- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1220-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02052-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- Nacionalinės Žemės tarnybos
- Ieškovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V., Trakų rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei Žemės tarnybai dėl servituto panaikinimo, tretieji asmenys A. V., Trakų rajono savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti kelio servitutą, nustatytą Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-25 sprendimu Nr. 79-12579 ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 2.3-6481-79 ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-25 sprendimu Nr. 79-12579, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės ir nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku. Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 2.3-6481-79 „Dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Trakų rajone pil. E. V.“ patikslinti priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku S - 215 kv. m. Ieškovė teigia, kad nustatyto servituto būtinumas yra išnykęs, todėl jis turėtų būti panaikintas, tačiau atsakovė atlikti nurodytus veiksmus nesutinka ir teigia, kad servitutinis kelias yra būtinas priėjimui prie vandens telkinio- ežero Krausliuko.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad įvertinus situaciją vietoje, nustatyta, kad aplinkybės, egzistavusios kelio servituto, suteikiančio teisę kitiems asmenims naudotis (eiti taku) žemės sklypo dalimi, nustatymo minėtiems žemės sklypams momentu, nepasikeitė. Todėl ieškovės prašomas panaikinti kelio servitutas (nustatytas žemės sklypui, (duomenys neskelbtini)) yra tęstinio pobūdžio. Ieškovės teiginys, kad jai priklausančiame žemės sklype nustatytu kelio servitutu negalima patekti iki Krausliuko ežero, o galima patekti A. V. priklausančiame žemės sklype nustatytu servitutu, neatitinka tikrovės, nes nors ieškovei E. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas tiesiogiai nesiriboja su Krausliuko ežeru, tačiau norint prieiti prie minėto vandens telkinio (tinkamiausios maudymuisi pakrantės) nepakanka pasinaudoti tik kelio servitutu, nustatytu A. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui.
5. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad ieškovės žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype - tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad Dėdeliškių kaimo gyventojai bei kiti asmenys praranda galimybę naudotis viešpataujančiuoju daiktu - Krausliuko ežeru (CK 4.135 str.).
6. Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės sklype nustatytu servitutu prie Krausliuko ežero, patekti negalima, kadangi jis veda tik iki jam priklausančio sklypo, o jo sklype servitutas nustatytas apsaugos zonos ribose ežero pakrante, todėl ieškovės sklype nustatytas servitutas turi būti panaikintas, kaip praradęs savo būtinumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai - panaikintas kelio servitutas, nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-25 sprendimu Nr. 79-12579 ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 2.3-6481-79 E. V. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų skyriaus ieškovei priteista 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į išanalizuotas bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus bei vadovaujantis CK 4.135 str. nuostatomis, konstatuotina, kad E. V. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas S-215, objektyviai pasikeitus aplinkybėms, egzistavusioms jo nustatymo metu, neužtikrina tinkamo viešpataujančiojo daikto – Krausliuko ežero naudojimo ir nepagrįstai apsunkina E. V. nuosavybės teisę į jai priklausantį daiktą, todėl naikintinas išnykus jo būtinumui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog išnyko pagrindas servituto ieškovės sklype nustatymui. Vienintelė Krausliuko ežero vieta tinkama maudymuisi yra šalia A. V. žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Nuo servituto nustatymo gamtinės sąlygos nepasikeitė, todėl vienintelis būdas patekti prie ežero yra per ieškovės, o po to per A. V. sklypą. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias servituto pabaigą ir nepagrįstai panaikino servitutą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai tenkino ieškinį, nes patekti prie ežero pakrantės galima per A. V. sklypą, todėl servitutas per ieškovės sklypą nėra būtinas.
11. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka.
12. Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jo sklype ties Kalno gatve yra įrengtas lieptas, todėl aplinkiniai gyventojai gali netrukdomai naudotis tiek lieptu, tiek visa ežero pakrante, todėl nėra pagrindo apsunkinti ieškovės žemės sklypo servitutu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
15. Skundžiamu sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jau nebeliko pagrindo servituto taikymui, todėl jį panaikino. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog greta ieškovo žemės sklypo esantis žemės sklypas dabar priklauso A. V., o ieškovės sklypas nesiriboja su Krausliuko ežeru, patekti prie ežero galima per A. V. sklypą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios ieškinyje nurodytos ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos.
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos servitutas (pėsčiųjų takas) per ieškovės sklypą buvo nustatytas tam, kad vietos gyventojai galėtų patekti prie ežero į maudyklę, kuri šiuo metu ribojasi su A. V. žemės sklypu. Dėl pelkėtų pakrančių tai vienintelė vieta kurioje įmanoma maudytis. Dėl gamtinių sąlygų (nes kitur neįmanoma praeiti) servitutas buvo nustatytas ne kokia nors kitokia vietove, o būtent per ieškovės sklypą.
17. Ieškovė teigia, kad servitutas buvo nustatytas tik per jos sklypą, o per gretimą (tuo metu priklausiusį valstybei, šiuo metu priklausantį A. V.) žemės sklypą servitutas nebuvo nustatytas. Toks teiginys yra nepagrįstas. Kaip minėta, servitutas buvo nustatytas tam, kad žmonės galėtų patekti prie ežero pakrantės. Kadangi ieškovės sklypas nesiriboja su ežeru yra logiška, kad tako servituto tęsinys turi būti tame sklype, kuris ribojasi su ežeru. Tokią pačią išvadą padarė ir atsakovas ištyręs ieškovės skundą. Atsakovo 2014 m. liepos 16 d. rašte ieškovei nurodyta, kad papildomai įvertinus A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo privatizavimo dokumentus, nustatyta, kad žemės sklypo privatizavimo metu šiam žemės sklypui administraciniu aktu taip pat nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis šio žemės sklypo dalimi. T. y. abiem žemės sklypams kelio servitutai nustatyti, užtikrinant priėjimą prie Krausliuko ežero pakrantės. Ši atsakovo išvada (kad ir per A. V. sklypą nustatytas servitutas) nebuvo paneigta jokiais kitais įrodymais.
18. Pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad aplinkybės, egzistavusios kelio servituto, suteikiančio teisę kitiems asmenims naudotis (eiti taku) žemės sklypo dalimi, nustatymo minėtiems žemės sklypams momentu, nepasikeitė. Gamtinės sąlygos ir žemės sklypų vieta išliko tokios pačios. T. y. neatsirado jokia kita vieta, kuria žmonės galėtų prieiti prie maudyklos besiribojančios su A. V. sklypu, o šalių nurodoma ežero vieta, kurioje buvo pastatytas lieptas, nėra pripažinta tinkama vieta maudytis.
18. Kaip minėta, priėjimas prie Krausliuko ežero rekreacijai tinkamiausios pakrantės yra užtikrintas E. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir A. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui administraciniais aktais nustatytais kelio servitutais. Taigi, ieškovės prašomas panaikinti kelio servitutas yra tęstinio pobūdžio. Nors ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas tiesiogiai nesiriboja su Krausliuko ežeru, tačiau norint prieiti prie tinkamiausios maudymuisi pakrantės nepakanka pasinaudoti tik kelio servitutu, nustatytu A. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, nes nėra tam sąlygų. Taigi, tam, kad būtų įmanoma prieiti prie ežero, yra būtinas servitutas per ieškovės žemės sklypą.
19. Galiojančios teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. Įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir kt.) suteikia asmenims teisę prieiti prie vandens telkinių, naudotis jų pakrantėmis, draudžia jas užtverti ar kitaip sudaryti žmonėms kliūtis prie jų prieiti. Taigi, patekimo prie vandens telkinių užtikrinimas laikytinas viešuoju interesu. Šiuo atveju, servituto ieškovės žemės sklype panaikinimas užkirstų žmonėms galimybę patekti prie Krausliuko ežero į vienintelę maudymuisi vietą ir taip būtų pažeistas viešasis interesas.
20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šios bylos faktinę situaciją ir padarė nepagrįstą išvadą, jog išnyko pagrindas servituto nustatymui. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė servitutą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius priešingas aplinkybes, t. y. kad neišnyko pagrindas servituto nustatymui ieškovės sklype, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.