- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-917-611/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 33-999/2010 ir kt., susijusius su 2013 m. spalio 9 d. patvarkymo „Dėl uždraudimo atlikti mokėjimo pavedimus iš antstolio R. V., depozitinės sąskaitos“, bei 2013 m. spalio 9 d. patvarkymo „Dėl mokėjimo pavedimų atlikimo tvarkos iš antstolio depozitinės sąskaitos“ vykdymu; sustabdyti visų patvarkymų vykdomosiose bylose Nr. 33-999/2010 ir kt. dėl išieškojimo iš R. V. priklausančių bankų sąskaitų, vykdymą; sustabdyti visus kitus vykdymo veiksmus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto vykdomosiose bylose Nr.33-999/2010 ir kt. Nurodo, kad antstolė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) sprendimus dėl nepriemokos iš R. V. VMI naudai. 2013-11-15 antstolei buvo pateiktas prašymas sustabdyti išieškojimo vykdymą, panaikinti 2013 m. spalio 9 d. patvarkymą „Dėl uždraudimo atlikti mokėjimo pavedimus iš antstolio R. V. depozitinės sąskaitos“ bei 2013 m. spalio 9 patvarkymą „Dėl mokėjimo pavedimų atlikimo tvarkos iš antstolio depozitinės sąskaitos“ bei panaikinti visus patvarkymus vykdomosiose bylose Nr.33-999/2010 ir kt., kuriais vykdomas išieškojimas iš R. V. priklausančių sąskaitų, kadangi išieškotojas yra priėmęs sprendimus sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymą. Antstolė iki šiol neatliko procesinių veiksmų, būtinų pagal 2013 m. lapkričio 14 d. VMI sprendimus sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą. Šie VMI sprendimai yra galiojantys ir antstolei privalomi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų tenkino iš dalies ir sustabdė vykdomąsias bylas Nr.33-571/2013, Nr. 33-408/2012 bei Nr.33-999/2010.
Teismas konstatavo, kad išieškotojui VMI savo sprendimais sustabdžius sprendimų, kurių pagrindu yra užvestos ir vykdomos vykdomosios bylos Nr.33-571/2013, Nr.33-408/2012 bei Nr.33-99/2010 ir apie tai informavus antstolį, antstolis turi sustabdyti vykdomąsias bylas CPK 627 str. 1 p. pagrindu. Teismas pažymėjo, jog antstolės argumentas, kad ji neprivalo dubliuoti išieškotojo veiksmų ir surašyti patvarkymo dėl sprendimų vykdymo sustabdymo, kurie jau ir taip yra sustabdyti mokesčių administratoriaus, yra nepagrįstas. Antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, privalo vadovautis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo turi priimti nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. Aplinkybė, kad išieškotojas yra sustabdęs sprendimų išieškoti mokestinęs nepriemoką, kurių pagrindu antstolės yra užvedusi vykdomąsias bylas ir pradėjusis priverstinio vykdymo veiksmus, vykdymą, antstolei tapo žinoma 2013-11-18, tačiau antstolė iki šiol nėra priėmusi patvarkymų sustabdyti vykdomąsias bylas. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas sustabdyti vykdomąsias bylas Nr.33-571/2013, 33-408/2012 bei 33-999/2010 iki išnyks aplinkybės, dėl kurių vykdomosios bylos yra sustabdomos. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 33-999/2010 ir kt., susijusius su 2013 m. spalio 9 d. patvarkymo „Dėl uždraudimo atlikti mokėjimo pavedimus iš antstolio R. V. depozitinės sąskaitos“, bei 2013 m. spalio 9 d. patvarkymo „Dėl mokėjimo pavedimų atlikimo tvarkos iš antstolio depozitinės sąskaitos“ vykdymu; sustabdyti visų patvarkymų vykdomosiose bylose Nr. 33-999/2010 ir kt. dėl išieškojimo iš R. V. priklausančių bankų sąskaitų, vykdymą yra netenkinami, kadangi sustabdžius vykdomąsias bylas antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, jokie kiti priverstinio vykdymo veiksmai yra neleidžiami.
Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolė N. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų atmesti, panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
mokestinės paskolos sutarties sudarymas nesuteikia nei teisės, nei pareigos antstolei pačiai sustabdyti vykdomąsias bylas, toks atvejis nenumatytas CPK 626 str. ar 627 str. Be to, VMI neprašo sustabdyti vykdomųjų bylų, o tik pats nusprendė priimti sprendimus sustabdyti išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir laikinai neišieškoti iš biudžetą piniginių sumų. Tokiu atveju antstolė neprivalo dubliuoti bei surašyti patvarkymo dėl sprendimų vykdymo sustabdymo, kuris jau ir taip yra sustabdytas mokesčių administratoriaus. Teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, visiškai nepasisakė, kodėl antstolė privalo priimti savo patvarkymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, jei vykdomosios bylos jau yra sustabdytos vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos – VMI. Šie VMI sprendimai antstolei yra imperatyviai privalomi ir turi būti vykdomi.Pirmosios instancijos teismas supainiojo du skirtingus dalykus, t.y. antstolio teisę ar pareigą spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Antstolės patvarkymai yra skundžiami, tokiu atveju dubliuojant ir pakartotinai antstolio patvarkymu stabdant išieškojimą į biudžetą, atsirastų teorinė galimybę skųsti tokį antstolės patvarkymą, tačiau antstolė yra tik sprendimo vykdytoja, kuri realiai tokio sprendimo nepriėmė. Už tokio patvarkymo surašymą yra skaičiuojamos papildomos vykdymo išlaidos.Išnagrinėjęs skundą pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nenagrinėjo klausimo dėl antstolės S. V. patvarkymo dėl prisijungimo prie antstolės N. Š. vykdomųjų bylų arešto, taikant antstolės S. V. vykdomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, neįsigilinęs į bylos esmę, neapsaugojo areštuoto ir sukaupto turto bei sudarė galimybę skolininkui išimti iš depozitinės sąskaitos ten susikaupusias vykdymo išlaidas, panaudoti savo nuožiūra, paslėpti ar išvaistyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad VMI sprendimų vykdymas, kurių pagrindu priimti antstolės patvarkymai 2013-10-09 Nr.14-19-27148/10 „Dėl uždraudimo atlikti mokėjimo pavedimus“ ir 2013-10-09 Nr.14-19-27148/10 „Dėl mokėjimo pavedimų atlikimo tvarkos iš antstolio depozitinės sąskaitos“ yra sustabdytas. Pažymėjo, kad VMI yra sustabdžiusi mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, tačiau pareiškėjas nepateikė pažymos apie vykdomosios bylos vykdymo išlaidų apmokėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš dalies tenkintas R. V. skundas dėl antstolės N. Š. veiksmų ir sustabdytos vykdomosios bylos Nr.33-571/2013, Nr.33-408/2012 bei Nr.33-99/2010, konstatavus, kad išieškotojui priėmus sprendimus sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjo, antstolė turėjo stabdyti ir vykdomąsias bylas. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad ji neprivalo dubliuoti VMI sprendimo ir papildomai priimti patvarkymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais antstolės argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Byloje nustatyta, kad antstolė N. Š. vykdo VMI viršininko sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas iš pareiškėjo R. V. turto, šių sprendimų pagrindu yra pradėtos vykdomosios bylos Nr.33-571/2013, Nr.33-408/2012 bei Nr.33-99/2010. Tačiau ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 625 str. 1 d., sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vertinant, ar CPK 626 str. 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t.y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo negali būti atliekami. Atkreiptinas antstolės N. Š. dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-440/2013). LR Mokesčių administravimo įstatymo 110 str. 2 d. numato, jog mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą. Nagrinėjamu atveju būtent šia įstatymo nuostata remdamasis išieškotojas priėmė 2013-11-14 sprendimus Nr.(23.17-08)-320-83368, Nr.(23.17-08)-320-83373 ir Nr.(23.17-08)-320-83346 sustabdyti sprendimų, kurių pagrindu užvestos antstolės N. Š. vykdomosios bylos Nr.33-999-2010, Nr.33-408-2012 Nr.33-571/2013 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, vykdymą. Taigi, esant LR Mokesčių administravimo įstatyme 110 str. 2 d. įtvirtintam pagrindui sustabdyti išieškojimą, antstolė N. Š. turi pareigą, remiantis CPK 626 str. 1 ir 2 d. stabdyti ir vykdomąsias bylas bei vykdymo veiksmus bylose Nr.33-999-2010, Nr.33-408-2012 Nr.33-571/2013. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje rėmėsi CPK 627 str. 1 d. 1 p. įtvirtintu pagrindu, o ne nagrinėjamu atveju reikšmingu ir teisingu – CPK 626 str. 1 d. ir 2 d., vis dėlto, nepaisant to, priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą – sustabdyti vykdomąsias bylas, todėl vien tik teisės normos netinkamas nurodymas, nesudaro pagrindo tokią nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog antstolė privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo priimti nedelsiant, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. Be to, antstolė privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų nepažeidžiamos vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pati antstolė neginčija, kad VMI sprendimai jai yra privalomi, taigi net ir turėdama pareigą, ji vis tiek nepagrįstai vengia priimti patvarkymą vykdomąsias bylas sustabdyti.
Pažymėtina, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiamas kitoje byloje, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė, taigi ir atskirajame skunde išdėstyti su tuo susiję argumentai nėra vertinami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į VMI priimtus sprendimus laikinai sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką, pagrįstai nusprendė sustabdyti ir vykdomąsias bylas, kuriose vykdomas išieškojimas pagal minėtus sprendimus išieškoti VMI naudai. Dėl aukščiau nurodytų motyvų antstolės N. Š. atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.