- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- I1-1564-596/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00858-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė), 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškina, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo 28 kartus konvojuojamas į daugelį Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų, kuriuos vykdė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST arba Tarnyba). Kadangi konvojavimas taip pat yra laisvės atėmimo dalis, pareiškėjas mano, kad jo metu pažeistos jo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje (toliau – ir EŽTK), t. y. teisė į orias, sveikas ir saugias kalinimo sąlygas.
Nurodo, kad pareiškėjo ūgis yra 1,81 m, todėl konvojavimo metu atsistojus jam tekdavo pasilenkti, nes kitu atveju galva remdavosi į lubas. Pervežant pareiškėjas būdavo laikomas izoliuotuose skyriuose, kur vienam asmeniui tekdavo ne daugiau kaip 0,3 m² ploto. Pažymi, kad konvojavimas trunka labai ilgai, kartais net 4 valandas. Nurodo, kad vienoje izoliuotoje patalpoje (0,5 m²) būdavo patalpinti 3 žmonės, todėl tekdavo trankytis vienam į kitą ir užuosti tiek savo, tiek kito nuteistojo prakaito kvapą. Teigia, kad kelionė (pirmyn ir atgal) trukdavo apie 3–4 valandas į vieną pusę. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė: žeminančiais judesių suvaržymais, visiška priklausomybe nuo kitų asmenų valios, antisanitarinėmis ir nehigieninėmis sąlygomis, nuolatine gėda tarp kitų nuteistųjų, santykių pablogėjimu, nuolatiniais pykčiais su kitais nuteistaisiais dėl vietos ir privatumo, taip pat fiziniu ir emociniu nuovargiu bei kitais dalykais.
Pažymi, kad Lietuva, pasirašydama tarptautinę sutartį, įsipareigojo užtikrinti visas teises ir laisves, įtvirtintas EŽTK. Pareiškėjas cituoja EŽTK sprendimą dėl konvojavimo sąlygų ir yra įsitikinęs, kad jo atžvilgiu vykdomas konvojavimas buvo netinkamas, todėl šio fakto pakanka EŽTK 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Akcentuoja, kad EŽTK 3 straipsnio pažeidimo konstatavimas ir pripažinimas nėra pakankamas, todėl būtina atlyginti neturtinę žalą pinigine išraiška, kadangi tik taikant pinigines sankcijas galima priversti Tarnybą rekonstruoti ar įsigyti naują transporto priemonę.
Be to, pareiškėjas pažymi, kad transporto priemonėje nebuvo saugos diržų, todėl jis patyrė stresą, nes jo saugumui ir gyvybei grėsė pavojus. Nurodo, kad ne kartą yra buvę, kai konvojavimo metu transporto priemonė pakliuvo į eismo įvykį, apie tai kartais pranešdavo žiniasklaida, todėl pareiškėjas jautė jam kylantį pavojų. Akcentuoja, kad valstybės institucijos turi tinkamai vykdyti savo pareigas, tačiau to nedarė, todėl, pareiškėjo nuomone, egzistuoja priežastinis ryšys tarp Tarnybos neveikimo ir jo patirtos neturtinės žalos.
Pažymi, kad, nors pažeidimas netruko ilgai, tačiau sukėlė pareiškėjui itin intensyvius išgyvenimus, todėl neturtinę žalą vertina 500 Eur už kiekvieną konvojavimą, o, kadangi konvojavimai buvo 28, iš viso vertina, kad patyrė 14 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės 24 kartus, Vilnius-Šiauliai-Vilnius 4 kartus. Pareiškėjo konvojavimo metu pervežimo trukmė: 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2 val. 30 min.; 2023 m. rugsėjo 8 d. – 2 val. 35 min.; 2023 m. rugsėjo 22 d. – 3 val. 00 min.; 2023 m. rugsėjo 29 d. – 2 val. 50 min.; 2023 m. spalio 9 d. – 3 val. 35 min.; 2023 m. spalio 16 d. – 3 val. 36 min.; 2023 m. spalio 19 d. – 3 val. 28 min.; 2023 m. spalio 26 d. – 3 val. 5 min.; 2023 m. lapkričio 3 d. – 2 val. 20 min.; 2023 m. gruodžio 13 d. – 2 val. 1 6 min.; 2023 m. gruodžio 18 d. – 2 val. 43 min.; 2024 m. sausio 24 d. – 2 val. 47 min.; 2024 m. sausio 29 d. – 2 val. 33 min.; 2024 m. balandžio 8 d. – 3 val. 00 min.; 2024 m. balandžio 10 d. – 2 val. 30 min.; 2024 m. balandžio 29 d. – 1 val. 58 min.; 2024 m. gegužės 2 d. – 2 val. 25 min.; 2024 m. gegužės 22 d. – 2 val. 35 min.; 2024 m. gegužės 27 d. – 2 val. 27 min.; 2024 m. birželio 12 d. – 3 val. 3 min.; 2024 m. birželio 17 d. – 2 val. 25 min.; 2024 m. liepos 3 d. – 2 val. 25 min.; 2024 m. liepos 8 d. – 2 val. 24 min.; 2025 m. vasario 17 d. – 2 val. 25 min.; 2025 m. vasario 24 d. – 2 val. 20 min.; 2025 m. kovo 3 d. – 2 val. 10 min.; 2025 m. kovo 10 d. – 2 val. 5 min.; 2025 m. balandžio 7 d. – 2 val. 33 min. Pažymi, kad specialiųjų konvojaus automobilių vidinis kėbulo aukštis yra 180 cm, o pareiškėjas pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė.
Paaiškina, kad Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 6.5 papunktyje įtvirtintas konvojavimo žiniaraštis (Konvojavimo taisyklių 4 priede), kuriame daromi įrašai apie konvojavimo eigą (konvojuojamųjų nusiskundimai, pretenzijos konvojavimo metu, priimti sprendimai, įvykiai konvojavimo metu ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš ginčo laikotarpiu vykdytų pareiškėjo konvojaus kelionių žiniaraščių turinio matyti, kad juose nebuvo fiksuotas nė vienas pareiškėjo skundas dėl konvojavimo sąlygų, o Tarnyboje 2023–2025 m. nebuvo gautas joks pareiškėjo skundas ar prašymas, susijęs su netinkamomis konvojavimo sąlygomis, todėl daro išvadą, jog ginčo laikotarpiu, vykdydami pareiškėjo konvojavimą, Tarnybos pareigūnai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala, todėl nėra pagrindo kilti valstybės prievolei atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.
Teigia, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kada konkrečiai (kokio konvojavimo įvykio metu) ir kokius galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą) patyrė savo atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo bei konvojavimo sąlygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus, pagrįsdamas juos subjektyvia nuomone. Tarnyba nurodo, kad konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje, be to, konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
Pažymi, kad planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, jose įrengtos avarinio išėjimo angos, tinkamos apšvietimo, šildymo, ventiliacijos, tiekiančios lauko orą, sistemos; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.
Dėl pareiškėjo teiginių apie saugos diržus Tarnyba pažymi, kad konvojavimas vykdomas specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, įskaitant ir specialųjį transportą, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Pažymi, kad Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi šiuos dokumentus. Transporto priemonės registracijos liudijimas neginčytinai yra teisės aktas, kuris nėra apribotas, sustabdytas, ar atšauktas, todėl privalomai turi būti vykdomas, ypač statutinėje tarnyboje. Nurodo, kad registracijos liudijimas yra paskelbtas viešai, todėl galioja ir yra vykdomas kaip visi teisės aktai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paminėti dokumentai yra išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu, o specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, tačiau ne emocijomis ar nuomone. Pažymi, kad registracijos liudijimas yra išorinė baigiamoji teisinio-techninio proceso dalis.
Paaiškina, kad visiems Tarnybai priklausantiems specialiesiems konvojavimo automobiliams atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių reikalavimais, nustatoma, ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtus tikslus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje nurodyta, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai, o periodinių techninių apžiūrų procedūros patvirtina automobilio tinkamą techninę būklę ir saugią aplinką žmonėms. Nurodo, kad Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai yra patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290.
Tarnyba pažymi, kad pateikė teismui transporto priemonių, kuriomis nurodytu maršrutų ginčo laikotarpiu buvo vykdytas konvojavimas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), kuriose pateiktos išvados, kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus, todėl skundo argumentai dėl specialiųjų automobilių, susiję su saugos diržais ar nepakankamu sėdimosios vietos plotu, turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Tarnybos pateiktos konvojavimui skirtų automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina ginčo laikotarpiu naudotų specialiųjų Tarnybos naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems reikalavimams. Be to, pagal Tarybos direktyvos Nr. 77/541/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių, kuriomis vykdomas konvojavimas, kėbule nėra privalomas.
Dėl pareiškėjo teiginių apie perpildymą ir vietos stoką bei patalpų žemumą Tarnyba pažymi, kad specialiųjų konvojavimo automobilių kėbuluose yra įrengtos individualios sėdimos vietos. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, t. y. tiek bendrai, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina bendrą asmenų pervežimą ir izoliaciją pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjo konvojavimo metu automobilyje pervežamų asmenų skaičius niekada neviršijo automobilio registracijos liudijime nurodyto sėdimų vietų skaičiaus. Pažymi, kad Tarnybos planinių konvojų metu naudojami specialieji automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamai veikiančios apšvietimo, šildymo ir ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Pažymi, kad sėdimos vietos bei kameros specialios paskirties automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, o iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad konvojuojant pareiškėją automobiliai nebuvo perpildyti.
Tarnybos nuomone, pareiškėjo teisės ir teisės aktų reikalavimai Tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimų metu nebuvo pažeisti. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovės atstovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Be to, pareiškėjas neįrodinėjo galimai neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje, taigi, neįrodė priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), o neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo įvairių aplinkybių: neteisėto elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio, tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei asmens sveikatos būklės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Nagrinėjant bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs tokio pobūdžio reikalavimą, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014 ir kt.).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojanti su pakeitimais nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki šiol) 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Tarnybos pareigūnų veiksmų, atliekant pareiškėjo konvojavimą (etapavimą), t. y. automobiliuose trūko vietos, buvo per žemos patalpos, konvojavimo automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai.
Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), nustatoma sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimo organizavimo ir vykdymo tvarka, konvojavimą vykdančių vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų ar jų padalinių pareigūnų ir konvojuojamųjų teisės ir pareigos.
Konvojavimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad konvojavimo dokumentai yra šie: 6.1. konvojavimo paraiška (pavyzdinė forma nustatyta 1 priede); 6.2. įsakymas arba nurodymas dėl asmenų konvojavimo (pavyzdinė forma nustatyta 2 priede); 6.3. konvojuojamųjų sąrašas (pavyzdinė forma nustatyta 3 priede); 6.4. konvojuojamųjų apsaugos planas (prireikus rengiamas ir tvirtinamas konvojavimą vykdančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto pareigūno sprendimu); 6.5. konvojavimo žiniaraštis (prireikus rengiamas konvojavimą vykdančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto pareigūno sprendimu, pavyzdinė forma nustatyta 4 priede).
Pagal Konvojavimo taisyklių 54 punktą asmenų konvojavimui naudojamos šios transporto priemonės: 54.1. specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti; 54.2. specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti; 54.3. kitos transporto priemonės.
Konvojavimo taisyklių 55 punkte įtvirtinta, kad specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti: 55.1. nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai; 55.2. atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; 55.3. tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; 55.4. veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); 55.5. techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; 55.6. radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; 55.7. su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais; 55.8. 2 gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); 55.9. elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai; 55.10. 2 kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Pagal Konvojavimo taisyklių 56 punktą konvojavimo metu transporto priemonėje konvojuotojų ir konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei transporto priemonėje esantis sėdimų vietų skaičius.
Konvojavimo taisyklių 57 punkte įtvirtinta, kad konvojuojant asmenis transporto priemonėmis, kuriose nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų ar atskirtos zonos (skyriaus) konvojuojamiems asmenims laikyti, laikomasi šių reikalavimų: 57.1. jeigu asmenį konvojuoja 2 konvojuotojai, konvojuojamasis sodinamas transporto priemonės galinės sėdynės dešinėje pusėje. Vienas konvojuotojas turi vairuoti, o kitas – sėdėti šalia konvojuojamojo transporto priemonės galinės sėdynės vietoje, esančioje tiesiai už vairuotojo, ir nuolat stebi konvojuojamąjį; 57.2. jeigu vieną asmenį konvojuoja 3 konvojuotojai, 2 iš jų turi sėdėti konvojuojamajam iš abiejų pusių ant galinės sėdynės, o vienas konvojuotojas – vairuoti transporto priemonę; 57.3. jeigu 2 konvojaus pareigūnai konvojuoja 2 konvojuojamuosius, abu konvojuojamieji sodinami transporto priemonės galinės sėdynės dešinėje pusėje. Vienas konvojuotojas turi sėdėti transporto priemonės galinės sėdynės kairėje pusėje tiesiai už vairuotojo, o kitas – vairuoti transporto priemonę; 57.4. draudžiama konvojuojamąjį sodinti transporto priemonės galinės sėdynės vietoje, esančioje tiesiai už vairuotojo; 57.5. konvojavimo metu būtina stebėti, kad konvojuojamieji negalėtų pasiekti konvojuotojų tarnybinių ginklų. Konvojuotojo, sėdinčio šalia konvojuojamojo, ginklas turi būti priešingoje nei konvojuojamasis pusėje. Vairuotojas tarnybinį ginklą privalo laikyti kairėje kūno pusėje.
Į bylą pateikti Viešojo saugumo tarnybos konvojavimo žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai, konvojavimo paraiškos patvirtina, kad pareiškėjas VST pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės 24 kartus, Vilnius-Šiauliai-Vilnius 4 kartus, konvojavimas vyko: 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2 val. 30 min.; 2023 m. rugsėjo 8 d. – 2 val. 35 min.; 2023 m. rugsėjo 22 d. – 3 val. 00 min.; 2023 m. rugsėjo 29 d. – 2 val. 50 min.; 2023 m. spalio 9 d. – 3 val. 35 min.; 2023 m. spalio 16 d. – 3 val. 36 min.; 2023 m. spalio 19 d. – 3 val. 28 min.; 2023 m. spalio 26 d. – 3 val. 5 min.; 2023 m. lapkričio 3 d. – 2 val. 20 min.; 2023 m. gruodžio 13 d. – 2 val. 16 min.; 2023 m. gruodžio 18 d. – 2 val. 43 min.; 2024 m. sausio 24 d. – 2 val. 47 min.; 2024 m. sausio 29 d. – 2 val. 33 min.; 2024 m. balandžio 8 d. – 3 val. 00 min.; 2024 m. balandžio 10 d. – 2 val. 30 min.; 2024 m. balandžio 29 d. – 1 val. 58 min.; 2024 m. gegužės 2 d. – 2 val. 25 min.; 2024 m. gegužės 22 d. – 2 val. 35 min.; 2024 m. gegužės 27 d. – 2 val. 27 min.; 2024 m. birželio 12 d. – 3 val. 3 min.; 2024 m. birželio 17 d. – 2 val. 25 min.; 2024 m. liepos 3 d. – 2 val. 25 min.; 2024 m. liepos 8 d. – 2 val. 24 min.; 2025 m. vasario 17 d. – 2 val. 25 min.; 2025 m. vasario 24 d. – 2 val. 20 min.; 2025 m. kovo 3 d. – 2 val. 10 min.; 2025 m. kovo 10 d. – 2 val. 5 min.; 2025 m. balandžio 7 d. – 2 val. 33 min. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Konvojavimo žiniaraščiuose, grafoje apie konvojavimo eigą, kuriuose pagal Konvojavimo taisyklių reglamentavimą gali būti įrašomi konvojuojamojo asmens nusiskundimai ir pretenzijos, jokių įrašų dėl pareiškėjo pateiktų pretenzijų (pastabų ar nepasitenkinimo) dėl konvojavimo sąlygų nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies įtvirtintas nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, transporto priemonėse saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti gamintojo. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, jog specialiuosiuose konvojaus automobiliuose turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai, o tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Konvojavimo taisyklių, galiojusių iki 2023 m. sausio 1 d., 163 punkte buvo numatyta, kad konvojuojamieji prisegami saugos diržais, tačiau šio reikalavimo buvo privaloma laikytis tik tais atvejais, kai konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone.
Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, jose įrengtos avarinio išėjimo angos, tinkamos apšvietimo, šildymo, ventiliacijos, tiekiančios lauko orą, sistemos; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Pažymėjo, kad Tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, įskaitant ir specialųjį transportą, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis turimais teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.
Teismas pažymi, kad į bylą pateikti transporto priemonių Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimai ir Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos patvirtina, kad konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus. Iš prierašo transporto priemonių registracijos liudijimuose matyti, kad transporto priemonės įregistruotos laikantis iki 2020 m. rugsėjo 1 d. galiojusių Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo taisyklių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 (pagal 5.15 papunkčio išimtį), nuostatų ir nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. galiojančio Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių tipo patvirtinimo ir atitikties įvertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 2BE-281 (pagal 4.4 papunkčio išimtį), nuostatų. Taigi, šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atliekamų techninių apžiūrų metu nustatyta tvarka buvo patikrinta, taip pat įvertinta, jog šiose transporto priemonėse įrengti privalomi įrenginiai buvo tinkamai sukomplektuoti, o duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
Akcentuotina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo nurodytų netinkamų konvojavimo sąlygų jis būtų nurodęs pastabas Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka konvojaus viršininkui ir jos (pastabos) būtų užfiksuotos raštu. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apskritai būtų teikęs skundus Tarnybos administracijai dėl netinkamo ar nesaugaus konvojavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo tik abstrakčius ir hipotetinius teiginius dėl jam kylančios grėsmės, tačiau nenurodė konkrečių atvejų, kai dėl saugos diržų nebuvimo jis nukrito, susižalojo ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių. Byloje duomenų, kad konvojavimo metu ar po jo pareiškėjui buvo būtina medicininė pagalba dėl konvojavimo metu patirtų traumų, nėra. Priešingai, byloje esantys rašytiniai duomenys ir įrodymai patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl per mažo konvojavimui skirto ploto ir apsaugos priemonių (saugos diržų ir kt.) neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai ir kokioms aplinkybėmis esant jis galimai patyrė neigiamas pasekmes dėl ploto trūkumo ar kitokių netinkamų sąlygų konvojavimo automobilyje. Pabrėžtina ir tai, kad konvojavimo žiniaraščiuose nurodyta, jog prieš konvojavimų pradžią automobiliai apžiūrėti, pažymėta, kad konvojuoti galima. Taigi, byloje nenustatyta, jog Viešojo saugumo tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldama grėsmę jo gyvybei ar sveikatai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Tarnyba savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė. Kaip minėta, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iš esminių sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus skundo reikalavimų pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.