- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-1553-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01026-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės būdu (panaudojus apgaulę ir nutylėjimą (suklaidinimą)) išduotą paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasirašymo dienos (ab initio nuo jo sudarymo dienos); 2) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 373 straipsnio nuostatas, panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieškovo prašymu įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t. y. taikyti restituciją; 3) sustabdyti neteisėtus išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas; 4) atleisti ieškovą nuo žyminių mokesčių sumokėjimo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties. Atskirajame skunde ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertinęs kasacinio teismo praktiką, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio reikalavimai kyla iš nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo. Nėra pagrindo ieškovą laikyti atleistu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia paskolos sutartį nuo jos sudarymo dienos bei taikyti restituciją. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo kitose civilinėse bylose, nesudaro pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje. Teismas sprendė, jog įvertinus ieškovo atskirajame skunde dėstomas aplinkybes, teiktus duomenis apie turtinę padėtį, atsižvelgiant į nedidelę žyminio mokesčio sumą už atskirąjį skundą (38 Eur), nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (apeliantas) A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir tenkinti prašymo reikalavimus: skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki civilinės bylos tarp ginčo šalių išnagrinėjimo pabaigos; atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirojo skundo argumentai:Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė teisines esmines ginčo bylos aplinkybes. Ieškinio reikalavimai kilo tik iš nesąžiningų ir neteisėtų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia nesąžiningą ir neteisėtą paskolos sutartį nuo jos sudarymo dienos bei taikyti restituciją. Bylos ginčas kilo tik dėl banko nesąžiningo ir neteisėto veikimo ir vartojimo sutarties nesąžiningų ir neteisėtų sąlygų taikymo. Šioje ginčo byloje bankas taikė (ieškovas ginčijo) visas vartojimo sutarties nesąžiningas ir neteisėtas sąlygas, dalis kurių įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau buvo pripažintos nesąžiningomis ir panaikintos. Todėl ieškovas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes tai apsunkino jo pažeistų teisių gynybą, tuo metu jo turtinė padėtis ribojo jo galimybes sumokėti žyminį mokestį už jo prašymo nagrinėjimą.Apeliantas nurodo, jog buvo nukentėjęs nuo banko neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, patyrė labai didelę žalą, jo turtas buvo parduotas už labai mažą kainą. Ieškovas ne tik prarado savo turtą, bet ir liko skolingas bankui labai didelę sumą, ieškovo ginčas su banku tęsiasi jau beveik 8 metus. Per tą laiką buvo nagrinėjama daug civilinių bylų, kuriose jis nemokėjo žyminio mokesčio. Todėl yra pakankamas pagrindas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apelianto nuomone, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis galėjo būti atleistas ir dėl to, kad byloje ginčijo banko jam taikomas nesąžiningas ir neteisėtas sutarties sąlygas (visas). Todėl ieškovas neturėjo sumokėti žyminio mokesčio, nes nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai, kurie bylose ginčija vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškinio priėmimo procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl ieškinio priėmimo, todėl teismas ieškovo prašymu turėjo sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl ieškinio priėmimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ieškovas yra vartotojas ir kaip vartotojas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas sudarė vartojamąją būsto paskolos sutartį, kurią teismas turėjo kvalifikuoti kaip vartotojišką ir ieškovą kaip vartotoją, nes nuo to priklausė kokie materialiniai įstatymai taikomi nagrinėjant šią bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 83 straipsnyje numatyta, kada suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami / iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymas Nr. XII-2084, TAR 2015, Nr. 2015-19289) numato, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nauju reglamentavimu nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Vadinasi, priešingai nei nurodo apeliantas, asmenys, pripažinti vartotojais, bylose dėl visų reikalavimų, kildinamų iš vartojimo sutarčių teisinių santykių, nėra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto nurodytos visos bylos, kuriose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio kaip vartotojas, buvo nagrinėjamos iki naujos CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijos.Apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimai kilo iš nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo, todėl jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys atleidžiami tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareikštu ieškiniu reikalauja pripažinti tarp jo ir atsakovo sudarytą kredito sutartį negaliojančia ab initio CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudaryta dėl apgaulės ir suklydimo. Taigi, ieškovas pareikštu ieškiniu siekia pripažinti ginčo sutartį negaliojančia ir nereiškia savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas kredito sutarties nesąžiningas sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nėra galimybės atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio, teismas turėjo suteikti jam papildomo laiko pateikti jo sunkią finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Šiuo atveju, ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nėra teisinio pagrindo jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės teismui esant nustatytai aplinkybei, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą, nustatyti terminą ieškovui pateikti dokumentus pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nėra sumokėjęs jokios žyminio mokesčio dalies, nors CPK 83 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio. Įstatymas numato pareigą asmeniui prašančiam atleisti jį nuo žyminio mokesčio kartu su prašymu pridėti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t. y. pateikti dokumentus pagrindžiančius jo sunkią finansinę padėtį (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar įrodymus, kad ateityje ieškovo turtinė padėtis pagerės. Ieškovui nepateikus tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.