- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-904-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., A. P., M. R., A. G., E. P., E. K., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-904-370/2008
Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 118.1; 128.19 (S)
2008 m. spalio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-07-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-405-778/2008 pagal A. M. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys A. M., A. P., M. R., A. G., E. P., E. K. ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismo prašė pripažinti, kad ji terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos senelio J. P. mirties 2001-12-15, praleido dėl svarbių priežasčių, ir pratęsti jai terminą tam palikimui priimti trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2003-10-19 mirus motinai B. R., pareiškėja priėmė jos palikimą ir kartu savo senelio palikimą atstovavimo teise. 2005-05-02 į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl įstatymo nustatyto paveldėjimo termino pratęsimo kreipėsi motinos sesuo A. M. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-11-21 nutartimi A. M. prašymas civilinėje byloje Nr. 2-711-05/2005 buvo patenkintas, pripažįstant, kad pareiškėja terminą priimti palikimą, atsiradusį po savo tėvo mirties, praleido dėl svarbių priežasčių. Taigi A. M. su visais pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą buvo vienodoje teisinėje padėtyje po jų tėvo J. P. mirties, todėl pripažintina, kad terminas palikimui priimti buvo atnaujintas visiems šioje byloje dalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (įpėdiniams), tarp jų ir pareiškėjos motinai B. R., tačiau notarė netinkamai išaiškino paveldėjimo teisinius santykius ir dėl to, pažeidžiant kitų įpėdinių teises, tik A. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja suinteresuota priimti senelio palikimą kaip motinos (pirmos eilės įpėdinės) atstovė CK 5.12 str. tvarka, nepažeisdama A. M. ir kitų įpėdinių interesų paveldint turtą. Mirusiajam nespėjus priimti palikimo per 3 mėnesių terminą, jam priklausiusi teisė priimti palikimą pereina jo įpėdiniams CK 5.58 str. Pareiškėja, būdama J. P. vaikaitė, mirus seneliui, įgijo teisę paveldėti tą dalį, kuri priklausė jos motinai B. R. kartu su pirmosios eilės įpėdiniais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja iš viso neturi teisės į palikimo priėmimą ir tai yra konstatuota ankstesniuose teismo sprendimuose. Be to, kol nėra nuginčytas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas kitam įpėdiniui, toks faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-07-11 nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad civilinę bylą pagal apeliantės A. M. apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nustatė, jog civilinėje byloje Nr. 2-120-729/2007 nėra duomenų, kad mirus J. P. jo dukra B. R. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą būtų priėmusi tėvo palikimą, todėl negalima pripažinti, jog ieškovė turi teisę paveldėti po J. P. mirties palikimo dalį, kuri būtų tekusi ieškovės motinai, jei ši įstatymo nustatyta tvarka būtų priėmusi palikimą. Be to, tokios teisės ieškovė neturi ir todėl, kad J. P. palikimo atsiradimo dieną pareiškėjos motina ir J. P. dukra B. R. buvo gyva. Kadangi pareiškėjos motina mirė 2003-10-19, t. y. vėliau, nei pasibaigė įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui po J. P. mirties (2001-12-15) priimti, nėra pagrindo taikyti ir CK 5.58 str. nuostatų. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėja yra J. P. antros eilės įpėdinė, todėl esant pirmos eilės įpėdinių, įstatymo nustatyta tvarka priėmusių jo palikimą, t. y. J. P. dukrai A. M., pareiškėja neturi teisės paveldėti pagal įstatymą po J. P. mirties likusio turto. Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra galiojanti, nėra duomenų, kad ji būtų apskųsta kasacine tvarka, todėl sukelia teisines pasekmes byloje dalyvavusiems ir kitiems asmenims, t. y. turi prejudicinę galią. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo teisės priimti senelio J. P. palikimą, teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie galėjo pagrįsti jos asmeninę teisę atlikti veiksmus, numatytus CK 5.50 str., per įstatymo nustatytą terminą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-11 nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjos subjektyvi teisė į J. P. palikimo paveldėjimą atsirado tik 2005 metais, t. y. kai pareiškėjos motina, jau buvo mirusi. Civilinėje byloje Nr. 2-711-05/2005 teismui pripažinus A. M. nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis svarbiomis, galima teigti, kad dėl tų pačių priežasčių savo teisių į palikimą nespėjo įgyvendinti ir pareiškėjos motina B. R., be to, minėtoje byloje suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI atsiliepime nurodė, kad, be A. M. yra ir daugiau asmenų, kurie galėtų pretenduoti į J. P. palikimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja į minėtą bylą buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu ir turėjo galimybę pateikti prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, kad ši pareiškėjos teisė neišnyko po to, kai A. M. prašymas dėl termino pratęsimo buvo patenkintas. Kadangi dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė nė vienas įpėdinis, visų įpėdinių teisės pateikti prašymus dėl termino palikimui priimti pratęsimo tapo absoliučiai lygios.
Atsiliepimas
Atsiliepime suinteresuotas asmuo A. M. prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėja nenurodė jokių termino palikimui priimti praleidimo svarbių priežasčių, termino atnaujinimas jai nesukels jokių teisinių pasekmių. Pareiškėja A. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčijo kitoje byloje, kurioje jos reikalavimai buvo atmesti.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisė į palikimą atsiranda įstatymo nustatytais pagrindais ir realizuojama laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje nustatyta, kad po J. P. mirties palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) mirusiojo duktė A. M., kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja, kaip mirusiojo vaikaitė, yra antros eilės įpėdinė (CK 5.11 str., 1 d., 2 p.). CK 5.11 str. 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Taip pat įstatymas suteikia teisę palikėjo vaikaičiams paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis (CK 5.12 str.). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėja neįgijo teisės paveldėti savo senelio palikimą, kadangi nėra minėtų teisės normų sąlygų: yra pirmos eilės įpėdinė, kuri priėmė palikimą, palikimo atsiradimo metu buvo gyva pareiškėjos motina. Pareiškėjai taip pat neperėjo teisė priimti palikimą ir CK 5.85 str. pagrindu, nes jos motina mirė vėliau, nei suėjo įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui po J. P. mirties priimti. Taigi pareiškėja neįgijo paveldėjimo teisės. Tokią išvadą priėjo ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos ieškinį dėl A. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (pridėta civilinė byla Nr. 2-120-729/2007, apeliacine tvarka Nr. 2A-767-538/2007). Pareiškėja, prašydama pratęsti terminą, faktiškai teismo prašo pripažinti ją turint paveldėjimo teisę, nes net nenurodo jokių termino praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių, o remiasi tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais paneigtu jos aiškinimu, kad pratęsus terminą įpėdinei Aldonai Ališauskienei, jis buvo pratęstas ir kitiems.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavus, jog pareiškėja neturi teisės paveldėti pagal įstatymą J. P. turto, pareiškėja neturi subjektinės teisės CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka prašyti pratęsti įstatymo nustatytą terminą J. P. palikimui priimti, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškimą atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, o šią aplinkybę nustatęs bylos nagrinėjimo metu – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.