- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-25274-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18252-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- Juozui D
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., O. M., valstybės įmonė „Turto bankas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo Juozo D. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. M., O. M., valstybės įmonė „Turto bankas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo G. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) būdamas 51 metų mirė G. M., pareiškėjo J. D. M. tėvas. Prieš mirtį G. M. nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. G. M. testamento sudaręs nebuvo ir testamentų registre nėra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, taip pat Kauno miesto 6-ajame notarų biure po G. M. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. G. M. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su J. M.. Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė duktė V. M. ir sūnus J. D. M.. Iki savo mirties G. M. naujos santuokos sudaręs nebuvo, kitų vaikų neturėjo. Mirusiojo G. M. motina O. M. yra šioje byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. Mirusiojo tėvas J. M. yra miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Juozas D. M. po savo tėvo G. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai, pradėdamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties paveldimą turtą valdyti. Šį faktą patvirtina šios aplinkybės: pareiškėjo tėvas dalį jam priklausančių daiktų laikė savo motinos O. M. namuose. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) vakarą pareiškėjas nuvyko į savo močiutės O. M. namus, aptarti laidotuvių reikalus. Močiutės namuose buvo saugomas pareiškėjo tėvui priklausantis jo mėgstamo dailininko St. Šilkaičio tapytas paveikslas, taip pat velionio geltono metalo laikrodis. Aptaręs su močiute laidotuvių reikalus, pareiškėjas paėmė jo tėvui priklausiusį dailininko St. Šilkaičio tapytą paveikslą ir geltono metalo laikrodį. Tokiu būdu pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo mirties įstatymo numatytais terminais. Šiuos daiktus pareiškėjas paėmė ir juos valdo kaip savo nuosavybę. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų neprieštaravo, kad pareiškėjas šiuos tėvo daiktus pasiimtų savo nuosavybėn. Priėmęs po savo tėvo mirties palikimą faktiškai, pareiškėjas prisidėjo prie tėvo laidotuvių organizavimo. Velionis G. M. jokio nekilnojamojo turto ar registruoto kilnojamo turto, pareiškėjo žiniomis, neturėjo, todėl dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą pareiškėjas nesikreipė. Praėjus daugiau kaip metams laiko po tėvo mirties, 2016 m. pavasarį iš Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus sužinojo, kad G. M. nuosavybės teise nuo 2003-08-13 priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į minėtą žemės sklypą, būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiškimu sutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, pareiškėjas faktiškai priėmė savo tėvo palikimą jo mirties dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), paimdamas tėvo daiktus – laikrodį ir paveikslą iš mirusio tėvo motinos namų, kuriuose buvo saugomi tėvo daiktai. Jokio ginčo dėl to, kad pareiškėjas priėmė palikimą, nėra.
Suinteresuotas asmuo O. M. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, pareiškėjas faktiškai priėmė savo tėvo palikimą jo mirties dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), paimdamas tėvo daiktus – laikrodį ir paveikslą iš jos namų, kuriuose buvo saugomi tėvo daiktai. Jokio ginčo dėl to, kad pareiškėjas priėmė palikimą, nėra. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, 2017-10-09 rašte nurodė, kad jokios aplinkybės šiam asmeniui apie G. M. palikimo priėmimą nėra žinomos.
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarautų pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Byloje elektronine forma pateikti įrodymai – gimimo liudijimas (e. b. l. 8) patvirtina, jog pareiškėjas J. D. M. yra G. M. sūnus. Mirties liudijimas (e. b. l. 9) patvirtina, jog pareiškėjo tėvas G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš ištuokos liudijimo nustatyta, kad pareiškėjo tėvų G. M. ir J. M. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10), giminystės ryšį patvirtinantys įrodymai – gimimo liudijimai (e. b. l. 7), patvirtina, jog G. M. dukra yra suinteresuotas asmuo V. M..
Esant byloje pateiktiems giminystės ryšį patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, jog pareiškėjas yra teisėtas pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą G. M. palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš 2017-05-24 testamentų registro išrašo (e. b. l. 14), nustatyta, jog G. M. nebuvo sudaręs testamento, nebuvo įregistruota G. M. palikimo priėmimo faktų arba palikimo atsisakymo faktų. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro 2017-05-24 informacinis raštas (e. b. l. 24) patvirtina, jog po G. M. mirties paveldėjimo byla iki 2017-05-24 nebuvo užvesta.
Teismui pateiktos foto nuotraukos (e. b. l. 26, 27), šalių paaiškinimai, liudytojų J. D., R. V. L. parodymai patvirtina, aplinkybes, kad pareiškėjas priėmė palikimą iš karto po tėvo G. M. mirties faktiškai pradėjęs valdyti tėvui priklausiusius daiktus - jo asmeninį rankinį laikrodį ir tėvui nuosavybės teise priklausiusį paveikslą. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas paveldėtais daiktais naudojasi iki šiol, jais rūpinasi.
Iš Valstybės įmonės „Turto bankas“ 2016-04-12 rašto dėl žemės sklypo paveldėjimo (e. b. l. 16), antstolės Audronės Adomaitienės 2016-02-23 rašto dėl paveldėjimo teisės (e. b. l. 17), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-04-26 išrašo (e. b. l. 21-22), nustatyta, kad G. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo pagrindas – 2003-08-13 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5586, ir 2003-08-18 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5584.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nurodė, jog jiems nieko nebuvo žinoma apie tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, todėl į notarų biurą po G. M. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, jog pareiškėjas priėmė tėvo G. M. palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po tėvo mirties paimdamas tėvo asmeninius daiktus (laikrodį ir paveikslą) bei šiuos daiktus valdydamas kai savo turtą, tokiu būdu išreikšdamas valią priimti tėvo palikimą.
Kita tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą pareiškėjas nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).
Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjui įgyjant teisę priimti palikimą po tėvo mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Nustatyta, jog pareiškėjas, kreipdamasis į tesimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 7 dalį turėjo sumokėti 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjui grąžintina sumokėto žyminio mokesčio dalis – 37,00 Eur. Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Juozas D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Grąžinti pareiškėjui Juozui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį sumokėto žyminio mokesčio – 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus 00 ct), mokėjimo datos 2017-04-11, 2017-09-05, mokėtojas J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šį mokestį grąžinti įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.