- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2YT-20784-598/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01402-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pareiškėjas
- J. D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., O. M., J. M.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., O. M. ir J. M. dėl juridinę reikšmę turinčio – tėvystės fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. D. M. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio – tėvystės fakto nustatymo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo tėvas.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. D. M. tėvas G. M. Po tėvo mirties likusį palikimą pareiškėjas priėmė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pradėdamas faktiškai valdyti turtą, šį faktą nustatė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT- 25274-800/2017. Su minėtu sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į mirusiojo G. M. turtą išdavimo. Notaras Š. R. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydamas, kad VĮ Registrų centras gyventojų registre pareiškėjas J. D. M. nėra nurodytas kaip mirusiojo G. M. sūnus. Pagal Gyventojų registro duomenis, tik pareiškėjo sesuo V. M. yra įregistruota kaip mirusiojo G. M. dukra. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi kreiptis į teismą dėl tėvystės fakto nustatymo, nors jo gimimo liudijime tėvu nurodytas G. M.. Pareiškėjas visą laiką bendravo su savo tėvu ir jo giminėmis. Pradėjus aiškintis, kodėl Gyventojų registre pareiškėjas nėra nurodytas kaip mirusiojo G. M. sūnus bei kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus archyvą, paaiškėjo, kad pareiškėjo J. D. M. pavardė gimimo akto įraše buvo nurodyta pagal motinos pavardę – M., o tėvystė buvo įregistruota motinos pareiškimu. Motina taip pat nurodė tėvo vardą – G. Taigi, pareiškėjui tėvystė nebuvo nustatyta. Pareiškėjo tėvai J. M. ir G. M. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems gimė dukra, pareiškėjo sesuo V. M., gim. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo įregistruota pareiškėjo tėvų G. M. ir J. M. ištuoka. Nors G. M. ir J. M. oficialiai nutraukė santuoką, tačiau jų faktinis gyvenimas tęsėsi, jie ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), J. M. ir G. M. jau nesant santuokoje, tačiau pareiškėjo tėvas G. M. dalyvavo jo auklėjime, bendravo su juo. Su pareiškėju bendravo ir visi tėvo G. M. giminės, visiems buvo žinoma ir nekilo abejonių, kad J. D. M. yra G. M. vaikas, kaip ir santuokoje gimusi jo sesuo V.. Taigi, galima teigti, kad G. M. pripažino savo tėvystę pareiškėjo atžvilgiu. Tėvui geranoriškai neteikiant išlaikymo pareiškėjui, jo motina buvo kreipusis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. 2004 m. balandžio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. N-2-1807-03, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš G. M. išlaikymą sūnui J. D. M.. Iki 2001 m. liepos 1 d. (įsigaliojus Civiliniam kodeksui) tėvystės nustatymo klausimus reglamentavo LTSR Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 61 straipsnis nustatė, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Kadangi pareiškėjo J. D. M. motinos pavardė buvo M., gimimų įrašų knygoje vaiko tėvo pavardė buvo įrašyta pagal motinos pavardę – M. LRSR Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnis numatė, kad vaiko tėvo vardas ir tėvavardis tokiais atvejais įrašomi vaiko motinos nurodymu. J. M. nurodė tikrojo vaiko tėvo vardą – G. Kaip buvo minėta, pareiškėjas visą laiką neturėjo jokių abejonių, kad mirusysis G. M. yra jo tėvas. Tačiau teisiškai tėvystė nebuvo nustatyta, nes įrašas gimimų aktų įrašų knygoje buvo padarytas, remiantis motinos pareiškimu. Kadangi pareiškėjo tėvas G. M. miręs, turi būti nustatytas tėvystės faktas. Šio fakto nustatymas yra būtinas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. M., O. M. ir J. M. per teismo nustatytą terminą byloje pateikė atsiliepimus, nurodydami, kad pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam – tėvystės faktui, neprieštarauja, prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. D. M. gimė (duomenys neskelbtini).Gimimo liudijime jo motina nurodyta – J. M., tėvu nurodytas – G. M., abiejų tėvų nei gimimo metai, nei asmens kodai nebuvo nurodyti. J. M. (Butkutė), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). J. D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. 4854, motina nurodyta J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas G. M. (asmens duomenys nenurodyti). Gimimo akto įrašo pastabose taip pat nurodyta, kad ištuoka įregistruota Kauno miesto CMB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvams J. M. ir G. M. gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra, pareiškėjo sesuo V. M. Pareiškėjas J. D. M. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. jo tėvams išsituokus. Pareiškėjo J. D. M. pavardė gimimo akto įraše buvo nurodyta pagal motinos pavardę – M., o tėvystė buvo įregistruota tik motinos pareiškimu. Motina taip pat nurodė tėvo vardą – G. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui tėvystė nebuvo nustatyta. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma, G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė ištuokoje, jo dukra nurodyta V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties likusį palikimą pareiškėjas priėmė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pradėdamas faktiškai valdyti tėvo paliktą turtą, šį faktą nustatė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT- 25274-800/2017. Pareiškėjo paaiškinimu, jis su minėtu sprendimu kreipėsi į Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į mirusiojo G. M. turtą išdavimo. Notaras Š. R. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydamas, kad VĮ Registrų centras gyventojų registre pareiškėjas J. D. M. nėra nurodytas kaip mirusiojo G. M. sūnus.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada (CPK 389 straipsnis).
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei argumentų, suinteresuotų asmenų J. M., V. M. ir O. M. atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, bylos dokumentų, matyti, kad pareiškėjas gimė jo tėvams J. M. ir G. M. gyvenant išsituokus. Nutraukę santuoką (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvai ir toliau gyveno faktinėje santuokoje, šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys teismui pateiktuose atsiliepimuose. Tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų paaiškinimais, pareiškėjas nuo pat gimimo visą laiką bendravo su savo tėvu G. M. bei su tėvo giminėmis – tėvo motina O. M., močiutės broliu J. D. ir kitais giminėmis, kurie jį pripažino kaip G. M. sūnų. 2017 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-25274-800/2017 taip pat patvirtina, kad mirusiojo G. M. giminaičiai – G. M. motina O. M., jos brolis J. D., jo žmona R. D. žinojo, kad J. D. M. yra G. M. sūnus. G. M. pripažino tėvystę ir savo vertingiausius daiktus (laikrodį ir paveikslą) po mirties skyrė savo sūnui J. D. M. Pareiškėjo motina J. M. 2004 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl išlaikymo sūnui priteisimo iš G. M.. Jonavos rajono apylinkės teismas 2004 m. kovo 23 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. N-2-1807-03, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš G. M. išlaikymą sūnui J. D. M.. G. M. jokių prieštaravimų dėl minėto teismo įsakymo nepareiškė. Šie įrodymai patvirtina, kad G. M. pripažino savo tėvystę ir neprieštaravo dėl išlaikymo priteisimo J. D. M..
DNR ekspertizė byloje nebuvo paskirta nustačius, kad ginčo dėl pareiškimo nėra, suinteresuoti asmenys pareiškėjo reikalavimui neprieštaravo. Tokio pareiškimo patenkinimas atitinka J. D. M. interesus.
Visų šių įrodymų visuma, leidžia teismui daryti išvadą, kad G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo J. D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėjui juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad jis galėtų paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, įgyvendinant 1995 m. liepos 3 d. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos Nr. 1-193 7 straipsniu bei CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Valstybė šioje byloje turėjo 4,17 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnis, 443 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 –270 straipsniais, 448 straipsniu, 514–516 straipsniais
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs(duomenys neskelbtini), yra J. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Priteisti iš J. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,17 Eur (keturių eurų 17 ct) pašto išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.