- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- 1-212-416/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58231-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nukentėjusysis
- I. M., T. V. V.
- Civilinis ieškovas
- T. V.
- Kaltinamasis
- P. M.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1983-11-20 Marijampolėje, išsiskyręs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą: 2016 m. gruodžio 20 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu vartodamas psichinę prievartą, vartodamas necenzūrinius žodžius ir šaukdamas „užmušiu“ grasino nužudyti savo motiną I. M. ir metė į ją kėdę, tačiau nepataikė, taip sukeldamas realią grėsmę jos gyvybei, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, P. M. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą: 2016 m. gruodžio 21 d. apie 21.30 val., paskambinęs mobilaus ryšio telefonu savo motinai I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), vartodamas psichinę prievartą, pagrasino ją nužudyti, sakydamas ,,jeigu neatvažiuosi padėti, grįžęs užkaposiu kirviu“, taip sukeldamas realią grėsmę jos gyvybei, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, P. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą: 2017 m. sausio 3 d. apie 10.30 val. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia sudavė 6 kartus delnu į galvos sritį motinai I. M. bei vartodamas psichinę prievartą, sakydamas, „kad atsineš ginklą ir sušaudys jai padus“ ir išsitraukęs iš kišenės peilį ir atlenkdamas jo geležtę, pagrasino ją nužudyti, sakydamas „dabar tu būsi subadyta, tu vis tiek negyvensi“ ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą bei realią grėsmę jos gyvybei, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, P. M. įvykdė nedidelės vertės svetimo turto vagystę, tai yra 2016 m. gruodžio mėnesio naktį iš 14-15 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo T. V. priklausančio automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), pagrobė dešinės pusės veidrodžio stiklą, kurio vertė 80 eurų, priekinio bamperio apatines groteles, kurių bendra vertė 70 eurų, priekinio bamperio apdailos detalę, kurios vertė 10 eurų ir „VW“ ženklą, kurio vertė 20 eurų, tokiu būdu pagrobė turto už 180 eurų.
2016-12-20 Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą
Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino. Paaiškino, kad 2016-12-20 namuose konfliktavo su motina I. M.. Konfliktas įvyko dėl jos kaltės. Jo met paspyrė kėdę, kuri atsiterenkė į spintą. Neigė, jog metė kėdę į motiną. Paaiškino, jog tuo metu buvo blaivus. Teigė, jog jam girtiumas nebuvo tikrinamas, pareigūnai meluoja.
Nukentėjusioji I. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2016-12-20 apie 16.00 val. namuose sūnus P. M. reikalavo nupirkti alaus, o jai atsisakius, atbėgdamas iš virtuvės į kambarį, atsinešė kėdę su atlošu, šaukdamas „užmušiu“ ir kartu vartodamas necenzūrinį žodį metė kėdę į ją, bet dėl atistiktinumo nepataikė. Grįžęs į virtuvę, joje trankėsi. Ji išsigando, kad sūnus gali ją užmušti, nes atrodė kaip paklaikęs, buvo neblaivus. Paskambinusi savo dukrai L. V., paprašė iškviesti policiją. Pati, bijodama sūnaus, jos nekvietė.
Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad P. M. yra jos brolis. Jis 2016 m. gruodžio mėn. grįžo iš Vokietijos, 3 mėnesius ten gyveno ir dirbo. Kai grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas tėvus, (duomenys neskelbtini). Tuo metu motina I. M. buvo ligoninėje. Grįžusi iš ligoninės ji nevaikšto, yra invalido vežimėlyje. Kai mama grįžo iš ligoninės, prasidėjo konfliktai tarp jos ir P. M.. Su tėvu nekonfliktuodavo, nes kartu išgerdavo. Ankščiau jis su mama taip pat gerai susitikdavo, jų santykiai pasikeitė, kai grįžo iš Vokietijos. 2016 m. gruodžio 20 d. apie 16.00 val. paskambinusi mama pasakė, kad sūnus namuose viską daužo. Pokalbio metu ji girdėjo triukšmą, daiktų kritimo ir dužimo garsą bei brolio keiksmažodžius mamos atžvilgiu. Ji iškvietė policiją ir pati nuvyko į tėvų namus. Atvykusi rado verkiančią mamą, taip pat namuose išmėtytus, sudaužytus daiktus - televizorių, kompiuterį, matė išdaužtus sekcijos stiklus, išvartytas kėdes. Mama jai pasakojo, kad kėde P. M. grasino jai suduoti, bet nesudavė, tik ją metė.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad P. M. yra jo sūnus. 2016 m. gruodžio mėn. jis grįžo iš Vokietijos, kur dirbo ir gyveno. Grįžęs apsigyveno jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio mėn, prieš Kalėdas, galėjo būti 20 d., po pietų, sūnus be jokios priežasties pradėjo daužyti, spardyti namuose daiktus. Abu su žmona prašė jį nusiraminti, bet jis nekreipė dėmesio. Jis reikalavo motinos nupirkti alaus, bet ji atsisakė. Tuo metu jis ir žmona buvo kambaryje. Sūnus iš virtuvės atsinešė rudos spalvos kėdę su atlošu, metė ją link motinos, keikdamasis ir kartu sakydamas, kad jei nenupirks alaus, tai užmuš ją. Paleistąja kėde į motiną nepataikė, ji pralėkė pro šoną. Jis sugriebė sūnų už rankos, apramino ir išsivedė į kitą kambarį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltės patvirtinimui pateikta ir byloje surinkta rašytinė medžiaga:
2016-12-20 I. M. protokolas-pareiškimas, kad 2016-12-20 apie 16:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus P. M. grasino ją užmušti ir metė į ją kėdę( t.1, b.l. 96-97).
2016-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kambaryje, ant grindų matosi kompiuteris, kolonėlės, klaviatūra, televizorius su sujungtais laidais, išvartytos kėdės. Iš įvykio vietos paimta parvirtusi kėdė(t.1, b.l. 102-112).
2017-01-10 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta rudos spalvos kėdė su atlošu, paimta 2016-12-20 iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)(t.1, b.l. 113-115).
2016-12-M. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad atvykus pagal L. V. pranešimą į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), I. M. paaiškino, kad sūnus P. M., paėmęs kėdę, bandė ja suduoti, grasino nužudyti, sudaužė telefonus, kompiuterį, televizorių. Įvykio vietoje ir pristatant P. M. į policijos įstaigą, jis elgėsi agresyviai, grasino susidoroti su giminaičiais(t.1, b.l. 122-125).
2016-12-20 asmens vengiančio pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkoholio kiekio matuokliu ar sveikatos priežiūros įstaigoje, apžiūros akte užfiksuota, kad atliekant asmens apžiūrą, nustatyta, kad P. M. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, blizga akys, įraudę skruostai, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, eidamas svyruoja, griuvinėja. Iš šių požymių matyti, kad P. M. yra girtas (t.1, b.l.128).
Nors kaltinamasis kaltę padaręs nusikalstamą veiką neigia, tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad P. M. padarė nesunkų nusiklatimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai nustatyta, kad jis 2016 m. gruodžio 20 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu vartodamas psichinę prievartą, vartodamas necenzūrinius žodžius ir šaukdamas „užmušiu“ grasino nužudyti savo motiną I. M. ir metė į ją kėdę, tačiau nepataikė, taip sukeldamas realią grėsmę į jos gyvybę, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Veika padaryta tyčia. Nustatyta, jog kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Nors nukentėjusieji ir liudytojai yra jo šeimos nariai – artimiausi giminaičiai – jie teisme patvirtino jį kaltinančius parodymus. Jų parodymai yra logiški ir nuoseklūs, juos pilnai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai. Todėl kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos klausimas teismui jokių abejonių nekelia. Jo kaltė laikoma pilnai ir neginčytinai įrodyta.
2016-12-21 Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą
Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2016-12-21 su automobiliu, būdamas kartu su tėvu V. M., užklimpo laukuose. Todėl telefonu skambino mamai, prašė, kad ji atvažiuotų pasiimti tėtį, kuris ketino eiti namo. Jokių grasinimų nebuvo, negrasino užkapoti kirviu. Policija atvyko į pievas ir jį išvežė, nes motina iškvietė policiją. Paaiškino, jog tuo metu buvo blaivus.
Nukentėjusioji I. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2016-12-21 sūnus P. M. grįžo iš policijos ir išvažiavo automobiliu. Išvažiavęs užklimpo ir paskambinęs apie 21.30 val. jai į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) grasino, kad „jeigu neatvažiuosi padėti, grįžęs užkaposiu kirviu“. Ji išsigando, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2016-12-20 atsisakius nupirkti sūnui alaus, jis namuose viską išdaužė. Nurodė, kad kai sūnus 2016 m. gruodžio mėn. grįžo iš Vokietijos, jo psichologinė būklė pablogėjo. Jis jai liepia namuose sėdėti, nekalbėti, netrukdyti jo, jo elgesys nenuspėjamas, naktimis nemiega, vaikšto. Jaučia dėl to nuolatinę baimę ir grėsmę.
Liudytojas V. M.teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2016 m. gruodžio 21 d. sūnus P. grįžo po sulaikymo iš policijos areštinės į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Iškart kažkur su savo automobiliu išvažiavo. Vakare, jau sutemus , paskambino motinai į mobilaus ryšio telefoną. Po pokalbio žmona pasakė, kad sūnus užklimpo laukuose ir liepė atvažiuoti padėti bei grasino, kad jeigu neatvažiuos padėti, tai grįžęs užkapos kirviu. Jis grasinimus telefonu išsakė motinai. Jam tik žmona persakė sūnaus žodžius, pats pokalbio negirdėjo. Bet po pokalbio telefonu žmona buvo išsigandusi, liepė jam važiuoti partraukti sūnaus automobilį. Jis važiavo ir iš (duomenys neskelbtini), partraukė sūnaus automobilį.
Kaltinamojo kaltės patvirtinimui pateikta ir byloje surinkta rašytinė medžiaga:
2016-12-22 I. M. protokolas-pareiškimas, kad 2016-12-21 apie 21.30 val. jai telefonu paskambino sūnus P. M. ir pagrasino, sakydamas „jeigu neatvažiuosi padėti, grįžęs užkaposiu kirviu“(t. 1, b.l. 139-140).
2016-12-22 asmens vengiančio pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkoholio kiekio matuokliu ar sveikatos priežiūros įstaigoje, apžiūros akte užfiksuota, kad 2016-12-22 02:30 val. P. M. kategoriškai atsisakė, nenurodydamas motyvų, pasitikrinti neblaivumą(girtumą) alkoholio kiekio matuokliu arba sveikatos priežiūros įstaigoje. Atliekant asmens apžiūrą, nustatyta, kad P. M. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, blizga akys, įraudę skruostai, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, eidamas svyruoja. Iš šių požymių matyti, kad pil. P. M. yra girtas(t.1, b.l. 154).
2016-12-29 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus gydymo stacionare P. M.ligos istorijos Nr. 2016/3617 ligos epikrizėje užfiksuota, kad P. M. buvo gydytas nuo 2016-12-23 iki 2016-12-30 Mišrios patalogijos skyriuje ir atliktas 2016-12-25 narkotikų testas - THC-teigiamas, BZD -teigiamas(t.2, b.l. 72).
Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad P. M. padarė nesunkų nusiklatimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai nustatyta, kad jis 2016 m. gruodžio 21 d. apie 21.30 val., paskambinęs mobilaus ryšio telefonu savo motinai I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), vartodamas psichinę prievartą, pagrasino ją nužudyti, sakydamas ,,jeigu neatvažiuosi padėti, grįžęs užkaposiu kirviu“, taip sukeldamas realią grėsmę jos gyvybei, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Veika padaryta tyčia. Nustatyta, jog kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Nors nukentėjusieji ir liudytojai yra jo šeimos nariai – artimiausi giminaičiai – jie teisme patvirtino jį kaltinančius parodymus. Jų parodymai yra logiški ir nuoseklūs, juos pilnai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai. Todėl kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos klausimas teismui jokių abejonių nekelia. Jo kaltė laikoma pilnai ir neginčytinai įrodyta.
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą
Teismo posėdžio metu, kaltinamasis P. M. kaltę prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 3 d. namuose buvo konfliktas, nes prieš tai buvo išvažiavęs su mamos mašina ir prarado teisę vairuoti transporto priemones. Vairavo neblaivus, o motina jį įskundė pareigūnams. Grįžęs iš įvykio vietos, kur jį suformino, buvo nuo visko pervargęs, negalėjo namuose būti. Supykęs mamai nestipriai sudavė pora kartų delnu per pakaušį. Tačiau neigia grasinęs nužudyti, neigia, jog turėjo peilį. Pripažino, jog tuo metu buvo neblaivus.
Nukentėjusioji I. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-01-03 apie 10.30 val. grįžęs į namus neblaivus sūnus P. M. jai pasakė: „tu kale būsi užmušta, kadangi vakar įdavei policijai“. Jai būnant virtuvėje, sūnus sudavė jai, būnančiai invalido vežimėlyje, šešis kartus rankos delnu į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Taip pat pagrasino, kad atsineš iš automobilio šautuvą ir sušaudys jai padus bei iš kišenės išsitraukęs peilį, atlenkęs geležtę, jai pagrasino „dabar tu kale būsi subadyta, tu vistiek negyvensi“. Kai ji atsisėdo prie stalo virtuvėje, sūnus pradėjo spardyti stalą. Po to, kai kai sūnus išvažiavo su vyru į parduotuvę pirkti alkoholio, ji internetu parašė dukrai L. V., kad iškviestų policiją. Kad ji neturėtų galimybės išsikviesti policijos, sūnus tyčiau sudaužė du namuose buvusius mobiliuosius telefonus. Todėl su dukra susisiekė tik internetu. Tėvas su sūnumi išvažiavo pirkti alkoholio tik tam, kad ji liktų viena ir galėtų išsikviesti pagalbą. Tokiu būdu sūnus dėvą išviliojo iš namų, kad jis neįvykdytų savo grasinimų. Paaiškino, kad apie tai, jog sūnus vairavo neblaivus, ji niekam nepranešė, nes to nežinojo. Žinojo tik, kad jis išvažiavo. Jį atsitiktinai sutabdė pasieniečiai patikrinimui, o sūnus su jais sukonfliktavo. Tai jie pastebėjo, ka jis vairavo neblaivus ir iškvietė policininkus.
Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad P. M. yra jos brolis. Nuo 2016-12-23 iki 2016-12-30 brolis gydėsi Marių ligoninėje ir iš ligoninės grįžo į tėvų namus. Po ligoninės dvi dienas buvo ramus, gražiai bendravo su mama. Jam buvo paskirti vaistai, bet vaistų jis negėrė. 2017-01-02 vakare pasienio policijos pareigūnai jį sulaikė vairuojant mamos automobilį esant neblaiviam. Ji su vyru paėmė mamos automobilį. Jis grįžo į namus ir po to išvyko pas savo draugę. 2017 m. sausio 3 d. apie 11.15 val. jai paskambino mama iš tėčio telefono, nes mamos du telefonus Povilas sudaužė ir sugadino laidinio ryšio telefoną, kad mama neišsikviestų pagalbos. Mama pasakė, kad P. M. sudaužė jai galvą, grasina peiliu papjauti ir sušaudyti kojas, liepė kviesti policiją. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir atvažiavo į mamos namus. Mama verkė ir vėl papasakojo tą patį, ką jai sakė telefonu. Tuo metu namuose buvo ir tėtis. Povilas iš mamos reikalauja pinigų, daiktų, kai mama neduoda, nenusileidžia, tuomet jis ją terorizuoja. Mama bijo būti namuose. Jai grėsmė yra reali.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2016-12-23 iki 2016-12-30 sūnus gydėsi Marių ligoninėje. Iš ligoninės sūnų parsivežė pas save į namus, kadangi jis neturėjo kur gyventi ir buvo lyg ir apsiraminęs. 2017 m. sausio 2 d. sūnus išvažiavo neblaivus žmonos automobiliu. Policija jį sulaikė, atėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą. Todėl 2017 m. sausio 3 d. apie 10.30 val. sūnus grįžo į namus ir puolė motiną, kad ji įskundė jį policijai. Sūnus vėl daužė baldus ir motinai sudavė nemažiau 5-6 kartus ranka per galvą, taip pat pagrasino, kad iš automobilio atsineš ginklą ir sušaudys jai kojas, išsitraukęs iš savo kelnių kišenės lenktinį peilį, atlenkęs geležtę, stovėdamas prieš motiną, kuri sėdėjo ant kėdės, pagrasino, kad ją papjaus. Kad jis nieko realiai nepadarytų, sūnų nukalbino, nusivežė į parduotuvę pirkti degtinės. Jį, žadėdamas nupirkti alkoholio, išsivežė tik tam, kad žmona spėtų iškviesti policiją. Ginklo pas sūnų nėra matęs, ir ar jis jį turi, nežino. Sūnus į namus nebuvo ginklo atsinešęs, jis tik grasino, kad atsineš iš savo automobilio ir sušaudys motinai kojas. Sūnus yra nestabilios psichikos, jo elgesys neprognozuojamas. Jis daugiau nieko nešneka, tik grasina, kad užmuš, nušaus, nudurs. Žmona priekaištauja, kad sūnus elgiasi netinkamai, todėl jis ją ir terorizuoja, kitaip nevadina tik „kale“. Papildomai paaiškino, kad sūnus ant jų už suėmimą yra supykęs. Bijo to momento, kai šis sugrįš į namus. Mano, kad jis su žmona turės palikti namus, kad sūnus savo ankstesnių grasinimų neįvykdytų.
Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017 m. sausio 3 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, jam būnant darbe, paskambino žmona L. V. ir paprašė ją skubiai nuvežti pas mamą I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kadangi motinai grasino P. M. fiziniu susidorojimu, t.y. papjauti. Skubiai nuvykus į vietą, rado ten atvykusius policijos pareigūnus ir kaltinamasis jau buvo pareigūnų sulaikytas, sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje. Jo manymu, jis buvo neblaivus, nes elgėsi neadekvačiai, daužė galvą į automobilyje esančią pertvarą ir šaukė, rėkė, keikė necenzūriniais žodžiais. Žmonos motina I. M.skundėsi, kad sūnus Povilas jai ranka sudavė smūgius į galvą, rodė į pakaušio sritį, skundėsi, kad skauda galvą. Motina verkė, buvo šoko būsenoje. Daugiau su ja bendravo dukra. Matė, kad ir uošvis V. M. pasimetęs, guodėsi, kaip reikės dabar gyventi, nes bijo sūnaus P. M., kad jo elgesys neprognozuojamas. Iš artimųjų pasakojimų žino, kad šio įvykio metu P. M. motinai grasino peršauti kojas ir pareigūnai ieškojo ginklo namuose ir jo automobilyje, bet nerado. Kol jis gyveno užsienyje ir ten dirbo, su juo palaikė ryšius, bendravo, viskas buvo gerai, tačiau kai 2016 m. gruodžio mėn. viduryje grįžo į Lietuvą, pas tėvus, jo elgesys buvo pasikeitęs.
Kaltinamojo kaltės patvirtinimui pateikta ir byloje surinkta rašytinė medžiaga:
2017-01-03 I. M. protokolas-pareiškimas, kad 2017-01-03, grįžęs į namus neblaivus sūnus P. M. dešinės rankos delnu sudavė jai 6 kartus į galvos sritį, grasino sušaudyti kojų padus bei išsitraukęs peilį, pagrasino „dabar kale tu būsi subadyta, tu vistiek negyvensi“(t.2, b.l. 1-2).
2017-01-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Virtuvėje, nuo stalo paimtas lenktinis peilis(t.2, b.l. 5-11).
2017-01-10 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas peilis, paimtas iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)(t. 2, b.l. 36-38).
2017-01-M. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. P.tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad atvykus pagal pranešimą, kad I. M. muša sūnus, grasina nužudyti, į įvykio vietą, esančią(duomenys neskelbtini), namuose rasta pridaužyta stiklų, virtuvėje išvartyti baldai. I. M. paaiškino, kad sūnus P. M. jai priekaištavo, kad vakar iškvietė policiją, sudavė jai apie 5 kartus smūgius rankomis į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, grasino, kad sušaudys jai kojas, kad negalėtų vaikščioti, rankoje laikė lenktinį peilį, grasino užmušti. I. M. galvos srityje yra patinimas(t.2, b.l. 30-33).
2017-01-03 neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810 akte užfiksuota, kad P. M. nustatytas 0, 82 promilių girtumas(t.2, b.l. 42).
2017-01-04 specialisto išvada Nr. G7/2017(09), kurioje užfiksuota, kad I. M. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Konstatuota, jei 2017-01-03 įvykio metu I. M. buvo suduota delnu į galvos sritį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą(t.2, b.l. 29).
2016-12-23-12-30 gydytas Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, diagnozė: mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas (t.2, b.l.72).
2017-02-22 – 2017-03-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-3/2017 konstatuota, kad P. M. pavojingų visuomenei veikų, kurių padarymu įtariamas, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingų veikų pobūdį ( savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Šiuo metu P. M. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį ir narkotines medžiagas iš kanapių, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. Dėl dabartinės psichikos būsenos P. M. nereikia skirti priverčiamųjų medicinos priemonių(t.2, b.l.110-113).
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, tačiau teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad P. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, neginčijamai nustatyta, kad jis 2017 m. sausio 3 d., apie 10:30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia sudavė 6 kartus delnu į galvos sritį motinai I. M. bei vartodamas psichinę prievartą, sakydamas, „kad atsineš ginklą ir sušaudys jai padus“ ir išsitraukęs iš kišenės peilį ir atlenkdamas jo geležtę, pagrasino ją nužudyti, sakydamas „dabar tu būsi subadyta, tu vis tiek negyvensi“ ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą bei realią grėsmę jos gyvybei, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Veika padaryta tyčia. Nustatyta, jog kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo abjoti šiais įrodymais. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Nors nukentėjusieji ir liudytojai yra jo šeimos nariai – artimiausi giminaičiai – jie teisme patvirtino jį kaltinančius parodymus. Jų parodymai yra logiški ir nuoseklūs, juos pilnai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai. Todėl kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos klausimas teismui jokių abejonių nekelia. Jo kaltė laikoma pilnai ir neginčytinai įrodyta.
Nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. M. neigė savo kaltę dėl svetimo turto vagystės, tačiau vėliau pareiškė, kad kaltę pripažįsta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad T. V. yra jo sesers vyras. 2016 m. gruodžio 14 d. buvo nuvykęs pas savo seserį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo paprašyti automobilio, kad parvažiuoti į namus. Jam automobilio T. V. nedavė ir dėl to jis supyko. 2016 m. gruodžio 15 d., apie 05.00 val. ryte, norėdamas pamokyti T. V., nusprendė apvogti jo automobilį. Nuėjęs iki kieme stovėjusio automobilio „VW TOURAN“, atsuktuvo pagalba nuėmė dešinės pusės veidrodėlio stiklą, priekinio bamperio apatines dvi groteles ir apdailą bei automobilio VW ženklą. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigė paaiškinti negalėjo. Paaiškino, jog įvykio metu buvo blaivus.
Nukentėjusysis T. V.teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamasis yra jo žmonos brolis. 2016 metų gruodžio mėnesį žmonos motiną I. M. išvežė į ligoninę ir jos mašina liko pas juos (duomenys neskelbtini). Atėjo kaltinamasis ir prašė duoti motinos automobilį. Kadangi kaltinamasis pasirodė neadekvatus, jam nedavė motinos automobilio. Dėl to kilo konfliktas ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Kitą dieną žmona pastebėjo, kad apvogta jų mašina. Po pusantro mėnesio, jo pavogtas automobilio detales brolis M. M. rado savo automobilyje. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo priteisti jam padarytą turtinę žalą.
Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2016 m. gruodžio 14 d. vakare pas ją į namus, esančius(duomenys neskelbtini), atėjo iš užsienio sugrįžęs brolis P. M. ir prašė jos sodyboje stovėjusio jų motinos automobilio. Kadangi mačiusi, kad brolis yra girtas, jam motinos automobilį atiduoti atsisakė. Dėl to jis pradėjo jai ir jos vyrui grasinti. Vyras jį kiemo išvijo ir pastarasis išeidamas pasakė, kad jiems „parodys“. Ji mačiusi, kad prie sodybos brolis vaikščiojo. Tai suprato dėl to, kad dažnai švietė jo mobilaus ryšio telefonas. 2016 m. gruodžio 15 d. ryte, vyrui Tomui išvykus į darbą, apie 10.00 val., ruošdamasi išvažiuoti, atsisėdusi į automobilį VW Taurant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nebėra dešinės pusės veidrodžio stikliuko. Išlipusi iš automobilio, apžiūrėjusi atidžiau, pastebėjo, kad nėra ir keleto priekinio bamperio apdailos detalių. Apie tai pranešė savo vyrui T. V.. Nurodė, kad tai galėjo padaryti jos brolis Povilas norėdamas atkeršyti, kad jam iš vakaro nedavė motinos automobilio.
Liudytojas M. M.teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jam priklauso automobilis „Crysler Vojager“ , valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis nuimtas 2014 m. birželio mėn. nuo įskaitos ir jį laikė tėvų namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), kadangi ruošėsi parduoti jį dalimis. Automobilis buvo važiuojantis. 2016 m. gruodžio 23 ar 24 d. apie 11.00 val. paskambinusi mama I. M. pasakė, kad jam priklausančiu automobiliu „Crysler Vojager“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo brolis P. M.. Neužilgo į jo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo brolis su automobiliu „Crysler Vojager“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). P. M. pasakė, kad persirašė savo vardu automobilį ir liepė jam užpilti kuro ir jis išvažiuos. Jis atėmė iš brolio automobilio raktelius, o automobilį įsivarė darbovietėje į garažą. Automobilio nuodugniau neapžiūrėjo. Brolio elgesys kėlė įtarimą dėl jo psichinės sveikatos būklės ir susirūpinimą, nes prieš tai jis jau kelis kartus grasino mamai fiziniu susidorojimu. 2017 m. sausio 10 d. ryte, paskambinęs sesers vyras T. V. paprašė nuodugniai apžiūrėti savo automobilį „Crysler Vojager“, paieškoti pavogtų nuo jo automobilio „VW Touran“ detalių, kadangi įtarė, kad kaltinamasis pavogė minėtas detales ir jis pasakojo, kad apkaltins kitą asmenį detalių vagyste. Nuodugniau apžiūrėjęs savo automobilį, rado baltos spalvos plastikinį maišą, kuriame buvo sukrautos automobilio detalės - veidrodėlio stiklas, automobilio VW ženklas, dvejos grotelės. Detalių jis nelietė, tik apžiūrėjo maiše. Apie rastas detales pranešė T. V.. Automobiliu daugiau niekas nesinaudojo, tik brolis P. M., todėl mano, kad jis įdėjo pavogtas nuo T. V.automobilio detales į jo automobilį, kad jiems atkeršyti.
Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad automobilis „Crysler Vojager“ priklauso jos sūnui M. M., šį automobilį sūnus laikė jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo raktelis namuose buvo pakabintas matomoje vietoje. 2016 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 20 iki 24 d., jai gulint ligoninėje, paskambinusi dukra pasakė, kad matė sūnų P. M.sūnaus M. M. automobiliu „Crysler Vojager“. Apie tai ji pastarajam pranešusi telefonu. Iš jo sužinojusi, kad sūnus P. M. yra pas jį ir kad iš jo atėmė automobilį ir įsivarė į darbovietės garažą. Kai dukra su vyru pasigedo nuo savo automobilio detalių, P. M. yra sakęs, kad detalės važinėjasi „Vojager“ automobiliu. Vėliau sužinojo, kad sūnus M. M. savo automobilyje „Crysler Vojager“ rado bamperio groteles, veidrodį.
Kaltinamojo kaltės patvirtinimui pateikta ir byloje surinkta rašytinė medžiaga:
2016-12-15 T. V. protokolas-pareiškimas, kad 2016-12-15 apie 9.00 val. pastebėjo, kad nuo jam priklausančio automobilio VW TOURAN, valstyb.nr. (duomenys neskelbtini) pavogta dešinės pusės veidrodėlio stiklas, priekinio bamperio dešinės ir kairės pusės grotelės, automobilio VW ženklas, priekinio bamperio apdailos detalė. Vagyste padaryta 180 eurų turtinė žala(t.1, b.l. 37-38).
2016-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)(t.1, b.l. 49-56).
2016-12-15 automobilio VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio vairuotojo pusės durelių spynelė su laužimo žymėmis, dešinės pusės galinio matymo veidrodėlyje veidrodžio stiklo nėra, priekinis bamperis be apdailos elementų, su apgadinimo žymėmis(t.1, b.l. 48).
2017-01-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. M. pateikė baltos spalvos maišą su jam esančiais daiktais - veidrodžio stiklu, bamperio grotelėmis, 2 vnt., VW ženklu, dangteliu(t. 1 t. , b.l.74).
2017-03-15 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti M. M. pateikti daiktai - maišas, veidrodžio stiklas, bamperio grotelės, VW ženklas, dangtelis (t. 1, b.l. 80-81).
2017-04-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad T. V. pateikė jam priklausančio automobilio VW TOURAN , valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 85-86).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad P. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, nes jis 2016 m. gruodžio 14-15 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nuo T. V. priklausančio automobilio „VW Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), pagrobė detalių, padarydamas nukentėjusiajam T. V. 180 eurų žalą. Veika padaryta tyčia. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kaltinamojo prisipažinimu ir kita bylos medžiaga.
Bausmių skyrimo motyvai ir civilinis ieškinys.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014,2K-492/2014).
Byloje nustatyta, kad P. M. padarė keturias nesunkių nusikaltimų kategorijai priskirtas veikas ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis yra palyginti didelis - kaltinamasis sistemingai, vienos savaitės laikotarpiu, būdamas neblaivus, prieš sunkią negalią turinčią motiną, neturinčią nė menkiausios galimybės kaip nors savarankiškai apsiginti, vartojo tiek psichinę , tiek fizinę prievartą bei grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. P. M. nusikalstamas veikas darė pažeisdamas jo atžvilgiu taikytas kardomąsias priemones, būdamas įpareigotas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios bei prie jos nesiartinti ir neieškoti ryšių, jis pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas prieš nukentėjusiąją įvykdė dar dvi tyčines nusikalstamas veikas. Be to, P. M. užsienio valstybėje teistas už vairavimą esant neblaiviam, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, nedirba, sisitemigai daro administracinius nusižengimus(t.2, b.l.62-64).
Laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės taikymo forma. Ši bausmės rūšis turi būti skiriama išimtiniais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumas yra toks didelis, kad vienintelė adekvati ir efektyvi bausmė yra nusikaltimą padariusio asmens visiškas izoliavimas nuo visuomenės. Nors už nesunkius nusikaltimus, kuriais kaltinamas P. M., yra numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ne tik nusikalstamų veikų pavojingumą, sunkumą ir kiekį, spręstina, jog kaltinamajam už kiekvieną iš įvykdytų nesunkių nusikaltimų skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, numatyta inkriminuojamų nusikaltimų sankcijų ribose.Už baudžiamąjį nusižengimą skirtina laisvės apribojimo bausmė. P. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo prisipažinimas dėl nedidelio svetimo turto pagrobimo nelaikytinas nuoširdžiu ir švelninančiu jo atsakomybę, darytina išvada, jog kaltinamasis prisipažino tik prispaustas įrodymų naštos. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas neblaivus.
Šiuo konkrečiu atveju teismas laiko, kad arešto bausmė, kaip trumpalaikė kaltinamojo izoliavimo nuo visuomenės priemonė, jo pataisai yra akivaizdžiai per trumpa ir nepakankama. Paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, probacija būtų nefektyvi, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, P. M. nusikalstamas veikas darė pažeisdamas jo atžvilgiu jau taikytas kardomąsias priemones, būdamas įpareigotas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios bei prie jos nesiartinti ir neieškoti ryšių, jis pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas prieš nukentėjusiąją įvykdė dar dvi tyčines nusikalstamas veikas. Minėtos kardomosios priemonės iš esmės yra beveik identiškos probacijos metu taikomiems draudimams ir įpareigojimams, todėl netikslingos, kadangi buvo neefektyvios ir ne tik nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų, bet ir neapsaugojo sunkią negalią turinčios nukentėjusiosios.
Laisvės atėmimo bausmė už kiekvieną iš nusikaltimų skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis, nes šiuo atveju, konstatuojama, jog tik tokia bausmė užtikrins, kad bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvardinti bausmės tikslai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau dėl BK 55 straipsnyje vartojamo žodžio paprastai ši nuostata nėra įpareigojanti. Veikos, kurios padarytos esant idealiajai sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, vėliau bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu.
Į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-12-20 iki 2016-12-21, nuo 2016-12-22 iki 2016-12-23 ir nuo 2017-01-03 iki 2017-06-07 (BK 66 str.)
Byloje nukentėjusysis T. V. pareiškė civilinį ieškinį (t.1, b.l.88), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 226 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta. Civilinis ieškinys, pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant 226 Eur iš kaltinamojo P. M. ( LR CK 6.263str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: Dangtelis, maišas, veidrodžio stiklas, bamperio grotelės, VW ženklas gražinti pagal pakvitavimą T. V. (t.1, b.l. 84), jam ir paliktini visiškam disponavimui. Kėdė su atlošu, paimta 2016-12-20 iš įvykio vietos, grąžinta pagal pakvitavimą I. M.(t.1, b.l.116) jai ir paliktina visiškam disponavimui. Lenktinis peilis, paimtas 2017-01-03 iš įvykio vietos, M. M. AVPK daiktų saugykloje (t.2, b.l. 41.) sunaikintinas (BPK 94 str.).
Byloje gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenys, jog minėtoje baudžiamojoje byloje susidarė 225,81 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, kuria prašoma jas priteisti iš kaltinamojo P. M.. Kaltinamasis neturėjo ir šiuo metu neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, šiuo metu yra suimtas. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, nėra pagrindo iš jo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, laikytina informatyvaus pobūdžio ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti nepriteistinos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 432 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 4(keturiems)mėnesiams.
Pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį(2016-12-20 veika)ir nuteisti laisvės atėmimu 4(keturiems)mėnesiams.
Pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį(2016-12-21 veika)ir nuteisti laisvės atėmimu 3(trims)mėnesiams.
Pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 4(keturiems)mėnesiams.
Pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį(2017-01-03 veika)ir nuteisti laisvės atėmimu 6(šešiems)mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 65 straipsniu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017-06-07. BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-12-20 iki 2016-12-21, nuo 2016-12-22 iki 2016-12-23 ir nuo 2017-01-03 iki 2017-06-07.
Kardomąją priemonę – suėmimą – P. M. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš P. M. T. V. naudai priteisti 226,00 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: Dangtelį, maišą, veidrodžio stiklą, bamperio groteles, VW ženklą, grąžintus pagal pakvitavimą T. V. (t.1, b.l. 84), palikti jam visiškam disponavimui. Kėdę su atlošu, paimtą 2016-12-20 iš įvykio vietos, grąžintą pagal pakvitavimą I. M.(t.1, b.l.116), palikti jai visiškam disponavimui. Lenktinį peilį, paimtą 2017-01-03 iš įvykio vietos, M. M. AVPK daiktų saugykloje (t.2, b.l. 41.), sunaikinti.
Iš P. M. antrinės tesinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos - gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.