Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. L. (toliau – J. L.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį ir nuteista:

- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 20 MGL (1000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skiriant J. L. subendrintą bausmę – 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu, skiriant J. L. galutinę 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. L. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2020 m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo aparatą, tinkamą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurį laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki 2020 m. spalio 6 d. 14.56 val., kuomet aparatą, tinkamą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, J. L. pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji 2020 m. spalio 6 d., ryte, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio Trakų (duomenys neskelbtini), rūsyje, neturėdama tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino 14,900 cm3 (14,90 litrų) naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,9 % – 38,4 %, kurį neteisėtai laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki 2020 m. spalio 6 d. 14.56 val., kuomet 14,90 litrų naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės) ir 20 litrų žlaugtų, kurių likutinė etilo alkoholio koncentracija yra 1,2 %, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

3. Be to, J. L. pripažinta kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, neturėdama tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino 90 litrų brogos (raugalo), turinčios 10,0 % tūrinę etilo koncentraciją ir 9,0 dm3 absoliutaus etilo alkoholio, tinkamos naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti, iš kurios, neturėdama tikslo realizuoti, pasikėsino neteisėtai pagaminti ne mažiau kaip 34 litrus naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija 38,0%, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2020 m. spalio 6 d. 14.56 val. 90 litrų brogos (raugalo) surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Įvertinusi baudžiamąją bylą aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl J. L. kaltės. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistoji, nesutikdama tik su pirmosios instancijos teismo išvada, jos jog padarytos nusikalstamos veikos yra pavienės, tvirtinant, jog vertinamu atveju nuteistoji padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kvalifikuotiną pagal vieną BK 201 straipsnio 1 dalį, bei ginčijant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl J. L. paskirtos bausmės, prašant ją sušvelninti ir skirti jai su pinigine bauda nesusijusią bausmę – viešuosius darbus ar laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus, nuteistajai neginčijant savo kaltės, teisėjų kolegija pasisako tik apeliaciniame skunde keliamais klausimais.

8. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Nors baudžiamajame įstatyme tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka neapibrėžta, tačiau teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-33-303/2019 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-33-303/2019) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-33-303/2019).

9. Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. ne visada yra būtini konstatuojant tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, jais gali būti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-33-303/2019).

10. Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-33-303/2019). Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013, 2K-33-303/2019).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad J. L. neteisėtai įgijo ir laikė aparatą, tinkamą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir panaudodama aparatą, tinkamą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, neturėdama tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė 14,90 litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų bei pasikėsino neteisėtai pagaminti 34 litrus naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, J. L. veiksmus kvalifikavo pagal BK 201 straipsnio 1 ir 3 dalis bei BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį. Tačiau, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei pateikto apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. L. veiksmus įvertino ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o kaip pavienes nusikalstamas veikas.

12. BK 201 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo atveju J. L. padarytos veikos ir viena veika, nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje, atitinka skirtingose BK 201 straipsnio dalyse nurodytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau jas jungia vieningas kaltininkės sumanymas (vieninga tyčia) atlikti keletą veiksmų siekiant bendro rezultato – pagaminti tam tikrą neapibrėžtą kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų. Šią išvadą pagrindžia ir J. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais remiantis, J. L., įsigijusi aparatą stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti, siekė pagaminti neapibrėžtą kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų asmeninėms savo ir savo šeimos reikmėms. Ji nežinojo, kokį kiekį stiprių naminių alkoholinių gėrimų ji pagamins, gamino tiek, kiek jų tilpo į specialias talpas. Taigi nagrinėjamoje byloje aparato naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti įsigijimas, laikymas, 14,90 litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų pagaminimas ir pasikėsinimas pagaminti ne mažiau kaip 34 litrus naminių stiprių alkoholinių gėrimų, panaudojant minėtą aparatą sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

14. Konstatuojant šią išvadą aktualu ir tai, kad tęstinės nusikalstamos veikos tokiais atvejais negali paneigti vien tik tai, jog padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl jei, esant tęstinei nusikalstamai veikai, yra realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nurodyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nurodančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai spręstina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą J. L. nusikalstamas veikas neteisingai kvalifikuodamas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį. Tokia J. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal atskiras BK 201 straipsnio dalis yra perteklinė. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-543/2012, 2K-33-303/2019).

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios veiksmai turi būti vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotini tik pagal vieną BK straipsnio dalį, vadovaujantis kvalifikavimo taisykle, pagal kurią sunkesnė nusikalstama veika apima lengvesnę nusikalstamą veiką. Darytina išvada, kad J. L. nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos tik pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, nustatant, kad:

J. L. 2020 m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo aparatą, tinkamą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir laikė jį namo, esančio (duomenys neskelbtini)., rūsyje iki 2020 m. spalio 6 d. 14.56 val. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, J. L., neturėdama tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė daugiau kaip dešimt, bet mažiau nei penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų ir pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip dešimt, bet mažiau nei penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, o būtent: 2020 m. spalio 6 d., ryte, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, neturėdama tikslo realizuoti, ji neteisėtai pagamino 14,900 cm³ (14,90 litrų) 36,9 % – 38,4 % tūrinės etilo alkoholio koncentracijos naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurį toje pačioje vietoje neteisėtai laikė iki 2020 m. spalio 6 d. 14.56 val. Be to, 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, toje pačioje vietoje, neturėdama tikslo realizuoti, J. L. neteisėtai pagamino 90 litrų brogos (raugalo), turinčios 10,0 % tūrinę etilo koncentraciją ir 9,0 dm³ absoliutaus etilo alkoholio, tinkamos naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti, iš kurios, neturėdama tikslo realizuoti, pasikėsino neteisėtai pagaminti ne mažiau kaip 34 litrus 38,0% tūrinės etilo koncentracijos naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2020 m. spalio 6 d. 14.56 val. 90 litrų brogos (raugalo) surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.

17. Priėmus tokį procesinį sprendimą, iš naujo spręstinas ir J. L. skirtinos bausmės klausimas. Šioje vietoje visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

18. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L. padarė vieną tęstinę tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistoji pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, kas šiuo atveju pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos.

20. Sprendžiant klausimą dėl apeliantei skirtinos bausmės, įvertintina ir jos asmenybė. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, J. L. yra ištekėjusi, kartu su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus. Remiantis (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktomis J. L. ir jos sutuoktinio vaikų charakteristikomis, mama aktyviai dalyvauja klasės susirinkimuose, atvirų durų dienose, iškilus problemoms, ieško pagalbos ir savo sūnų poreikių neignoruoja, laiku pasirūpina ir pateikia ugdymui reikalingas pažymas, aprūpina berniukus ugdymui reikalingomis priemonėmis (b. l. 155, 156). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. G. raštu nustatyta, kad jokios neigiamos informacijos apie J. L. seniūnija nėra gavusi (b. l. 150), kas iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąją ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nors ji niekur nedirba, tačiau aktyviai rūpinasi savo šeima ir jos poreikiais.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad J. L. praeityje nebuvo teista (b. l. 105-106), nebausta ir administracine tvarka (b. l. 107), kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad iš esmės ji yra linkusi paisyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertintina ir tai, kad J. L. niekur nedirba, už vaikus gauna vos 120 eurų siekiančią socialinę išmoką. Nors apeliantės sutuoktinis E. L. turi darbą, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis, atsižvelgiant į tai, jog iš jo išlaikoma keturių asmenų šeima, turinti ir finansinių įsipareigojimų (komunaliniai mokesčiai, telekomunikacijos išlaidos), nėra didelis (b. l. 160). Be to, nuteistosios šeima turi ūkį, kuriame, dėl vyro užimtumo darbe, darbuojasi viena J. L., tokiu būdu, visomis išgalėmis stengdamasi prisidėti prie geresnio šeimos gerbūvio.

22. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, įvertinus iš esmės teigiamą nuteistosios J. L. charakteristiką bei sunkią apeliantės šeimos materialinę padėtį, palikti nuteistajai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę – piniginę baudą, nebūtų teisinga, ji neatitiktų ir proporcingumo reikalavimų. Todėl, J. L. skirtina švelniausia BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant didesnį nei viešųjų darbų bausmės vidurkis terminą. Priimant tokį procesinį sprendimą vis tik pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant nuteistajai viešųjų darbų bausmę.

23. 2021 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 126 (vieną šimtą dvidešimt šešis) eurus, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajai J. L. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

24. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

25. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteisto asmens gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal pačios nuteistosios apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu yra tenkinamas visiškai. Įvertintina ir tai, kad nuteistoji niekur nedirba, jokių legalių pajamų (išskyrus socialinę išmoką už vaikus) negauna, su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus, šeima turi finansinių įsipareigojimų. Esant šiems duomenims, atsižvelgiant į sunkią J. L. materialinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios J. L. apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti.

J. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti J. L. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją per šį terminą neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį (iš viso 120 val.) visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. L. sumažintą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją per šį terminą neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį (iš viso 80 val.) visuomenės labui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš nuteistosios J. L..

Nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną.