- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1081-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22818-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- E. L.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui E. L. dėl paskolos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P. ir I. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2015 m. rugsėjo 23 d. sudarytos su atsakovu paskolos sutarties sąlygas, kuriose numatyta, jog ieškovas, vėluodamas grąžinti paskolą atsakovui, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos, bei nustatyti, kad ieškovas, vėluodamas grąžinti paskolą atsakovui, moka 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos.Atsakovas ir tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2018 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino ieškovo R. K. prašymo priimti byloje sprendimą už akių ir įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, sukonkretinant faktines aplinkybes dėl Paskolos sutarties 4 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio, 6.228 straipsnio kontekste, bei pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jo pateikti bei nurodyti įrodymai kelia rimtų abejonių dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl šioje proceso stadijoje teismas atsisakė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas).Teismas, susipažinęs su ieškovo ieškinio ir prie jo pridėtų įrodymų turiniu, padarė išvadą, kad byloje turi būti patikslintas ieškinio faktinis pagrindas ir pateikti šį patikslintą faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai, todėl nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas sprendė, jog ieškovas įpareigotinas patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, sukonkretinant aplinkybes dėl Paskolos sutarties 4 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio, 6.228 straipsnio kontekste, bei pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.Teismas nurodė, kad jeigu ieškovas mano, jog Paskolos sutarties 4 sąlyga pripažintina negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnį, jis įpareigotinas patikslinti: ar minėta sąlyga pripažintina negaliojančia dėl to, kad ji buvo sudaryta dėl apgaulės, ar smurto, ar ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, ar ieškovas buvo priverstas sutikti su Paskolos sutarties 4 punkto sąlyga dėl susidėjusių aplinkybių. Jeigu ieškovas mano, kad Paskolos sutarties 4 punkto sąlyga turi būti pripažinta negaliojančia ir pakeista teismo dėl šalių esminės nelygybės, jis įpareigotinas patikslinti faktinį pagrindą, nurodydamas ne tik aplinkybes, kurios jo manymu patvirtina atsakovo pranašumą, bet ir aplinkybes, kurios patvirtina jo (ieškovo) silpnesnę padėtį santykiuose su atsakovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovas R. K. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Klausimą dėl prašymo priimti sprendimą už akių netenkinimo galima spręsti tik nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi byla dar nebuvo nagrinėjama iš esmės, šioje bylos stadijoje teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo ir prašymo priimti sprendimą už akių netenkinimo. Šiuo atveju teismas iki bylos nagrinėjimo iš esmės išsamiai įvertino pateikto ieškinio pagrįstumą, nors CPK numato, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą.Nesuprantama teismo pozicija dėl ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo CK 1.91 ir 6.228 straipsnių kontekste. Ieškovas, teikdamas ieškinį, konkrečiai nurodė ieškinio pagrindą, kad pasirenka būtent netesybų (delspinigių) mažinimo institutą, kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą. Taip pat nurodė ieškinio pagrindą - CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis. Ieškinyje buvo nurodyta, kad paskolos sutartyje numatyto dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, jie yra nustatyti atsakovui pasinaudojus pranašesne padėtimi dėl to, kad jis yra ekonomiškai stipresnė šalis, bei sudarantys atsakovui sąlygas nesąžiningai pelnytis ieškovo sąskaita. Atsakovas, prieš sudarydamas sutartį su ieškovu, anksčiau buvo paskolinęs pinigų kitiems fiziniams asmenims, paskola ieškovui buvo suteikta atsakovo nurodytomis, jam ypač naudingomis sąlygomis, nustatytas trumpas skolos grąžinimo laikotarpis, sąlyginai nedidelės sumos grąžinimo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas. Ieškovui atvykus sudaryti sutartį, ji buvo sudaryta atsakovo pasiūlytame notaro biure, t. y. atsakovas turėjo patirties paskolų sudaryme, dėl ko vertintina stipresniąja paskolos sutarties šalimi. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos teismo, kuris turi nustatyti, ar bylos įrodymai patvirtina nurodytas aplinkybės. Kadangi ieškovas prašo ieškinį tenkinti tuo pagrindu, kad delspinigiai yra neprotingai dideli, tai nurodytos aplinkybės nėra lemiamos priimant sprendimą dėl delspinigių mažinimo dėl to, kad jie yra neprotingai dideli.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo priimti byloje sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ir nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti sprendimą už akių
Pagal LR CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatą, atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.CPK 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių; vienas iš jų nurodytas šios dalies 4 punkte – kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinyje ieškovo nurodytos aplinkybės ir jo pateikti bei nurodyti įrodymai kelia rimtų abejonių dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl, nors ir esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytoms prielaidoms priimti sprendimą už akių, t. y. atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant priimti sprendimą už akių tokiu atveju, šioje proceso stadijoje 2018 m. kovo 28 d. priėmė motyvuotą nutartį, kuria atsisakė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 4 dalis). Tačiau CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką, nenustatyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisako priimti sprendimą už akių. Teismo nutartis, kuria netenkinamas šalies prašymas priimti sprendimą už akių, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Dėl to darytina išvada, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti sprendimą už akių, dalyvaujantys byloje asmenys paduoti atskirąjį skundą teisės neturi, nors ir mano, kad teisinio pagrindo nepriimti sprendimo už akių nebuvo. Motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria užbaigiamas bylos nagrinėjimas).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties dalis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo priimti sprendimo už akių, pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl tokios nutarties dalies, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi priimtas ieškovo R. K. ieškinys atsakovui E. L., kuriame ieškovas prašė pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2015 m. rugsėjo 23 d. sudarytos su atsakovu paskolos sutarties 4 punkto sąlygas, kuriose numatyta, jog ieškovas, vėluodamas grąžinti paskolą atsakovui, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos, bei nustatyti, kad ieškovas, vėluodamas grąžinti paskolą atsakovui, moka 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo pateiktame procesiniame dokumente nėra aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, todėl įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, sukonkretinant faktines aplinkybes dėl paskolos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.91 ir 6.228 straipsnių kontekste, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).Ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą. Nustatyta, kad ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, ieškovo teigimu, paskolos sutartyje numatytais neprotingai dideliais delspinigiais, nustatytais atsakovui pasinaudojus pranašesne padėtimi bei sudarančiais atsakovui sąlygas nesąžiningai pelnytis ieškovo sąskaita. Kaip patvirtino ir apeliantas atskirajame skunde, teikdamas ieškinį, jis, kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą, pasirinko būtent netesybų (delspinigių) mažinimo institutą, numatytą CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatose. Nors tam tikrose ieškinio dalyse ir trūksta papildomos argumentacijos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš to galintys kilti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškinio faktinis pagrindas ir reikalavimas gali būti sukonkretinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 straipsnis). Aplinkybė, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovo argumentai neįtikino teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo, nelaikytina ieškinio trūkumu, nes ieškovo reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas iš esmės nagrinėjant bylą. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas turi pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje suformuluotus reikalavimus, taip pat nelaikytina esminiu ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą nepriimti ieškinio. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Kita vertus, įrodymai, tai yra faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja teisingam ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, yra nustatomi taip pat ir šalių paaiškinimais (CPK 177 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai yra formalūs, nesudarantys pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir byla perduotina tolimesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas priimti byloje sprendimą už akių, nutraukti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nustatytas ieškovui R. K. terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikinti ir perduoti bylą tolimesniam jos nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.