- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-209-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02836-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Trakų rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto panaikinimo suėjus senaties terminui, trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė E. V. prašė pripažinti pasibaigusiu suėjus senaties terminui kelio servitutą, nustatytą 2003-10-30 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 5508-79 ir patikslintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 2.3-6481-79, esantį 0,300 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nurodė, kad:
1.1. nuosavybės teisės į Žemės sklypą ieškovei atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-25 sprendimu Nr. 79-12579. Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-30 įsakymu Nr. 5508-79 nustatytas servitutas – leisti kitiems asmenims naudotis 2 metrų pločio pėsčiųjų taku. Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 2.3-6481-79 patikslinti kadastriniai matavimai ir nustatytas (202) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku S-215 kv. m. Servituto paskirtis – galimybė patekti prie vandens telkinio;
1.2. nuo servituto nustatymo dienos iki šiol taku niekas nesinaudojo, nes ežero pakrantė netinkama poilsiui. 2002-12-22 UAB „HGN Hydrogeologie Baltic“ nustatė, jog priėjimo prie ežero įrengimui sąlygos nepalankios, pakrantė užpelkėjusi, durpėta, apaugusi medžiais, krūmais, nendrėmis. 2014-12-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad pakrantė netinkama naudotis. Netoliese įrengtas lieptas, kuriuo naudojasi poilsiaujantys asmenys. Servitutinis kelias eina per ieškovės namų valdos vidurį ir baigiasi ties A. V. priklausančio gretimo sklypo riba, kelio servitutas neturi prasmės ir yra nenaudojamas. Vadovaudamasi CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir CK 4.136 straipsnio 1 dalimi, prašo kelio servitutą pripažinti pasibaigusiu, suėjus senaties terminui;
1.3. Žemės sklypas yra tarp Kalno gatvės ir Krausliuko ežero. Kalno gatvėje yra daug šaltinių, prieš 4 metus, tiesiant gatvę, toje vietoje, kurioje yra įėjimas į taką, buvo padaryta pralaida. Nuo 2012 m. servitutiniu taku niekas nesinaudoja dėl 2 m pločio gilaus griovio, per griovį ir pralaidą į servitutinį taką patekti neįmanoma. Dėdeliškių k. gyventojai prašė kito priėjimo prie ežero. Anksčiau žmonės ateidavo maudytis kitu keliu. Žmonės į Krausliuko ežero pakrantę gali eiti per A. V. ar J. Z. sklypą. Servitutas trukdo ieškovei, yra nesaugu, ji negali apsitverti sklypo. Prašo pripažinti, kad kelio servitutui pasibaigė 10 m. senaties terminas, skaičiuotinas nuo servituto patikslinimo 2006-06-26. Žemės sklypo plane pažymėtas „natūroje pramintas takas“ nesutampa su servitute nurodytu taku.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. 2000 m. ieškovei suprojektuotas žemės ūkio paskirties Žemės sklypas. Atsakovui gavus Lentvario seniūnijos rašytinį prašymą sudaryti sąlygas Dėdeliškių k. gyventojams prieiti prie Krausliuko ežero, buvo organizuotas viešasis svarstymas su visuomene, kurio metu nutarta: numatyti iki 0,03 ha ploto maudymosi vietą Krausliuko ežero pakrantėje; Žemės sklypui suprojektuoti kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti taku Žemės sklypo dalimi. Žemės sklypas 2003-09-10 pakartotinai paženklintas vietoje, ieškovė sutiko su sklypo ribomis ir kelio servitutu. Kelio servitutas suderintas su ieškove. Žemės sklypas bei jo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;
2.2. ieškovės sutuoktiniui A. V. priklausančiame žemės sklype, kuris iš vienos pusės ribojasi su Žemės sklypu, iš kitos – su Krausliuko ežeru, administraciniu aktu taip pat nustatytas kelio servitutas priėjimui prie Krausliuko ežero;
2.3. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-10-29 civilinėje byloje Nr. 2-96-231/2015 ieškovės ieškinį dėl servituto panaikinimo buvo tenkinęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1220-262/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Minėtoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, todėl teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais;
2.4. neįrodyta, kad niekas nesinaudoja kelio servitutu. Kelio servitutas yra tęstinio pobūdžio, naudojamas priėjimui prie vandens telkinio. Servituto tęsinys turi būti tame sklype, kuris ribojasi su ežeru. Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas be teisės jį panaikinti. Servituto panaikinimas užkirstų galimybę patekti prie Krausliuko ežero į vienintelę maudymuisi tinkamą vietą ir tai pažeistų viešąjį interesą;
2.5. matininko 2015-05-02 parengtoje schemoje pažymėtas „natūroje pramintas takas“. Tai patvirtina, kad taku naudojamasi. Nė vienam aplink ežerą esančiam žemės sklypui nenustatytas servitutas prieiti prie ežero, servitutas nustatytas visai visuomenei, ne tik Dėdeliškių k. gyventojams. Jeigu būtų pripažinta, kad servitutu niekas nesinaudoja, tai 10 m. terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2016-11-26 sprendimo priėmimo. Servitutas visuomenės poreikiams, pačiai ieškovei sutinkant, buvo nustatytas be teisės jį panaikinti.
3. Trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovė ieškinį prašė atmesti, palaikė atsakovo poziciją ir argumentus. Prašė vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais ir ginant viešąjį interesą visuomenės poreikiams palikti kelio servitutą, skirtą priėjimui prie maudyklos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
4.1. Trakų rajono Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-15 įsakymu Nr. 2068-79, ieškovei Dėdeliškių k. suprojektuoti keturi sklypai: Nr. 190-1, 190-2, 190-3 ir 190-4. 2002-05-20 atlikti suprojektuoto žemės sklypo Nr. 190-1 preliminarūs kadastriniai matavimai bei paženklinimas vietoje, ieškovė pasirašė 2002-05-20 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte. Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnija, atsižvelgdama į gyventojų skundus, 2003-06-05 raštu Nr. 179 kreipėsi į Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyrių su prašymu sudaryti sąlygas Dėdeliškių k. gyventojams prieiti prie Krausliuko ežero. 2003-08-14 viešojo svarstymo su visuomene metu nutarta numatyti visuomeniniams poreikiams iki 0,03 ha ploto maudymosi vietą prie Krausliuko ežero ir numatyti servitutinį taką iki 2 m pločio priėjimui prie maudymosi vietos. Vilniaus apskrities viršininkas 2003-10-30 įsakymu Nr. 5508-79 patvirtino Žemės sklypo pakoreguotą plotą ir ribas ir nustatė kelio servitutą – teisę kitiems asmenims naudotis 2 m pločio pėsčiųjų taku. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-25 sprendimu Nr. 79-12579 ieškovei atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, nurodyta, kad nustatytas kelio servitutas. Įsakymo pagrindu Žemės sklypas 2003-12-16 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
4.2. 2002-12-22 UAB „HGN Hydrogeologie Baltic“ atliktas vertinimas atliktas ieškovės užsakymu iki 2003-11-25 sprendimo atkurti nuosavybės teises. Faktinės aplinkybės konstatuotos 2014-12-16, t. y. daugiau nei prieš trejus metus. Servitutinis takas yra pramintas, reiškia naudojamas. Pramintas takas pažymėtas 2015-03-02 matininko schemoje. Praminto tako nuokrypį galima paaiškinti tuo, jog servitutinis takas niekada nebuvo paženklintas, todėl prie vandens tvenkinio atvykstantys asmenys maršrutą per ieškovės sklypą pasirenka savo nuožiūra;
4.3. liudytojų parodymai nepatvirtina, kad servitutiniu taku visuomenė nesinaudoja daugiau nei 10 metų. Liudytojai nėra nuolatiniai Dėdeliškių k. gyventojai, prie Krausliuko ežero būna epizodiškai, jų parodymai nenuoseklūs ir neobjektyvūs. Vieta, kurioje gyventojai pastatė lieptą, nėra pripažinta tinkama maudytis. Tai konstatuota Vilniaus apygardos teismas 2016-11-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1220-262/2016. Byloje dalyvavo tie patys asmenys, pasisakyta dėl to paties dalyko. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-10 sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais;
4.4. nėra ginčo, jog, išskyrus Žemės sklypą, nėra servitutų patekti prie maudymosi vietų. Panaikinus servitutinį taką, susidurytų situacija, kad visuomenei neliktų priėjimo prie valstybinio ežero, o patekimas prie maudymosi vietos priklausytų nuo žemės sklypų savininkų valios ir bet kada galėtų būti jų užtvertas. Atsakovo 2014-07-16 rašte nurodyta, kad A. V. sklypo privatizavimo metu šiam žemės sklypui administraciniu aktu taip pat nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis šio žemės sklypo dalimi;
4.5. ieškovė nepagrįstai servituto senaties termino pradžią skaičiuoja nuo Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymo priėmimo. Kelio servitutas buvo nustatytas ne įstatymu, bet administraciniu aktu, todėl iš jo kylančios teisės ir pareigos atsirado tik įregistravus servitutą viešame registre, t. y. nuo 2006-12-04. Servituto būtinumas nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2016-11-10 sprendimu, todėl kelio servituto senaties termino eiga, galėtų būti skaičiuojama anksčiausiai nuo minėto sprendimo priėmimo. Nėra duomenų, jog visuomenė nesinaudoja servitutu daugiau nei 10 metų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
5. Ieškovė E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. geologinių sąlygų įvertinime bei 2014-12-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog servitutiniu taku niekas nesinaudojo ir nesinaudoja, naudojimasis apsunkintas dėl užpelkėjimo ir dėl to, jog toje ežero vietoje pakrantė yra netinkama poilsiui prie vandens. Išvažiuojamame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-96-231/2015 nustatyta, kad atliekant vietos apžiūrą pasitvirtino ieškovės teiginys, jog servitutiniame take įrengtas kelio apsaugos griovys, kuriuo praeiti nėra galimybės, takas apaugęs pelkės augalais. Pramintas takas nesutampa su servitutinio tako vieta, ši aplinkybė neįtakoja naudojimosi servitutu;
5.2. A. V. nurodė, kad šį taką pramynė naudodamasis savo sutuoktinės Žemės sklypu, o ne kelio servitutu. Teismas suabejojo liudytojo paaiškinimais, nes jis sutuoktinis, tačiau aplinkybę, kad niekas nesinaudojo servitutiniu taku, patvirtino kiti liudytojai. Liudytojai nėra pažįstami, patvirtino apie skirtingus laikotarpius. Liudytojų J. Z. yra vietinis gyventojas, kaimynas;
5.3. teismas negalėjo remtis servituto reikalingumo nustatymu kitoje byloje, o turėjo nagrinėti tik servituto pasibaigimą CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, suėjus senaties terminui. Spręsti apie visuomenės poreikio egzistavimą negalima tik remiantis teoriniais pasamprotavimais. Daugiau kaip 10 metų niekas nesinaudoja servitutu, todėl teismo sprendime nurodytas menamas poreikis, prieštarauja realybei. Atsirado tinkamesnės vietos prieiti prie ežero išsimaudyti. Nenustatyta, kad ieškovė kliudė naudotis servitutu. Formaliai įteisinto servituto egzistavimas pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Ieškovei nesaugu, namų valdos negali apsitverti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:
6.1. Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-96-231/2015 nustatyti prejudiciniai faktai. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-10 sprendime pažymėjo, kad priėjimas prie Krausliuko ežero tinkamiausiai užtikrintas E. V. ir A. V. priklausantiems sklypams nustatytais kelio servitutais. Aplinkybės, egzistavusios kelio servituto nustatymo minėtiems žemės sklypams momentu, nepasikeitė;
6.2. Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas be teisės jį panaikinti. Su šiuo kelio servituto nustatymo būdu ieškovė sutiko. J. Z. nėra vietinis gyventojas, nes žemės sklypą įsigijo prieš 2 metus. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, todėl kokiu pagrindu konstatuojamas namų valdos buvimas, nesuprantama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl kelio servituto pasibaigimo suėjus 10 metų senaties terminui, įrodymų vertinimo bei ankstesniame teismo procese nustatytų aplinkybių prejudicialumo nustatymo ir reikšmės kitoje byloje.
Faktinės aplinkybės
10. Apeliaciniame procese nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės nuosavybės teisių atsiradimu bei kelio servituto nustatymu. Ieškovė nuosavybės teises į Žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-25 sprendimu Nr. 79-12579 ieškovei atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. 7940/0006:288), esantį Dėdeliškių k., Trakų r. sav. Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad neatlygintinai perduodamam žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti 2 m pločio taku. Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-26 įsakymu Nr. 2.3-6481-79, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, kurie 2006-12-04 įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.
11. Servituto nustatymo pagrindas buvo Lentvario seniūnijos 2003-06-05 raštas Nr. 179, kuriuo paprašyta sudaryti sąlygas Dėdeliškių k. gyventojams prieiti prie Krausliuko ežero, kadangi ežero pakrantė maudymuisi yra tinkama tik vienoje vietoje. Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2003-08-14 organizavo Trakų rajono Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo viešąjį svarstymą su visuomene, kurio metu buvo surašytas protokolas ir nutarta numatyti iki 0,03 ha ploto maudymosi vietą Krausliuko ežero pakrantėje, o E. V. suprojektuotam žemės sklypui suprojektuoti kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims naudotis (eiti taku) šio žemės sklypo dalimi.
Dėl servituto pabaigos, suėjus senaties terminui
12. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad servitutas baigiasi suėjus senaties terminui. Pagal CK 4.136 straipsnio 1 dalį servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriškai dešimt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis. Turintis teisę naudotis servitutu asmuo nagrinėjamu atveju yra visa visuomenė, kadangi servitutas nustatytas priėjimo prie maudymosi vietos tikslu, konkretus asmuo, kurio naudai suteiktas servitutas, nenurodytas. Reikalaudama panaikinti kelio servitutą, suėjus senaties terminui, ieškovė turi įrodyti, jog niekas ne mažiau nei 10 metų nesinaudoja per Žemės sklypą nustatytu praėjimu prie ežero. Ieškovė senaties terminą pradeda skaičiuoti nuo kelio servituto nustatymo Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-30 įsakymu.
13. Visų pirma, nagrinėjant šioje byloje pareikštą ieškovės reikalavimą turi būti įvertintos ankstesnėje Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytos aplinkybės. Įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai) nėra įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisme jau buvo nagrinėtas panašus ieškovės ieškinys. Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovė prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-25 sprendimu Nr. 79-12579 ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 2.3-6481-79 nustatytą kelio servitutą tam pačiam sklypui, nes servituto būtinumas yra išnykęs. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1220-262/2016 priimtu 2016-11-10 sprendimu buvo panaikintas Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas ir ieškinys atmestas. Teismas nustatė, kad servitutas nustatytas vietoje, kurioje vienintelėje dėl pelkėtų pakrančių įmanoma maudytis. Aplinkybės, egzistavusios kelio servituto nustatymo momentu, nepasikeitė, neatsirado kita vieta, kuria žmonės galėtų prieiti prie maudyklos, ežero vieta, kurioje buvo pastatytas lieptas, nėra pripažinta tinkama maudytis. Kadangi ankstesniame procese dalyvavo tos pačios šalys, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-11-10 sprendimu buvo nustatyti faktai, kurie neįrodinėtini šioje byloje.
14. Apibendrinama, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-11-10 sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai: 1) Krausliuko ežero ginčo pakrantė yra vienintelė tinkama maudytis vieta; 2) nėra kitos vietos, kurioje būtų įrengta maudymosi vieta; 3) priėjimo prie ežero užtikrinimas yra viešasis interesas. Šios aplinkybės yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo dienai, todėl gali būti įrodinėjamas tik aplinkybių pasikeitimas po šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. po 2016-11-10. Apeliacinio skundo argumentas, jog ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis negalima remtis dėl to, kad nevisiškai sutapo bylų dalykas, t. y. ankstesnėje byloje buvo vertinamas servituto reikalingumas, o šioje byloje sprendžiamas tik pasibaigimo klausimas, nėra teisingas. CPK 182 straipsnio 2 punkte tokio apribojimo nėra. Tapačių ginčų pakartotinis nagrinėjimas teisme apskritai nėra leidžiamas, todėl argumentas yra iš principo klaidingas. Ieškovė ankstesnėje byloje įrodinėjo faktą, kad servituto būtinumas yra išnykęs, todėl servitutas turėtų būti panaikintas. Teismo sprendimu buvo konstatuotas servituto būtinumas. Nurodymas teismo sprendime, jog kelio servitutas yra reikalingas, nes ginčo ežero pakrantėje yra vienintelė maudymosi vieta, patekimas prie kurios yra viešas interesas, reiškia, jog 2016-11-10 dienai yra konstatuota, kad visuomenė turi poreikį naudotis ir naudojasi ežero pakrante, kitu atveju nebūtų reikalo konstatuoti reikalingumo ginti viešą interesą. Iš esmės šios aplinkybės konstatavimas sudaro pagrindą ieškinį atmesti, kadangi nuo 2016-11-10 nėra praėję įstatymo reikalaujamas 10 metų senaties terminas.
15. Teismas vertina apeliacinio skundo argumentus ir pažymi, jog kiti ieškovės teikti įrodymai apie servituto nenaudojimą ir jo nereikalingumą, taip pat nepagrindžia, jog jau 10 metų niekas nesinaudoja nustatytu servitutu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, jog 2002-12-22 UAB „HGN Hydrogeologie Baltic“ priėjimo prie Krausliuko ežero geologinių sąlygų vertinimas buvo atliktas iki servituto nustatymo. Šis vertinimas negali būti suprantamas kaip draudimas įrengti maudymosi vietą. Neilgai trukus po 2002-12-22 UAB „HGN Hydrogeologie Baltic“ vertinimo buvo pateiktas 2003-06-05 Dėdeliškių k. gyventojų kreipimasis dėl galimybės prieiti prie maudymosi vietos Krausliuko ežero pakrantėje sudarymo. Gyventojų kreipimasis patvirtina, jog ežero pakrantė buvo naudojama maudymuisi, nors geologų vertinimu, priėjimo prie ežero įrengimui šioje vietoje sąlygos nepalankios. 2003-06-05 kreipimasis buvo svarstytas viešame svarstyme su visuomene ir svarstymo išdavoje priimtas sprendimas dėl servituto reikalingumo. Taigi maudynių vietos reikalingumas patvirtintas ne tik atskirų gyventojų kreipimesi, bet ir patvirtintas viešo svarstymo metu. Ežero pakrantės tinkamumas maudynių vietai apskritai nėra šio ginčo dalykas. Byloje nėra ginčijamas servituto nustatymo pagrįstumas, ieškovė neįrodinėja, jog servitutas buvo nustatytas nesant reikalo, nes ežero pakrantėje nebuvo maudymosi vietos.
16. Ieškovei servituto nustatymo eiga buvo gerai žinoma ir ji nereiškė jokių prieštaravimų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, o taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundą detaliai paaiškino nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo procedūrą bei pažymėjo, jog visos servituto nustatymo procedūros eigoje ieškovė buvo informuojama apie projektuojamą servitutą, pasirašinėjo ant dokumentų, kuriais buvo projektuotas servitutas, ir niekada nereiškė pretenzijų dėl servituto reikalingumo. E. V. žemės sklypo paženklinimo vietoje metu dalyvavo ir, sutikdama su paženklinto žemės sklypo vieta ir ribomis, pasirašė 2002-05-20 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte. Ieškovė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2003-09-08 prašymą pakoreguoti suprojektuoto Žemės sklypo ribas. 2003-09-10 surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį sudarant dalyvavo ieškovė, ir pasirašė. Kelio servitutas pažymėtas Žemės sklypo plane ir abrise, parengtose atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus, kurie suderinti su E. V.. Servitutas registruotas Nekilnojamojo turto registre. Su servituto reikalingumo susijusių aplinkybių pasikeitimas nebuvo nustatytas, todėl nepritariama argumentui, jog ieškovė poziciją pakeitė tik tada, kai niekas nesinaudojo taku.
17. 2014-12-16 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parengtas žiemos metu, apsnigtuose laukuose, kai įprastai dažniausiai prie ežero ir maudytis ežere einama šiltuoju metų laiku. Protokole bylai reikšmingos informacijos nėra, kadangi tokiu laiku sunku nustatyti tako naudojimąsi maudymosi tikslu, o kitų poreikių tenkinimas byloje nebuvo tirtas. Pastebėtina tai, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, o taip pat ir 2002-12-22 UAB „HGN Hydrogeologie Baltic“ vertinimas buvo parengti dar iki Vilniaus apygardos teismo 2016-11-10 sprendimo priėmimo. Vadinasi, šios aplinkybės buvo žinomos pirmosios bylos nagrinėjimo metu ir turėjo būti pateiktos teismui ir įvertintos ankstesniu teismo sprendimu.
18. Ieškovė aplinkybę, jog servitutas nenaudojamas, įrodinėjo ir liudytojų parodymais. Byloje apklausti liudytojai aiškino, jog maudymosi vietos yra kitoje ežero pakrantės vietoje. Liudytojų parodymai byloje neturi reikšmės dėl to, kad anksčiausias momentas, nuo kurio gali būti skaičiuojamas nesinaudojimo servitutu terminas yra 2016-11-10, kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Jau minėta, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad nėra kitos vietos, kurioje būtų įrengta maudymosi vieta, todėl servitutas reikalingas priėjimui prie ežero. Ši aplinkybė iki 2016-11-10 yra nustatyta ir neturi būti įrodinėjama (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad net ir vertinant liudytojų parodymus, liudytojai neparodė, jog pakrante nesinaudojama daugiau nei 10 metų. Liudytoja P. Ž. nurodė, jog žmonės nesinaudoja mažiausiais 5 metus, liudytojas J. Z. kaimyninį sklypą įsigijo prieš 2 metus, o liudytojas E. S. atvažiuoja nuo 2014 metų. Liudytojo A. V., ieškovės sutuoktinio, parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, o taip pat šie parodymai prieštarauja nustatytiems prejudiciniams faktams.
19. Tai, kad kelio servitutas naudojamas, patvirtina matininko 2015-03-02 parengta Žemės sklypo schema. Tai, kad iš dalies nesutampa praminto tako ribos ir kelio servituto ribos, nėra svarbu, nes takas naudojamas tuo pačiu tikslu, kuriam nustatytas servitutas, t. y. prieiti prie ežero. Ieškovė turi galimybę, jeigu turi interesą, pažymėti servitutą toje vietoje, kurioje jis yra nustatytas, ir reikalauti, jog servitutu besinaudojantys asmenys eitų nustatytu keliu.
20. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog susidarytų netoleruotina ir viešą interesą pažeidžiantis padėtis, jei visuomenei nebūtų nustatytas priėjimas prie valstybės nuosavybės teise turimo ežero. Iš 2003-06-05 gyventojų pareiškimo matyti, jog ieškovės sutuoktinis A. V. geležiniais vartais ir metaline tvora užtvėrė kelią, kuriuo galima prieiti prie ežero. Užtikrinant viešą interesą patekti prie ežero pakrantės, visuomenei turi būti sudaromos tinkamos ir orios sąlygos, užtikrinamos teisine apsauga ir teisinio poveikio priemonėmis, kad priėjimas prie ežero nepriklausytų nuo sklypų savininkų valios. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 1 punktas suteikia asmenims teisę prieiti prie vandens telkinių, naudotis jų pakrantėmis, draudžia jas užtverti ar kitaip sudaryti žmonėms kliūtis prie jų prieiti. Patekimo prie vandens telkinių užtikrinimas laikytinas viešuoju interesu.
21. Ieškovės argumentas, jog servitutu pažeidžiama jos konstitucinė nuosavybės teisė, yra nepagrįstas. Kiekvienas servitutas riboja savininko nuosavybės teisę, tačiau šis ribojimas atliekamas visuomenės labui, užtikrinant viešą interesą ir yra pateisinamas. Teisingai pastebėjo atsakovas, kad Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl nesuprantamai ieškovės argumentai, jog dėl servituto ji negali apsitverti namų valdos.
22. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.