Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

2021-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-83-377/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
II-83-377/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00115-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. Š.
Pažeidėjas
R. Š.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-83-377/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00115-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 18.1.; 19.20.; 21.9.10; 21.9.11.;21.10.4; 21.11.3
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 14 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Militai Balandienei,

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui – pareiškėjui R. Š., jo atstovui advokatui P. R. (prisijungė per ZOOM programą nuotoliniu būdu)

nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Tauragės apskrities VPK atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities VPK veiklos skyriaus tyrėjos G. M. 2021 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 85-ANR-N-924-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21132254067), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. (toliau - ir pareiškėjas) skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK veiklos skyriaus tyrėjos G. M. 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 85-ANR-N-924-2021 administracinio nusižengimo byloje ir bylą nutraukti, nesant R. Š. veikoje administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas R. Š. nurodė, kad skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 518 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta 30 Eur dydžio bauda. Protokolas jam buvo surašytas ir minėtu nutarimu jis nubaustas todėl, kad 2021 m. balandžio 15 d. , 18 val. 50 min., savo namo, kuriame yra keturi butai, kieme, savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos betonavo suoliuką. Kaimynui D. T. prieštaraujant dėl savavališkai statomo suoliuko, jis jį stumdė, grasino suduoti gulsčiuku į veidą. Priimtas šioje administracinėje byloje nutarimas dėl jo nubaudimo iš esmės neteisėtas ir turi būti naikintinas dėl sekančių motyvų: norėdamas pagerinti savo kiemo įvaizdį, nes namui yra 101 metai, jis pas meistrą užsisakė pagaminti medinį suoliuką. Už suoliuko pagaminimą meistrui sumokėjo 60 Eur. Suoliukas estetiškai yra gražus ir kieme niekam netrukdo. Prie skundo prideda tris suoliuko fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad suoliukas niekam netrukdo. Minėto namo kieme yra senas suolas, kurio išvaizda nėra gera, be to, vasaros laikotarpiu, vieno seno suoliuko yra per mažai leisti laiką kieme. Prieš tai žodžiu jis buvo informavęs likusius tris namo kaimynus apie suoliuko pastatymą. Niekas iš kaimynų dėl tokio jo gero darbo neprieštaravo. Norėdamas, kad suoliukas gerai laikytųsi, jis iškasė nedideles duobutes ir ketino suoliuko kojas įbetonuoti. Tuo tarpu prie jo pripuolęs D. T. pradėjo aiškinti, kad jis neturintis teisės šio suoliuko statyti šioje vietoje. Minėtas asmuo nėra net registruotas šiame name, o ateina tik pas savo sugyventinę. D. T. neturėjo teisės jam reikšti prieštaravimų dėl suoliuko pastatymo. Tuo metu jis rankose laikė gulsčiuką, kurį naudojo darbui. D. T. jis nestumdė, o tik jam aiškino, kad jis neturi teisės jam priekaištauti dėl suoliuko statymo. Jis statydamas savo namo kieme suoliuką, jokių galiojančių įstatymų nepažeidė. Niekur nėra nurodyta, kad jis privalo raštu gauti kitų namo gyventojų sutikimą dėl suoliuko statymo. Toks sutikimas buvo gautas gyventojų apklausos būdu. Niekas iš namo gyventojų dėl to neprieštaravo. Faktiškai konfliktą dėl suoliuko statymo sukėlė pats D. T.. Jo veikoje nėra administracinių nusižengimų sudėties, numatytos ANK 518 straipsnio 1 dalyje dėl savavaldžiavimo bei chuliganiškų veiksmų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija su skundu nesutiko, nurodydama, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrius (toliau - Tauragės aps. VPK VS) išnagrinėjęs 2021 m. balandžio 15 d. gautą D. T. pareiškimą dėl E. Z. Š. ir R. Š., gyvenančių tame pačiame name 2 bute, neteisėto, t. y. savavališko suoliuko betonavimo bendrojo naudojimo kieme, nesant kitų namo bendrasavininkų pritarimo bei R. Š. chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje, stumdant D. T., su gulsčiuku mosikuojant prieš D. T. veidą. Su 2021 m. gegužės 7 d. R. Š. skundu dėl Tauragės AVPK VS 2021 m. balandžio 22 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo nesutinka, kadangi priimant nutarimą surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. Š. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 481 str. 1 d. ir 518 str. 1 d. Tauragės AVPK VS tyrėja G. M. tyrimo metu išsiaiškinusi ir įvertinusi visas įvykio aplinkybes, priėmė teisėtai pagrįstą bei objektyvų nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo R. Š. ir jo atstovas advokatas P. R. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė teismo jį tenkinti. R. Š. papildomai paaiškino, kad pareiškimą policijai pateikęs D. T. šiame name net negyvena, jokios nuosavybės neturi. Jis retkarčiais ateina pas namo gyventoją G., kuri gyvena namo antrame aukšte, o jis gyvena pirmame aukšte. Pirmame aukšte taip pat gyvena G. močiutė G., dar gyvena R., ji yra namo gyventojų išrinkta namo administratore. Jis dėl suoliuko pastatymo rašytinio sutikimo namo gyventojų neturi, bet prieš tai žodžiu apsiklausė, niekas neprieštaravo, namo administratorė R. taip pat davė sutikimą. Suoliuką statė po savo gyvenamojo buto langais. Be to, vienas suoliukas jau stovi, jokio raštiško sutikimo jį statyti taip pat kaimynai neturėjo. Kiemas bendro naudojimo, visų namo gyventojų. Kai jis pradėjo statyti suoliuką, išėjo kaimynė G., pradėjo šaukti nestatyti čia suoliuko, iškvietė policiją. Po to ji dar išsikvietė D. T., visi ginčijosi kieme, policija viską girdėjo, nesikišo, pasiklausė ir išvažiavo. Jis pripažįsta, kad pamojavo T. palei veidą su rankoje laikytu gulsčiuku, tačiau jam nesudavė, nes T. bandė išplėšti įbetonuotą suoliuką. Daugiausia D. T. aiškinosi su jo žmona. Antrą kartą policiją iškvietė jo žmona. Atvažiavo tos pačios pareigūnės, jis paaiškino kas vyksta. Pareigūnės kažką rašė.

Atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad nutarimas nepagrįstas ir naikintinas, kadangi R. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnyje, požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, asmuo, surašęs šiuos dokumentus, neišsiaiškino visų svarbių administracinei bylai aplinkybių. Tiek protokole, tiek nutarime nėra nurodoma, kokiais veiksmais viešoje vietoje pažeista viešoji tvarka. Dėl suoliuko pastatymo namo gyventojai neprieštaravo, suoliukas negadina bendra vaizdo, pastatytas tvarkingai. Todėl administracinis nutarimas surašytas nepagrįstai, kadangi Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Byloje nustatyta, kad R. Š. Tauragės apskrities VPK veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 85-ANR-N-924-2021 administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnį (nors nutarime nurodoma, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagal minėto straipsnio 1 dalį, tačiau, kadangi šis straipsnis dalių neturi, tai laikytina rašymo apsirikimu) bei 481 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 30 Eur dydžio bauda. R. Š. 2021 m. balandžio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021m. balandžio 15 d. , 18 val. 50 min., R. Š. viešoje vietoje, keturių butų namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemėje savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos betonavo suoliuką. R. Š. nebuvo gavęs sutikimo dėl suoliuko statymo iš kitų namo gyventojų. Kaimynui D. T. prieštaraujant dėl savavališko suoliuko statymo R. Š. jį stumdė ir jam grasino gulsčiuku trenkti j veidų, staigiu judesiu jį prikišo D. T. prie veido. R. Š. savavališkai statydamas suoliuką bendro naudojimo kieme padarė administracinės teisės nusižengimą numatytą, ANK 518 str. 1 d., o stumdydamas ir mojuodamas gulsčiuku D. T. palei veidą, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ numatyta atsakomybė dėl savavališkos tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaroma esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir panašiai. ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Pagal teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymius - veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje, padarinius, t. y. neesminę žalą nukentėjusiojo atžvilgiu bei priežastinį veikos ir jos padarinių ryšį.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pirma, asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnį būtina nustatyti, jog buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo ir jo atstovo advokato paaiškinimus, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. Š. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnyje bei 481 straipsnio 1 dalyje ir, kad jo veiksmuose būtų buvusi jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtis.

Pirmiausia, kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokią būtent konkrečią įstatymo numatytą tvarką ir kokią konkrečią teisės normą, būdamas bendro naudojimo kieme, skundžiamame nutarime minimu laiku ir vietoje pažeidė R. Š.. Jame tėra abstrakčiai nurodyta, kad R. Š. nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos betonavo suoliuką negavęs sutikimo suoliuką statyti iš kitų namo gyventojų.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai nurodyti ANK 593 straipsnyje.

Šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl galimo R. Š. administracinio nusižengimo būtų atliktas tyrimas, kad būtų apklaustas tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – pats R. Š., jo sutuoktinė, tiek liudytojai, namo gyventojai, bei pats pareiškimą policijai parašęs asmuo D. T., nebuvo imtasi kitų priemonių, išvardytų ANK 569 straipsnio 1 dalyje, kuriomis būtų gauti duomenys, patvirtinantys administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Pažymėtina, kad priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka Institucijai, surašiusiai protokolą ir paskyrusiai nuobaudą, šios pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis), todėl atsakomybė už administracinio nusižengimo neištyrimą ir įrodymų nepateikimą tenka pačiai institucijai.

Posėdžio metu R. Š. išsamiai paaiškino aplinkybes ir neginčijo fakto, kad jis, gyvenamojo namo bendro naudojimo kieme statė suoliuką, tačiau prieš tai buvo gavęs žodinį kaimynų sutikimą. Kadangi jau vienas suoliukas bendro naudojimo kieme kitų kaimynų pastatytas stovi, jo turimomis žiniomis, kaimynai taip pat jokių rašytinių leidimų neturėjo arba jų jis nematė, be to, buvo gavęs ir žodinį sutikimą iš namo administratorės, todėl nemanė pažeidęs kokią tai nustatytą tvarką. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad D. T. bandant priekaištauti dėl suoliuko statymo bei siekiant išrauti suoliuko kojas iš betono, jis rankoje laikytu gulsčiuku pamojavo tam prieš veidą, tačiau daugiau jokių neteisėtų veiksmų, ar stumdymų D. T. atžvilgiu neatliko. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas vaizdo įrašas su kompaktiniu disku. Vien faktas, kad R. Š. statė suoliuką bei prie jo priėjusiam D. T. pamojavo rankoje laikytu gulsčiuku, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pareiškėją pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotus nusižengimus. Pareiškimuose nurodytos aplinkybės tyrėjų nebuvo patikrintos, nebuvo apklausti liudytojai, ką patvirtino teisme R. Š.. Taip pat pateiktas vaizdo įrašas nėra informatyvus, nėra garso, neužfiksuotas R. Š. balsas ir jo necenzūriniai žodžiai, neaišku ar viešojoje vietoje jie vartojami. Tyrėjai apsiribojo tik D. T. sugyventinės G. padarytu vaizdo įrašu be garso faktų konstatavimui. Nors D. T. pareiškime nurodo, kad tarp jo ir R. Š. ir anksčiau buvę nesutarimų, todėl siekiant patraukti R. Š. administracinėn atsakomybėn pagal kaimynų skundus, būtina atidžiai patikrinti tokius jų pareiškimus, jų patikimumą, kad nebūtų piktnaudžiavimo ar siekimo susidoroti su nepatinkančiu kaimynu.

Be to, kaip ir minėta, ANK 518 straipsnyje atsakomybė numatyta už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi žala, nors ir ne esminė, pagal šio straipsnio dispoziciją turi būti padaryta. Taip pat, turi būti nustatyti konkretūs žalą patyrę asmenys bei padarytos žalos dydis ir pobūdis, kurie leistų įvertinti ir konstatuoti žalos dydį kaip neesminį. Šiuo atveju skundžiamame nutarime nėra konstatuotas ir nustatytas konkretus žalą patyręs asmuo ar jų daugetas bei galimai padarytos žalos pobūdis ir dydis. Pažymėtina, kad šiuo atveju žala dėl suoliuko būtų tik R. Š., nes pastarasis už jo pagaminimą sumokėjo 60 Eur. Be to, pastebėtina, kad D. T. net nėra šio namo pastovus gyventojas ar buto savininkas. Todėl atsižvelgiant į R. Š. padarytų veiksmų pobūdį ir jų padarymo vietą, nėra abejonių, kad pareiškėjas neturėjo siekio pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Akcentuotina, jog ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas nubausti R. Š. negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo išnagrinėtų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, visumą, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta ir nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą R. Š. veikoje esant administracinio nusižengimo sudėties ir jos objektyviųjų požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje bei 481 straipsnio 1 dalyje. Todėl jo skundas yra tenkintinas, Tauragės apskrities VPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjos G. M. 2021 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 85-ANR-N-924-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21132254067) panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena R. Š. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo R. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apskrities VPK veiklos skyriaus tyrėjos G. M. 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 85-ANR-N-924-2021 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną R. Š. atžvilgiu dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnyje bei 481 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

TeisėjaGražina Gudžiūnienė