Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-510/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-04
Bylos Nr.
2-510/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kasva“
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-510/2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kasva“ dėl avansinės įmokos grąžinimo ir nuostolių priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kasva“ priešieškinį ieškovei V. B. dėl 105 000 Lt baudų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kasva“ 400 000 Lt avansinės įmokos, 18 090,15 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 8 180,90 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės ieškiniui užtikrinti teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo bendros 418 090,15 Lt sumos atsakovui priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždrausdamas atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisdamas areštuotu turtu naudotis. Paaiškėjus, jog atsakovo areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 418 090,15 Lt, teismas nutarė areštuoti trūkstamos sumos atsakovui priklausančias turtines teises ir lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, taip pat jam priklausančiose bankų sąskaitose, leisdamas iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove V. B. .

2009 m. vasario 11 d. teisme gautas ieškovės V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-412-259/2009. Ieškovė prašė pakeisti 2008 m. liepos 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės ieškinio įvykdymui užtikrinti areštuoti bendros 418 090,15 Lt atsakovui UAB „Kasva“ priklausančias lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, jų neesant ar esant nepakankamai areštuoti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir uždrausti atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. liepos 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui priėmimo dieną atsakovas neturėjo turto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise ir nebūtų įkeistas, suvaržytas ar kitaip apsunkinta jo teisinė padėtis, ir iš kurio butų galima išieškoti teismo priteistą sumą. Taigi atsakovui turint tik įkeistą nekilnojamąjį turtą, išieškojimas iš tokio turto, priėmus sprendimą,kuris gali būti palankus ieškovei, būtų sudėtingas, kadangi galėtų būti nukreiptas tik turint raštišką hipotekos kreditoriaus sutikimą (CPK 746 str.). Be to, kadangi atsakovas turi įkeisto turto, antstolis negali areštuoti piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Galiojanti 2008 m. liepos 9 d. nutartis yra formali ir neužtikrina sprendimo, kuris ieškovei gali būti palankus, įvykdymo. Ieškovės nuomone, kadangi atsakovas elgiasi nesąžiningai – ketina perleisti visus priklausančius butus ar patalpas, vengia grąžinti sumokėtą avansą, nenurodo jokių priežasčių, turinčių įtakos tokių nesąžiningų veiksmų atlikimui, yra pakankamas pagrindas manyti, kad, nedelsiant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Nurodė, kad ieškovės argumentai, jog, atsakovui turint tik įkeistą nekilnojamąjį turtą, išieškojimas iš tokio turto yra apsunkintas, o antstolis, atsakovui turint įkeisto turto, negali areštuoti piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad jau 2009 m. vasario 12 d. nutartyje, atmesdamas ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo, nurodė, kad antstoliui nustačius, jog atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra įkeistas ir/ar jo nepakaks teismo sprendimui, kuris ieškovei gali būti palankus, įvykdyti, antstolis, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka areštuoti atsakovui priklausančias trūkstamos sumos lėšas. Šiuo atveju antstolis turi paisyti vienintelio ribojimo – jis negali areštuoti skolininko (atsakovo) turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos ir užtikrina teismo sprendimo, kuris ieškovei gali būti palankus, įvykdymą, dėl ko ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad, patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pirmiausia areštavus atsakovui priklausančias lėšas, būtų pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.), kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, kurio veikla susijusi su verslu, lėšos turi įmonėje didžiausią apyvartumą, todėl jų areštas galėtų sukelti didžiausius nepatogumus atsakovui, galėtų sutrikdyti normalią bendrovės ūkinę finansinę veiklą, labiau suvaržyti atsakovo teises nei būtina ieškovės ieškiniui nagrinėjamoje byloje užtikrinti. Teismas atmetė atsakovo atsiliepimo argumentus, kad ieškovės prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi jau yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi, nes minėta nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo atsakovui imtis tam tikrų prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų veiksmų. O ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra savarankiškas prašymas, spręstinas CPK 146 straipsnio nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti 2008 m. liepos 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės ieškinio įvykdymui užtikrinti areštuoti bendros 418 090,15 Lt sumos atsakovui UAB „Kasva“ priklausančias lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant daryti mokėjimus ieškovei, o jų nesant ar esant nepakankamai areštuoti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir uždrausti atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį. Nurodo, kad:

1. Atsakovas nuosavybės teise turi tik įkeistą nekilnojamąjį turtą, iš kurio išieškojimas, priėmus sprendimą, kuris ieškovei gali būti palankus, būtų sudėtingas, nes galėtų būti nukreiptas tik turint raštišką hipotekos kreditoriaus sutikimą. Antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo vieną įkeistą atsakovo butą ir kito buto dalį, kurių bendra vertė 418 090,15 Lt. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad esant nepakankamai turto antstolis gali areštuoti ir atsakovo lėšas, šioje bylos stadijoje negalima nustatyti, ar turto pakaks, nes išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto būtinas raštiškas hipotekos kreditoriaus sutikimas, kurio negavus negalima išieškoti iš įkeisto turto. Šioje bylos stadijoje negalima pareikalauti tokio sutikimo ir įsitikinti, kad turto pakaks. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad 2008 m. liepos 9 d. nutartis yra formali, pažeidžia ieškovės teises, nes neužtikrina teismo sprendimo, kuris jai gali būti palankus, įvykdymo.

2. Atsakovas vengia grąžinti sumokėtą avansą, nenurodo jokių priežasčių, turinčių įtakos nesąžiningų veiksmų atlikimui, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas gali turtą ar reikalavimo teises perleisti tretiesiems asmenims ir taip padaryti teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl tai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka ekonomiškumo principą, ji nesukelia atsakovui jokių nuostolių, tačiau maksimaliai neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir taip negarantuoja šio sprendimo privalomumo. Nustačius, kad visas atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas, būtina keisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo lėšas, nes tik taip bus maksimaliai apsaugotas teismo sprendimo, kuris ieškovei gali būti palankus, įvykdymas. Atsakovas atsisako derėtis dėl taikos sutarties sudarymo ir neigia pareigą grąžinti sumokėtą avansą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Kasva“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, areštavus reikalavimo sumos nekilnojamąjį turtą, yra užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra įgyvendinta ir nėra pagrindo keisti vienų laikinųjų apsaugos priemonių kitomis. Apeliantės argumentai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo maksimaliai neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir negarantuoja jo privalomumo, todėl būtina keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo lėšas, yra nepagrįsti. Atsakovo sąskaitoje esančios lėšos yra gyventojų mokami komunaliniai mokesčiai, nes kol nėra sudarytos atskiros sutartys su jais, mokesčius moka atsakovas. Areštavus atsakovo sąskaitoje esančias lėšas būtų areštuoti ne tik atsakovo, bet ir trečiųjų asmenų pinigai. Areštavus atsakovo lėšas būtų pažeistas ekonomiškumo principas, sutrikdyta atsakovo ūkinė komercinė veikla, atsakovas negalės mokėti savo darbuotojams darbo užmokesčio, vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, o tai gali privesti įmonę prie bankroto. Pagal formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas ir eiliškumas, kuomet pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos, atitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir ekonomiškumo principus. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl taikos sutarties sąlygų, nes pati ieškovė nesutiko su taikiu bylos išsprendimu. Sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, dėl to ji ir patyrė didelių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi taikyti mažiausiai atsakovo veiklą varžančias, tačiau ieškovo reikalavimą užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.

Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 400 000 Lt avansinės įmokos, 18 090,15 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 8 180,90 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Šiems reikalavimams užtikrinti teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo reikalavimų sumos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo lėšas. Ieškovė, manydama, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakankamai neužtikrina jos pareikštų reikalavimų, prašė pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą ir pirmiausia areštuoti atsakovo lėšas, o tik jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad visas atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas, todėl išieškoti iš šio turto galima tik turint raštišką hipotekos kreditoriaus sutikimą. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė ir nurodė, kad, trūkstant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis gali areštuoti ir atsakovo lėšas, todėl nėra būtinybės keisti jau pritaikytų priemonių.

Teisėjų kolegija, spręsdama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstumo klausimą, pastebi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė teismo sprendimo, kuris ieškovei gali būti palankus, neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo grėsmę ir 2008 m. liepos 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones bei nustatė arešto taikymo eiliškumą. Šios nutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau šis turtas yra įkeistas. Kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl arešto taikymo eiliškumo, nes išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto priklauso nuo to, ar šiam išieškojimui pritars hipotekos kreditorius (CPK 746 str.). Šiuo atveju, jeigu ieškovei būtų priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas priklausytų nuo hipotekos kreditoriaus valios. Tuo atveju, jeigu hipotekos kreditorius nesutiks, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto nebus galima (CPK 746 str. 3 d.). Įstatymas nenumato išimčių, kuomet hipotekos kreditorius privalo duoti tokį sutikimą, todėl kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad šioje bylos stadijoje, kol dar teismo sprendimas nėra vykdomas, nėra pagrindo kreiptis į hipotekos kreditorių su prašymu leisti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ir tuo pagrindu, kad pagal 2008 m. liepos 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis gali areštuoti atsakovo lėšas, jeigu ieškiniui užtikrinti nepakanka atsakovo areštuoto turto. Kaip minėta, CPK numato hipotekos kreditoriui teisę nuspręsti, ar jis leidžia išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, ir ši jo teisė nėra ribojama hipoteka užtikrinto reikalavimo suma, todėl antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali nustatyti, ar įkeisto turto arešto pakanka ieškiniui užtikrinti, nes, hipotekos kreditoriui neleidus vykdyti išieškojimo iš įkeisto turto, išieškojimas negalės būti nukreiptas į įkeistą turtą net ir tuo atveju, jeigu įkeisto turto vertė viršija užtikrinto reikalavimo sumą. Šios aplinkybės leidžia sutikti su apeliantės argumentais, kad tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas, teismo sprendimo įvykdymas gali būti sudėtingas ar net neįmanomas, nes atsakovas gali neturėti neapsunkinto turto ar lėšų, o išieškojimas iš įkeisto turto gali būti negalimas dėl hipotekos kreditoriaus nepritarimo.

Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu ir jų taikymo būtinybe. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumas yra nustatytas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi, todėl kolegija dėl šių argumentų plačiau nepasisako ir apsiriboja argumentais, susijusiais su šios apeliacijos dalyku – reikalavimu pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti kitokį arešto taikymo eiliškumą.

Atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą skundą, nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ir lėšų areštas sutrikdys įmonės veiklą, gali privesti įmonę prie bankroto. Be to, atsakovo sąskaitoje yra ne tik jo, bet ir trečiųjų asmenų, kurie perveda pinigus už komunalines paslaugas, lėšų, todėl gali būti areštuojami ir ne tik atsakovui priklausantys pinigai. Kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad lėšų areštas apsunkina įmonės veiklą ir sukelia jai tam tikrų nepatogumų, tačiau šie argumentai negali paneigti būtinybės užtikrinti pareikštą reikalavimą. Tam, kad lėšų areštas neapsunkintų atsakovo teisių daugiau negu reikia ir neprivestų įmonės prie nemokumo, nustatytinos šios priemonės taikymo išimtys.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, ieškovės prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintinas, ieškovės ieškinio įvykdymui užtikrinti areštuotinos 418 090,15 Lt atsakovo UAB „Kasva“ lėšos, esančios pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, taip pat jam priklausančiose bankų sąskaitose, leidžiant atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove bei mokėti mokesčius už gyventojams suteiktas komunalines paslaugas, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, uždraudžiant juo disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti, neviršijant 418 090,15 Lt reikalavimo sumos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti, pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės ieškinio įvykdymui užtikrinti areštuoti 418 090,15 Lt atsakovo UAB „Kasva“ (į. k. 140794110, buveinė J. Gruodžio g. 17, Kaunas) lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, taip pat jam priklausančiose bankų sąskaitose bei leisti atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius už gyventojams suteiktas komunalines paslaugas, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir uždrausti juo disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti, neviršijant 418 090,15 Lt reikalavimo sumos.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

TeisėjaiDanutė MilašienėGintaras PečiulisDonatas Šernas