Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė (jos atstovė) ir atsakovė (jos atstovai) nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta. Prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos.

Civilinė byla nagrinėjama ieškovei (jos atstovei) ir atsakovei (jos atstovams) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Ieškovė ir atsakovė 2021-03-01 sudarė Preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis1). Ieškovė ir atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022-05-02 sudarė susitarimą dėl Sutarties1 nutraukimo, kuria šalys susitarė nuo 2022-05-02 nutraukti Sutartį1, šalių bendru susitarimu; atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2022-06-01 grąžinti ieškovei pagal Sutartį1 sumokėtą avansą 5 250 Eur (susitarimo 1, 2 punktai). Pagal susitarimo 3 punktą, atsakovei vėluojant grąžinti avansą susitarime nustatytu terminu, pirkėjas (ieškovė) turi teisę reikalauti sumokėti 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto avanso sumos už kiekvieną pavėluotą dieną iki kol avansas bus pilnai grąžintas. Be to, ieškovė su atsakove sudarė 2022-03-12 Preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis2). 2022-05-02 šalys sudarė susitarimą dėl Sutarties2 nutraukimo, kuriuo susitarė nuo 2022-05-02 nutraukti Sutartį2 bendru šalių susitarimu, atsakovė įsipareigojo iki 2022-06-01 grąžinti pagal sutartį sumokėtą 7 200 Eur avansą (susitarimo 1, 2 punktai), o vėluojant tai padaryti – mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžinto avanso sumos iki avansas bus grąžintas (susitarimo 3 punktas).

Atsakovė byloje pripažino, jog susitarimų neįvykdė, avanso ieškovei negrąžino.

Dėl ieškinio reikalavimų

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.156 straipsnis, 6.165 straipsnis). Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (CK 6.261 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė savo prievolę pažeidė, nes šalių nustatyta tvarka ir sąlygomis savo įsipareigojimų neįvykdė, ieškovei skolos (avansų) negrąžino (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, atsakovės procesinį elgesį (skolą pripažino), konstatuotina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 183 straipsniu, 185 straipsniu, ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 12 450 Eur skola (7 200 Eur+5 250 Eur) bei 18,76 Eur palūkanos (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, CPK 42 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo), t. y. 2022-06-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė sumokėjo 117 Eur. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas 2022-06-14 Telšių apylinkės teismo nutartimi.

Ieškovė už ieškinį, pareikštą teismui priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 258 Eur žyminį mokestį (211 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei 47 Eur – už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas 2022-08-18 Telšių apylinkės teismo nutartimi. Šiaulių apygardos teismo 2022-10-12 nutartimi Telšių apylinkės teismo 2022-08-18 nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas. Ieškovė už atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį.

Pagal 2022-09-20 ieškovės (jos atstovės) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovė patyrė 675,58 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą 151,25 Eur, už ieškinio parengimą 302,50 Eur, už atskirojo skundo parengimą bei prašymo parengimą 221,83 Eur).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės patirtas išlaidas, aplinkybę, jog teismo 2022-06-14 nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 675,58 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 378 Eur žyminis mokestis (258 Eur + (117 Eur -47 Eur) + 50 Eur), iš viso 1 053,58 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 5 dalis, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovė byloje pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, atidedant ieškiniu patenkintų reikalavimų apmokėjimą iki 2023-03-30. Prašymą grindė aplinkybe, jog šiuo metu finansinių galimybių sumokėti visą skolos sumą neturi.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymo išdėstyti (atidėti) teismo sprendimo įvykdymą nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų ir (ar) duomenų atsakovė byloje nepateikė, rėmėsi deklaratyvaus pobūdžio argumentais apie bendrovės finansinius sunkumus, siekį derinti ieškovės ir kitų atsakovės kreditorių interesus. Įvertinus bylos medžiagą bei nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog tenkinus atsakovės prašymą iš esmės būtų sukuriamos prielaidos paneigti teismo sprendimo privalomumą, pateisintas netinkamas šalies elgesys ir įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo) netenkintinas (CPK 284 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2022-10-12 Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas). Byloje nesant duomenų, jog teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikta vykdyti antstoliui, remiantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, laikytina, jog laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 12450 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt eurų) skolą, 18,76 Eur (aštuoniolikos eurų 76 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1053,58 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės R. D. naudai.

Netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.