Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovei A. M., ieškovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. P., M. R., E. P., E. K., Klaipėdos apskrities VMI, Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad J. P., mirusio 2001 m. gruodžio 15 d., turtą paveldėjo jo dukra A. M., kuriai, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi pratęsus terminą palikimui po J. P. mirties priimti, Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. Bartkuvienė 2006 m. liepos 21 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Paveldimą turtą, kuriam buvo išduotas minėtas paveldėjimo teisės liudijimas, sudarė 162 Lt įmokų valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis už asmeniniam ūkiui skirtą 3 ha ploto žemę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 113).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisę paveldėti po J. P. mirties likusį turtą turėjo ne tik atsakovė J. P. dukra A. M., bet ir ieškovė A. M. bei kiti J. P. įstatyminiai įpėdiniai. Apeliantė nurodo, kad 2003 m. spalio 19 d. mirus jos motinai J. P. dukrai B. R., ji turi teisę paveldėti savo senelio palikimo dalį atstovavimo teise (CK 5.12 str.), be to, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė tokią teisę turi ir todėl, kad jai perėjo teisė priimti palikimą (CK 5.58 str.). Teisėjų kolegijos, nagrinėjančios bylą apeliacine tvarka, manymu, su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija sutikti nėra pagrindo.

Byloje nėra duomenų, kad 2001 m. gruodžio 15 d. mirus J. P. jo dukra B. R. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.50 str. 3 d.) būtų priėmusi po J. P. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, būtų kreipusis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba būtų padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Dėl nurodytos priežasties, net ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė priėmė po savo motinos B. R. mirties likusį palikimą, negalima pripažinti, jog ieškovė turi teisę paveldėti po J. P. mirties likusio palikimo dalį, kuri būtų tekusi ieškovės motinai, jei ji įstatymo nustatyta tvarka būtų priėmusi palikimą po savo tėvo mirties, atstovavimo teise (CK 5.12 str.). Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą atstovavimo teise, būtina pažymėti ir tai, kad tokios teisės ieškovė neturi ir todėl, kad J. P. palikimo atsiradimo dieną (2001 m. gruodžio 15 d.) ieškovės motina ir J. P. dukra B. R. buvo gyva.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė turi teisę paveldėti savo senelio palikimo dalį ir dėl CK 5.58 straipsnyje nurodytos teisės priimti palikimą perėjimo, tačiau minėtas argumentas kaip teisiškai nepagrįstas atmestinas dėl šių priežasčių. CK 5.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė priimti palikimą pereina tuomet, jei įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per įstatymo nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią palikimo dalį pereina jo įpėdiniams. Nagrinėjamos bylos atveju taikyti CK 5.58 straipsnio nuostatų nėra pagrindo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės motina B. R. mirė vėliau, t. y. 2003 m. spalio 19 d., nei pasibaigė CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui po J. P. mirties (2001 m. gruodžio 15 d.) priimti.

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog jos motina įstatymo nustatyta tvarka negalėjo priimti po savo tėvo mirties likusio palikimo, nes jokio paveldėtino turto J. P. palikimo atsiradimo dieną nebuvo. Jau buvo minėta, kad po J. P. palikimą sudarė įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis už asmeniniam ūkiui skirtą 3 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Nors J. P. palikimo atsiradimo dieną nuosavybės teisės į nurodytus žemės sklypus dar nebuvo atkurtos, tačiau J. P. palikimą sudarančios turtinės teisės CK 1.97 straipsnio 1 dalies prasme yra civilinių teisių objektais. CK 1.112 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtinės teisės gali būti paveldimos.

Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, kad ieškovės motina ar ieškovė įstatymo nustatyta tvarka būtų priėmusios po J. P. mirties likusį palikimą arba CK 5.57 straipsnyje nustatyta tvarka joms būtų pratęstas terminas palikimui po J. P. mirties priimti, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, atskirai pabrėžiant ir tai, kad sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismas kiekvieno terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio atžvilgiu privalo įvertinti minėto termino praleidimo priežastis, ir tik šias priežastis pripažinus svarbiomis, terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, kitų civilinių teisinių santykių dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Dėl nurodytų priežasčių galimi atvejai, kada vieniems įpėdiniams praleistas terminas tam pačiam palikimui priimti gali būti pratęstas, o kitų įpėdinių analogiškas prašymas gali būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nurodyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi terminas palikimo priėmimui po J. P. mirties buvo pratęstas ne tik atsakovei, bet ir visiems kitiems J. P. įstatyminiams įpėdiniams, dalyvavusiems Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-711-05 nagrinėjime. Taigi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir A. M. nurodytų termino palikimui po jos tėvo mirties priimti praleidimo priežasčių svarbumą, terminas J. P. palikimui priimti buvo pratęstas tik A. M., nes kitų J. P. įstatyminių įpėdinių termino palikėjo palikimui priimti praleistų priežasčių svarbumas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-711-05 nagrinėjimo metu nebuvo vertinamas, šiems nepareiškus prašymų dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Be to, iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-711-05 medžiagos matyti, kad A. M. į šią civilinę bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, dalyvavo minėtos civilinės bylos nagrinėjime ir turėjo galimybę pateikti prašymą dėl termino J. P. palikimui priimti pratęsimo.

Apeliaciniu skundu skundžiame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovė, kaip J. P. vaikaitė, yra jo antros eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), todėl esant J. P. pirmos eilės įpėdinių, įstatymo nustatyta tvarka priėmusių jo palikimą, t. y. J. P. dukrai A. M., ieškovė neturi teisės paveldėti pagal įstatymą po J. P. mirties likusio turto (CK 5.11 str. 2 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.