priimti šį skundą, nagrinėti bylą ir priimti prašomą sprendimą. ANK 636 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje kitas aplinkybes, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, išdėsto tik tuo atveju, kai padaroma išvada, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes - nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Pareiškėjo skundu pažymima, jog šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas aktualus ir sprendžiant klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu, todėl nustačius, jog administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog nusižengimas buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80- 594/2022).

Todėl Pareiškėjo nuomone šiuo atveju, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu sueis administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminas, manytina, turėtų būti tęsiamas bylos nagrinėjamas, patikrintas Skundžiamo nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas, konstatuota pažeidėjas padarė veiką, turinčią ANK nustatytos sudėties požymių, ar ne, ir tik tada priimtas atitinkamas sprendimas. Tik toks procesas užtikrintų nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, nes dėl nepagristo ir neteisėto Skundžiamo nutarimo Pareiškėjas negali gauti žalos kompensavimo iš draudimo bendrovės (pagal tokį Skundžiamą nutarimą draudimo bendrovė atsisako atlyginti nuostolius). Galutinai Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, konstatuoti, kad padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir pagal šį straipsnį paskirti administracinę nuobaudą pažeidėjui; priteisti R. M. S. iš Vyriausiojo policijos komisariato bylinėjimosi išlaidas, patirtas šios administracinės teisenos metu (2 t., b. l. 2-10).

5. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko skundą, tačiau jį tikslina ir nurodė, jog šiai dienai suėjus senaties terminui, teismas yra laisvas priimti kitą sprendimą. Neprašė kreiptis į prokurorą, nes Pareiškėjas nelinkęs bylinėtis ir neturi tikslo patraukti kažką atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad gydymas truko ilgiau nei 10 dienų, prašo konstatuoti padarytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir priteisti atstovavimo išlaidas – 1815 Eur. Pažymėjo, kad šiuo atveju naudojama sąvoka „objektyvūs duomenys“, tačiau nėra tokios sąvokos, yra įrodymų rūšys, nėra duomenų klinikinių ir instrumentinių tyrimų, kėlė klausimą ar specialistė neprigalvojo sąvokų. Nurodė, jog nemato echoskopuojant, kad sumuštas dubuo, patempti raiščiai, bet atstovo advokato teigimu, tai nereiškia, kad nebuvo sužalojimo. Pažymėjo, kad specialistė pripažįsta, jog buvo sužalojimai, patempimai, buvo gydymas. Paaiškino, kad gydymas vyko vaistais, o vėliau Pareiškėjas gydėsi pas psichologus, negalėjo vairuoti, nes iki įvykio jis buvo vairuotojas. Kadangi negalėjo dirbti, pajamos buvo tik iš nedarbingumo išmokų. Pareiškėjo atstovo advokato nuomone, nėra pagrindo teigti, kad nebuvo sužalojimų. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties, akcentavo, jog Pareiškėjas nori gauti draudimo išmoką, tai teisėtas interesas. Skundo visa esmė ir yra apie sudėties buvimą. Tvirtino, jog Institucija dirbtinai vilkino ir po to nurodė, kad suėjo senatis. Pagal dabartines aplinkybes šiuo atveju nėra draudiminio įvykio ir draudimo bendrovė pareiškėjui nieko neišmoka. Atsitiko avarija ir pagal duomenis sprendžiama ar yra sudėtis, ar ne. Pažymėjo, kad pagal aukštesnių teismų suformuotą praktiką, teismas gali ir turėtų pasakyti ar yra nusižengimo sudėtis. Pareiškėjas prašo ir tikisi, kad draudimo bendrovei to pakaktų. Tos pačios sudėties teismas jau pasisakė, dėl to, kad nurodyta, jog nėra sužalotų žmonių, bet tai nėra teisinė kliūtis spręsti, dėl sudėties buvimo. Akcentavo, jog Pareiškėjas ne lietuvis, jam pasakė rašyti, pildyti deklaraciją, jis nesuvokė teisinių padarinių ir nemąstė, kad tai užkirs jam kelią, gauti draudimo išmokas, kaip policijos pareigūnas pasakė, taip jis ir padarė. Paaiškino, jog neturi duomenų, kad Pareiškėjas būtų fotografavęs patirtus sužalojimus. Mėlynės gali atsirasti arba ne, tai priklauso nuo kraujotakos, limfos tekėjimo, odos būklės ir didelis smūgis gali nesukelti mėlynių, tačiau medikai konstatavo sumušimus ir dėl jų buvo paskirtas stiprus gydymas. Teigė, kad Pareiškėjas pasakojo, kad į automobilio galą jam įvažiavo. Gal ir į šoną trenkėsi automobilis, juo labiau kūnui daugiau sužalojimų, jei trenkėsi į vairuotojo šoną automobilis. Ar vertėsi automobilis, negalėjo pasakyti. Galutinai prašė teismo konstatuoti padarytus nusižengimus pagal ANK, priteisti atstovavimo išlaidas ir panaikinti Skundžiamą nutarimą (2 t., b. l. 37-40).

6. Institucija pateiktame atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog 2022 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje R. P. atžvilgiu, pradėta administracinio nusižengimo teisena ANK) 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. liepos 24 d. apie 11 val. 50 min. vairuodama automobilį „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoją R. S. sužeidė. Savo veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 ir 9 punktų reikalavimus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnas ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, konstatuodamas, kad nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad įvykio metu kitiems asmenims buvo padarytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas, 2024 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17168-2024 nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, R. P. atžvilgiu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucija akcentavo, jog Skundžiamas nutarimas priimtas atsižvelgiant į 2024 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus, teismo medicinos eismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot paaiškinimo rezultatus. Susipažinusi su jai pateiktais ambulatorinio apsilankymo aprašymais iš Respublikinės universitetinis ligoninės bei išrašu iš asmens sveikatos istorija iš rajono klinikos Javaže (Lenkija), pateikė išvadą, kad R. M. S., objektyvių medicininių traumavimo požymių nenustatyta. Diagnozuoti nugaros apatinės dalies, pilvo sienos ir dubens sumušimas bei juosmens ir kryžkaulio sąnarių raiščių patempimas, tačiau tai nepagrįsta objektyviais klinikinio bei instrumentinių tyrimų duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Ekspertė pažymėjo, kad psichologinės būklės vertinimas nėra teismo medicinos ekspertų kompetencijoje.

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą be kita ko pažymi, jog KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Pabrėžia, kad po eismo įvykio, jo dalyviai įvykdė KET 220 punkto reikalavimą – užpildė eismo įvykio deklaraciją. Pasirašydamas deklaraciją Pareiškėjas sutiko su aplinkybe, kad eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus policijos pareigūnas objektyviai, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nutarimu Nr. 10-ANR_N-22588-2022 pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, R. P. atžvilgiu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnyje 2 dalyje, požymių.

Pažymi, jog akivaizdu, kad pagrindinis Pareiškėjo skundo reikalavimas, konstatuoti, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje yra susijęs su poreikiu gauti žalos kompensavimą, o tai yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas. Institucijos nuomone tai, kad Pareiškėjas negali gauti žalos kompensavimo iš draudimo bendrovės negali būti traktuojama kaip R. P. kaltės įrodymas administracinio nusižengimo byloje, todėl šiuo atveju Pareiškėjas, manydamas, kad yra pažeistos jos teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Akcentavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- P-451/2011).

Be kita ko Institucija savo atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, jog šioje administracinio nusižengimo byloje ROIK 22185264441 senaties terminas suėjo 2024 m. liepos 24 d., o ANK 39 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo, nes tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išspręsta per protingą laiką, ir taip apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Šiame kontekste pažymėjo, kad asmuo nukentėjęs nuo galimai padaryto administracinio nusižengimo taip pat turėtų būti suinteresuotas kuo greitesniu administracinio nusižengimo aplinkybių nustatymu ir įvertinimu bei administracinės nuobaudos paskyrimu. Institucijos nuomone, objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog Pareiškėjo galimybės ginti galimai pažeistas teises buvo panaikintos ar apsunkintos nenustatyta, o kaip jau minėta, įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, kad administracinė nuobauda privalo būti paskirta per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, šis terminas negali būti pratęstas ar netaikomas. Todėl Institucijos nuomone, naikinti Skundžiamo nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 423 straipsnyje 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir tenkinti R. S. atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra. Institucija prašė Pareiškėjo skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 22-24).

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

10. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

11. Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 23 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus patikslintas skundas dėl Institucijos 2022 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi skundas buvo tenkintas, Institucijos 2022 m. spalio 14 d. Institucijos nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022 (ROIK Nr. 22185264441) panaikintas, ir byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui tyrimui atlikti. 2024 m. birželio 21 d. Institucija ir vėl priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. liepos 11 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti.

Iš byloje esančių duomenų yra aišku, jog 2022 m. liepos 24 d. įvykio eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai: „VW Bora“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P. ir „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Pareiškėjas R. M. S.. Įvykus eismo įvykiui buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, R. P. sutiko su kalte ir prisiėmė atsakomybę dėl padarytos žalos. Teismas pažymi, jog šiuo atveju ginčo dėl paties įvykio nėra, tačiau Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog R. P. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.

12. Pažymėtina, kad teismui grąžinus administracinio nusižengimo bylą Institucijai tyrimui atlikti, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė Jolanta Macijauskaitė-Čobot, išnagrinėjusi Pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašymus 22-SPS-53708 iš VšĮ RVUL, asmens sveikatos istoriją iš Rajono klinikos Javaže bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad R. M. S. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta. Diagnozuoti nugaros apatinės dalies, pilvo sienos ir dubens sumušimas bei juosmens ir kryžkaulio sąnarių raiščių patempimas, tačiau nepagrįsta objektyvaus klinikinio bei instrumentinių tyrimų duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Be to pažymėta, jog psichologinės būklės vertinimas yra ne teismo medicinos ekspertų kompetencijoje, psichologines/psichiatrines būkles nagrinėja teismo psichiatrijos gydytojai. Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, rėmėsi specialistės paaiškinimu ir pažymėjo, jog iš bylos duomenų nenustatyta, jog Pareiškėjui buvo padarytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas.

13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta, jog sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (Taisyklių priedas). Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Taisyklių 9 punktas numato, jog nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

14. Nenustačius būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės sudėties požymio – pasekmių (kitam asmeniui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo), negalima ir atsakomybė už šį nusižengimą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad jo padarytas KET pažeidimas lėmė nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą. Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje administracinio nusižengimo byloje pateikti dviejų Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų paaiškinimai, kurie išanalizavę byloje pateiktus R. M. S. medicininius dokumentus nenustatė, jog Pareiškėjui nustatytos diagnozės atitinka sveikatos sutrikdymo mastą. Pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjo atstovas advokatas akcentavo tai, jog pareiškėjas ilgai negalėjo dirbti, todėl jam buvo mokama nedarbingumo išmoka, o galiausiai jis buvo atleistas iš darbo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ši užsitęsusi Pareiškėjo būklė buvo susijusi su psichologine būkle po įvykusio eismo įvykio, o ne dėl įvykio metu sukeltų sužalojimų.

15. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei Pareiškėjo pateiktus dokumentus matyti, kad ambulatoriniuose išrašuose pateiktos diagnozės iš esmės yra grindžiamos vien tik paties Pareiškėjo nurodytais nusiskundimais, o ne klinikiniais bei instrumentiniais tyrimais, nes juos atlikus, sužalojimų nebuvo nustatyta. Be to, po apžiūros VšĮ RVUL Pareiškėjui nebuvo paskirtas joks gydymas, išskyrus bendro pobūdžio rekomendacijų ir skausmą malšiančių vaistų vartojimą, esant poreikiui. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus ir ištirtus duomenis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti ir nesivadovauti minėta specialistės išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, juolab, kad viso tyrimo metu analogiškas išvadas padarė net du specialistai. Todėl teismo vertinimu nenustačius, jog Pareiškėjui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nėra pagrindo konstatuoti, jog Institucijos priimtas Skundžiamas nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

16. Pareiškėjo atstovas advokatas Audrius Juozapavičius prašė nukentėjusiojo R. M. S. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šios administracinės teisenos metu. Teismo posėdžio metu savo prašymą patikslino ir nurodė, jog prašo iš Institucijos priteisti 1815 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė įrodymus, patvirtinančius lėšų įskaitymą.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi aptartos įstatymų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti išieškomos iš teisės pažeidimą padariusio asmens, t. y. kaltininko. Kitų subjektų, iš kurių būtų galima išieškoti aptariamas nukentėjusiojo išlaidas, įstatymas nenumato.

17. BPK 105 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teismo teisė, atsižvelgus į asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nuspręsti, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vis tik ir tokiu atveju proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš teisės pažeidėjų, tokių išlaidų paskirstymo klausimo sprendimas priskiriamas teismo diskrecijai. Pareiškėjui manant, kad dėl valstybės institucijų atstovų kaltės jam buvo padaryta žala, įstatymai neužkerta kelio jam siekti padarytos žalos atlyginimo (taip pat ir patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo) kitu procesiniu būdu (pavyzdžiui, kreipiantis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka). Atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas ir nėra nustatyta kaltų asmenų, todėl Pareiškėjo atstovo advokato prašymas iš Institucijos priteisti Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas atmestinas.

18. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. S. atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundo netenkinti ir Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, ROIK 22185264441, palikti nepakeistą.

R. M. S. atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus prašymą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato R. M. S. priteisti 1815 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.