Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8771-726/2017 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui S. L., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. L. L. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti nepilnamečiui vaikui A. L. priteisto iš atsakovo S. L. išlaikymo dydį. Ieškinį pateikė pagal savo paskutiniu metu deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkino atsakovo S. L. prašymą ir bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje nurodytu savo gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu P. K. g. (duomenys neskelbtini), negyvena. Jos vaiko gyvenamoji vieta 2016-02-09 deklaruota (duomenys neskelbtini), vaikas lanko darželį Klaipėdos mieste. Gavęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad faktinė ieškovės gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, kuri apima Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją.Todėl nors ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu P. K. g. (duomenys neskelbtini)ir teigia, kad nuo 2017-04-01 jos gyvenamosios vietos adresas bus (duomenys neskelbtini), jai 2017-03-20 sudarius buto nuomos sutartį ir pradėjus dirbti Vilniuje, tačiau teismui ieškovė nepateikė įrodymų, objektyviai patvirtinančių apie ieškovės ir jos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą iš Klaipėdos m. į Vilniaus m. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta byla dėl šalių santuokos nutraukimo, jame dar yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. N2-10-889/2017 dėl prievolių tarp ieškovės ir atsakovo paskirstymo bei Nr. e2-3290-512/2017 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.Be to, ieškovė, teikdama Klaipėdos miesto apylinkės teismui atsiliepimą į ieškovo S. L. ieškinį, savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismui teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė kitus būsimus ir laikinus gyvenamosios vietos adresus Vilniaus mieste (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).Atsižvelgiant į tai, kad priėmus ieškinį teisme paaiškėjo, jog ieškovės L. L. ir šalių nepilnamečio vaiko A. L. faktinė gyvenamoji vieta ieškinio pateikimo teismui metu buvo ir iki šiol yra Klaipėdos mieste, o atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad yra pagrindas pripažinti, kad byla Vilniaus miesto apylinkės teisme priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, nes šalių ir jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo ir nėra Vilniaus mieste. Civilinė byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui ir perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal teismingumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

I. L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - bylos teismingumą nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teisme.Nurodo, kad iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos matyti, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje adresu P. K.. (duomenys neskelbtini) Ieškovė pradėjo eiti direktorės pareigas įmonėje UAB "N. L.", kurios buveinė yra Vilniaus mieste. Ieškovė išsinuomojo butą, todėl nuo 2017-04-01 ieškovės faktinė gyvenamoji vieta Vilniuje bus adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė pažymą, kad Klaipėdoje mažametis sūnus lanko lopšelį - darželį "Traukinukas", tačiau mažametis sūnus jo nelanko pilną mėnesį, šiai dienai sūnus iš Klaipėdoje esančio lopšelio - darželio "Traukinukas" yra išrašytas, yra registruotas paieškai į vaikų darželio laisvai atsirasiančias vietas Vilniaus mieste. Ieškovė yra sudariusi sutartį su aukle.Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ieškove, tuo tarpu ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje (LR CPK 178 str.), o tai reiškia, kad byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.Ieškovės nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-20 nutartyje neteisingai nurodė, kad bylą iškelta pažeidžiant teismingumo taisyklės.Nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 30 straipsnio 4 dalimi yra nustatytas teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Tokia teismingumo rūšis reiškia, kad teisė pasirinkti teismą, kuriam teisminga yra nagrinėtina byla, priklauso ieškovei (CPK 30 str. 12 d.).Ieškovė šia teise pasinaudojo tinkamai ir pateikė teismui visus paaiškinimus dėl faktinės gyvenamosios vietos, darbo bei paaiškino bylos priskirtinumą (teismingumą) pagal LR CPK 401 straipsnio nuostatas. Ieškovė nėra pažeidusi teismingumo taisyklių, todėl teismo padarytos išvados dėl teismingumo neatitinka teisinio reguliavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota pagal teismingumą kitam teismui teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovės teigimu jos gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl jos ieškinys dėl vaiko išlaikymo padidinimo turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ne perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.CPK 29 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog ieškiniai yra pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškiniui, kurio vienas iš reikalavimų – padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, taikomos alternatyvaus teismingumo taisyklės. Ieškovė, remdamasi CPK 30 straipsnio 4 dalimi, pareiškė savo deklaruotos gyvenamosios vietos – Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad faktinė ieškovės gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, todėl byla nėra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausia gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs( kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai) laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta.Ieškovė, siekdama paneigti teismo nustatytą aplinkybę dėl ieškovės gyvenamosios vietos, su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, jos nuomone, patvirtinančius, kad faktinė ieškovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje (pažymą apie vaiko išrašymą iš darželio Klaipėdoje, sutartį su aukle, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje, duomenis apie savo darbo vietą).Apeliacinio teismo nuomone, atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jos pagrindinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).Ieškovė, pateikusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė savo gyvenamąją vietą P. K. g. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai nurodytoje vietoje negyvena ir negyveno, todėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai negalėjo patikrinti jos gyvenimo sąlygų. Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta P. K. g. (duomenys neskelbtini). Tačiau Registro centro duomenimis, šiai dienai ieškovė yra naujai deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) . Tuo pačiu adresu šiai dienai deklaruota ir vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie deklaruotą gyvenamąją vietą neatitinka faktinės situacijos.Apeliantės pateikti įrodymai nepaneigė teismo padarytos išvados dėl ieškovės pagrindinės gyvenamosios vietos, priešingai tik patvirtino, kad teismas 2017-04-20 priimdamas nutartį padarė teisingą išvadą.Atskirajame skunde apeliantė savo gyvenamąją vietą nurodė jau (duomenys neskelbtini) bei pateikė 2017-03-20 sudarytą šio buto nuomos sutartį. Šiuos įrodymus ji pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Su aukle 2017-04-03 sudarytoje sutartyje ieškovės gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui sprendžiant bylos perdavimo klausimą vaiko gyvenamoji vieta buvo nurodyta deklaruota (duomenys neskelbtini), Mokinių registro duomenims vaikas lankė Klaipėdos lopšelį – darželį „Traukinukas“. Pati ieškovė pateikė duomenis, kad vaiką iš darželio sąrašų paprašė išbraukti tik 2017-04-21. Taigi pirmosios instancijos teismas, turėdamas tokius duomenims, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė tuo pat metu, kuomet pateikė ieškinį Vilniaus teismui, teikdama atsiliepimą į atsakovo ieškinį, teismui nurodė savo gyvenamosios adresą (duomenys neskelbtini). Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis yra ir daugiau Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamų ir išnagrinėtų bylų, kuriose ieškovė savo adresą nurodė Klaipėdos mieste.Toks skirtingas gyvenamosios vietos adresų nurodymas bei pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės, kad ieškovė nurodytu gyvenamosios vietos adresu iš tiesų negyveno, kelia rimtų abejonių dėl ieškovės su atskiruoju skundu nurodytų ir pateiktų duomenų teisingumo.Kaip įrodymą, kad faktinė ieškovės vieta yra Vilniuje, atsakovė pateikė Juridinių asmenų išrašą, kuriame nurodyta, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, įmonės buveinė Vilniaus g.31, Vilnius, taigi ir atsakovės darbo vieta yra Vilniuje. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo iniciatyva surinktų Sodros duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017-07-17 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra Vilniuje bei UAB „G. I. medicinos centras“, kurio buveinė yra Klaipėdoje. Taigi ieškovės darbo vieta ir Vilniaus, ir Klaipėdos mieste.Apeliantės pateikti įrodymai nepaneigė teismo padarytos išvados dėl ieškovės gyvenamosios vietos, priešingai pateiktas prašymas išbraukti sūnų iš darželio-lopšelio „Traukinukas“ sąrašų, tik patvirtina, kad teismas, 2017-04-20 priimdamas ginčijamą nutartį, padarė teisingą išvadą. Esant prieštaringiems įrodymams, teismas negali vienareikšmiškai nustatyti, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Nesant tikslių duomenų apie ieškovės pagrindinę gyvenamąją vietą, bei pačiai ieškovei viešai nurodant skirtingas gyvenamąsias vietas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 30 str. 4 d.), nes ieškovė ilgą laiką gyveno Klaipėdoje.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.