Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista, administracine tvarka bausta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 str. 1d. ir 2d.,

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal LR BK 154 str. 1d. ir 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir P. J. kaltinami tuo, kad jie tyčia, žinodami, kad jų veiksmai sukels neigiamas pasekmes, paniekins ir pažemins J. V. garbę ir orumą, pakirs kitų pasitikėjimą juo, 2012 m. rugsėjo 15 d. internetinėje svetainėje www.facebook.com skiltyje „Socialinė akcija už sąžiningą verslą“ sukūrė grupę „Investuotojas“ J. V.. Negrąžina skolų!“, kurioje P. J. kaip šios paskyros autorius ir administratorius, o R. B., kaip paskyros komentatorė, komentarų pavidalu (P. J.: „Investuotojas“ J. V.. Negrąžina skolų!“, R. B.: „J. V....aplink visiems skolingas“, Povilas Jo: „Jonai, linkėjimai iš Italijos, pasirodo ir ten esi pasižymėjęs!“), per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie J. V. tikrovės neatitinkančią ir jį įžeidžiančią informaciją, neva J. V. yra visiems skolingas, negrąžina skolų, ir tai daro ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, kuria buvo pažeminta J. V. garbė ir orumas, paskirstas visuomenės pasitikėjimas juo, ir jam padaryta žala.

Nukentėjusysis J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad facebook internetine svetaine naudojuosi gana dažnai. 2012 metais spalio mėnesį ten buvo sukurta grupė „Investutojas“ J. V. Negrąžina skolų!“, prie kurios jį ir daug jo draugų iškarto prijungė, ten buvo apie 120 žmonių. Iš pradžių nesuprato kas darosi, P. J. ir R. B. nepažinojo, po to tik išsiaiškino, kad kažkur bendruose renginiuose matėsi. Sureagavo labai skausmingai, nes tai neatitinka tikrovės, t.y. tai, kad buvo sukurta grupė, neva jis kaip fizinis asmuo, kaip investuotojas, negrąžina skolų. Facebook‘e yra ne tik giminaičiai, bet ir kiti žmonės, kurie tave pažįsta. Pradėjo gauti skambučius, klausė kas čia per reikalas, ar yra skolingas. Jis dirba su daugelių kompanijų, kurios taip pat prijungtos prie šios grupės. Bet kokie įtarimai dėl jo kenkia jo verslui, tokie dalykai jam yra patys blogiausi. Kreipėsi į policiją, kuri nustatė, kad šitie asmenys patalpino tai į facebook. Jį pažemino tai, kad jis yra visiems aplinkui skolingas, jį įvardino skolininku. Kas susiję su „linkėjimais iš Italijos“, reikėtų klausti pačių R. B. ir P. J.. Dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Baltarusijoje, Suomijoje, nežino, ką jie turėjo omenyje, tai rašydami. Kaltinamųjų anksčiau nepažinojo, su jais nebendravo, P. J. šiandien tikrai mato pirmą kartą, o su R. B. gal kažkokiame bendrame renginyje yra buvęs. Nei R. B., nei P. J. niekada nebuvo skolingas. Tuos komentarus iš facebook, kurie yra pateikti byloje, atspausdino pats asmeniškai ir juos patvirtino. Tai padarė iškarto tą pačią dieną, kai juos pastebėjo – 2012-09-21. Kiek laiko ta grupė buvo sukurta, jam sunku pasakyti, nes paskui iš tos grupės buvo išmestas, jie turbūt norėjo, kad jis pamatytų tą dalyką, o paskui jį išmetė iš tos grupės. Jis į ją buvo įtrauktas 3 ar 4 dienas, po to išmetė. Į šitą paskleistą informaciją sureagavo daug žmonių – bendri pažįstami, bendri draugai. Ta jų reakcija pasireiškė tuo, kad sulaukė skambučių iš bendrų pažįstamų, iš bendradarbių, ir turėjo aiškinti, kas čia darosi. Pagal savo verslo pobūdį dirba su investiciniais fondais, su tarptautinėmis kompanijomis kaip konsultantas, yra buvęs kelių kompanijų valdybos pirmininkas, vienos kompanijos buvo direktoriumi ir valdybos pirmininku. Jam šitie dalykai iš tikrųjų kenkia, kenkia jo karjerai. Nusikalstama veika buvo padaryta 2012-09-15. Kada jis buvo prijungtas prie tos grupės, buvo prijungti 74 žmonės, kiek dar buvo prijungta po to, kai buvo išmestas, tiksliai negali pasakyti. Apytiksliai pasakė, kad apie 120 žmonių buvo prijungta prie tos grupės. 2012 metais fiziniams asmenims nebuvo skolingas, juridiniams asmenims – buvo, bet tai nebuvo pradelstos skolos, o įsipareigojimai bankams, šiuo metu yra skolingas. Prašo iš kaltinamųjų priteisti 50 000 Lt. Tokia suma vertina jam kaltinamųjų veiksmais padarytą žalą, kaltinamųjų veiksmai sukėlė jam psichologines pasekmes. Jį įvardino kaip žmogų, kuris yra visiems aplinkui skolingas.

Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad viskas buvo labai senai, ir iš tikrųjų, kas ten buvo tiksliai parašyta, nesimato. Ten paprasčiausiai buvo išreikšta jos nuomonė. Facebook yra tokia vieta. Nepamena, ar buvo sukurta tokia grupė, tikriausiai buvo. Gali būti, kad kažką pakomentavo, nes dažnai pakomentuoja apie žmones, ką perskaito. Su J. V. yra susipažinę per I. B. gimtadienį, gal prieš 5 metus. Po to jokių kontaktų, verslo reikalų, kažkokių asmeninių piniginių reikalų su J. V. nėra turėjusi. Jis jai asmeniškai nėra skolingas ir jokių įsipareigojimų jam neturi. Išreiškė tik savo nuomonę apie J. V., tokią nuomonė susidarė iš gandų, iš to, ką žmonės šneka. Jeigu žmonės šneka, tai taip pat gali pakomentuoti. Žmonės minėjo, kam J. V. yra skolingas. Jai taip yra sakiusi O. R., prieš kiek laiko, neprisimena. Ji pasakojo, kad yra žmonių, kuriems J. V. yra skolingas. Nemano, kad reikšti savo nuomonę – yra nusikaltimas. Po jos pasisakymų nukentėjusysis jai konkrečiai neskambino. Facebook‘e žmonės komentuoja be jokio konkretaus tikslo, paprasčiausiai žmonės deda savo nuotraukas, pasisako mintis, ir kiti, kurie tai mato, komentuoja. Todėl ir pakomentavo, ką realiai daro visi ten sėdintys. Grupę „Investuotojas...“ sukūrė ne ji. Facebook naudojasi kasdien, deda nuotraukas, susirašinėja su draugais, komentuoja. Šiuo komentaru apie J. V. neturėjo tikslo jį pažeminti, įžeisti jo garbę ir orumą, tiesiog reiškė savo nuomonę pagal turėtą informaciją. Neprisimena, kas ją pakvietė į šitą grupę.

Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog nusikaltimo nepadarė, yra nekaltas, nieko nenorėjo įžeisti ir neįžeidė. Peržvelgęs dokumentus labai sunkiai supranta kas yra pateikta įrodymuose ir kas ten parašyta. Negali prisiminti, kas tiksliai vyko prieš du metus ir 3 mėnesius, ką tiksliai rašė facebook‘e, ar kažką komentavo. Negali pasakyti, ar rašė kažkokius atsiliepimus apie J. V., nes tai buvo labai senai. Facebook naudojasi kiekvieną dieną. Jeigu ir buvo pateikta kažkokia nuomonė, tai buvo tik jo subjektyvi nuomonė, ir jis ja nenorėjo nieko įžeisti. Asmeniškai J. V. nepažinojo, su juo neturėjo jokių reikalų, nei verslo, nei kitų. Tikrai neprisimena visų detalių ir aplinkybių. Peržiūrėjo dar kartą savo facebook profilį, norėdamas viską patikrinti ir nerado tokių įrašų. Tuose įrodymuose, kurie pateikti į bylą, nemato, kad prie jo vardo ir pavardės būtų parašyta, kad jis apskritai kažką rašė, t.y. įkeltas paveiksliukas ir yra parašyta prie jo vardo, kad jis sukūrė kažkokią grupę, tai gal būt ji buvo sukurta, gal būt nebuvo, įskaityti yra sunku. Jo facebook paskira yra „Povilas Jo“, bet tokiu pačiu pavadinimu paskira yra ne viena. Tuose duomenyse, kurie pateikti į bylą, negali įžiūrėti nei piešinuko, nei gali įskaityti pavadinimą. Jam kelia nuostabą, kad skundas paduotas praėjus daugiau negu 2 metams, po tų jo neva veiksmų, tuo labiau ir pats pareiškėjas yra pasakęs, kad su juo jokių reikalų nėra turėjęs, į jį nesikreipė. Galima buvo paprašyti pašalinti informaciją, jeigu tokia buvo, bet to nebuvo prašyta. Dėl šio fakto policija jam neskambino ir į policiją kviestas nebuvo. Nieko blogo nepadarė, nieko įžeisti nenorėjo ir neturėjo jokių blogų intencijų, jeigu kažkas kažkada ir buvo parašyta. Apskritai, tuose pateikiamuose neva įrodymuose, prie jo profilio niekur nėra įvardintas žmogaus, kuris jį kaltina, pavardė, ir kodėl kaltintojas mano, kad tai apskritai apie jį buvo kažkas rašyta, ta prasme, prie jo profilio, jeigu apskritai kažką rašė, nėra parašęs to žmogaus pavardės, nėra jo apibudinęs nei jo darbovietės, nei jo asmens, kad jis apskritai galėtų suprasti, kad tai yra apskritai apie jį rašoma.

Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).

Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).

Privataus kaltinimo procese bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia skundas privataus kaltinimo tvarka. Teismas vertina tik privataus kaltintojo nurodomų teiginių turinį bei sprendžia dėl kaltinamųjų veikos tik ta apimtimi, kiek nurodyta privataus kaltinimo skunde.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog internetinėje svetainėje www.facebook.com skiltyje „Socialinė akcija už sąžiningą verslą“ 2012 m. rugsėjo 15 d. sukurtoje grupėje „Investuotojas“ J. V. Negrąžina skolų!“, kurioje P. J. kaip šios paskyros autorius ir administratorius, o R. B., kaip paskyros komentatorė, komentarų pavidalu viešai, per visuomenės informavimo priemones paskelbė šiuos teiginius: P. J.: „Investuotojas“ J. V. Negrąžina skolų!“, R. B.: „J. V....aplink visiems skolingas“.

Nors privatus kaltintojas nurodo, jog jo atžvilgiu buvo parašytas Povilas Jo komentaras: „Jonai, linkėjimai iš Italijos, pasirodo ir ten esi pasižymėjęs!“, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų tai nenustatyta.

Pažymėtina, kad BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytas vienas iš šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių – šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Todėl privataus kaltinimo skunde nepagrįstai prašoma R. B. ir P. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn tiek pagal LR BK 154 str. 1 d., tiek pagal LR BK 154 str. 2 d., kadangi iš kaltinimo turinio matyti, kad privatus kaltintojas J. V. veikoje įrodinėja būtent kvalifikuotos nusikalstamos veikos požymius - šmeižimo, t.y. paskleidimo apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo per visuomenės informavimo priemonę, todėl reikalavimas jo veiką kvalifikuoti ir pagal LR BK 154 str. 1 d. yra perteklinis.

Siekiant R. B. ir P. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d., turi būti įrodyta, kad kaltinime nurodomi viešojo informavimo priemonėmis paskleisti teiginiai yra informacija, o ne autoriaus subjektyvi nuomonė, ši informacija yra neatitinkanti tikrovės, be to paniekinanti ar pažeminanti J. V. arba pakertanti pasitikėjimą juo, be to, tai informacija, kaltinamųjų paskleista tiesiogine tyčia, t.y. aiškiai suvokiant šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį ir siekiant paskleisti būtent tokią informaciją. Asmens suvokimas, jog skleidžiama informacija neatitinka tikrovės bei noras tokią informaciją skleisti sudaro tyčios turinį. Tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar informaciją paskleidęs asmuo dėl skleidžiamų duomenų tikrumo sąžiningai klydo, ar siekė apšmeižti kitą žmogų.

Skleisdami informaciją R. B. ir P. J. rėmėsi tuo, ką šneka kiti žmonės, gandais. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamieji tokią išvadą padarė iš jiems žinomų duomenų, ir nors ši informacija vėliau nebūtų pasitvirtinusi, tai savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį, neįrodžius esminio šios nusikalstamos veikos elemento – kaltės veikiant tiesiogine tyčia. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, paskleista informacija turi būti akivaizdžiai melaginga, tikrovės neatitinkanti ar prasimanyta, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad kaltinamųjų teiginiai yra akivaizdžiai melagingi, neatitinkantys tikrovės ar prasimanyti. Pagal teismų praktiką, neįsitikinimas informacijos tikrumu savaime nepatvirtina tiesioginės tyčios egzistavimo. Neįsitikinimas gaunamos informacijos tikrumu liudija neatsargią kaltės formą, kurią konstatavus atsakomybė pagal LR BK 154 str. 2 d. negalima. Tiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad asmuo aiškiai suvokia skleidžiantis trikovės neatitinkančią informaciją ir to nori.

Nors J. V. teisiamajame posėdyje teigė, jog 2012 m. fiziniams asmenims nebuvo skolingas, tačiau iš patektų byloje nutarčių matyti, jog tokių skolų turėjo. Todėl negalima teigti, kad nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra akivaizdžiai prasimanytos ar melagingos, negalima daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamieji paskleisdami šią informaciją suvokė ir žinojo, jog ji neatitinka realybės ir darė tą sąmoningai, siekdami pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. J. paaiškino, kad nepažįsta J. V., su juo neturėjo jokių reikalų, nei verslo, nei kitų, o kaltinamoji R. B. paaiškino, kad J. V. yra mačiusi vieną kartą, jokių kontaktų, verslo reikalų, kažkokių asmeninių piniginių reikalų su J. V. nėra turėjusi, J. V. jai asmeniškai nėra skolingas ir jokių įsipareigojimų jam neturi, tą patvirtino ir pats J. V.. Be to, kaltinamieji paaiškino, jog neturėjo tikslo J. V. pažeminti, įžeisti jo garbę ir orumą, tiesiog reiškė savo subjektyvią nuomonę pagal turėtą informaciją.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamieji tyčia siekė paniekinti ar pažeminti J. V. arba pakirsti pasitikėjimą juo, kadangi savo pateiktai informacijai jie pagrindą, nors ir subjektyvų, turėjo. Kaip jau buvo minėta, asmens nurodomos informacijos, pateiktos kaip fakto, nepasitvirtinimas, nesant tikslo paskleisti melagingą informaciją, negali būti pakankamas pagrindas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Todėl daroma išvada, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra šmeižimo nusikaltimui būtino subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Nesant kaltinamųjų veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., sudėties, kaltinamieji dėl šio nusikaltimo išteisintini.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, J. V. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Teismo posėdyje kaltinamųjų atstovas pateikė įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai, kurias turėjo kaltinamieji ir išreiškė prašymą šias išlaidas priteisti kaltinamųjų naudai iš nukentėjusiojo. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, šis prašymas tenkintinas. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad už gynybą advokatui Pauliui Gutaukui kaltinamasis P. J. sumokėjo 1300 Lt, o kaltinamojo R. B. - 1600 Lt. Atsižvelgiant į tai, prašymas tenkintinas, iš privataus kaltintojo priteistinos paminėtos aukščiau proceso išlaidos. Privataus kaltintojo J. V. turėtos išlaidos, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nepriteistinos.

Teismas pažymi ir tai, kad kiekvienas asmuo, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, gali kreiptis į teismines ir kitas institucijas dėl jo teisių gynimo.

Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali apginti savo interesus nesinaudodamas baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 154 str. 2 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios LR BK 154 str. 1 d. ar 154 str. 2 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 154 str. 2 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios LR BK 154 str. 1 d. ar 154 str. 2 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B. naudai 1600 Lt, P. J. naudai 1300 Lt proceso išlaidų už advokato pagalbą.

J. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.