- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-659-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02682-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marijus Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- K. A., A. S., G. Č., L. N., R. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Šiuolaikinio
- Trečiasis asmuo
- A. L., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.35Viešas konkursas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1505-560/2019 pagal ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N. ir R. D. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Šiuolaikinio meno centrui, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. L., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, išvadą teikiančiai institucijai – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl sprendimų teisėtumo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. A., A. S., G. Č., L. N. ir R. D. pateikė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl Kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtojo paskelbimo neteisėtu ir šį sprendimą panaikinti, įpareigoti atsakovus toliau tęsti Kūrybinių dirbtuvių procedūras, įpareigoti atsakovus toliau vertinti dalyvių pateiktas memorialo idėjas pagal nustatytus reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. ieškovai K. A., G. Č., L. N., A. S. kartu su kitais asmenimis parengė Lukiškių aukštės sutvarkymo idėją ir koncepciją (toliau tekste – Sutvarkymo projektas), kurios pagrindiniu meniniu Lukiškių aikštės akcentu pasiūlė Lietuvos valstybingumo simbolį „Vytį“ – virš žemės pakilęs skriejantis raitelis. Atsakovai 2017 m. birželio 6 d. internetinėje svetainėje paskelbė kvietimą menininkams ir jų kolektyvams dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje idėjoms plėtoti ir pateikti memorialo idėjas. Siekiant dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, ieškovai subūrė kūrybinę grupę ir 2017 m. liepos 20 d. pateikė memorialo idėją. Ekspertų komisija 2017 m. liepos 26 d. atrinko penkias memorialo idėjas. Tarp atrinktų memorialo idėjų buvo ieškovų pateikta memorialo idėja ir trečiojo asmens memorialo idėja – kalva su memorialine siena pietiniame kalvos šlaite. Kultūros ministerija internetinėje svetainėje 2017 m. liepos 27 d. paskelbė balsavimo rezultatus, kuriuose nurodyta, kad už ieškovų pateiktą memorialo projektą balsavo 11 966 (37,66 proc.) visuomenės narių ir 1 ekspertų komisijos narys, o už trečiojo asmens projektą – 11 919 (37,51 proc.) visuomenės narių ir 7 ekspertų komisijos nariai. Atsakovė neteisėtai nustatė kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtoją, kadangi trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja neatitiko keliamų reikalavimų: ja iš esmės keičiama vykdomo Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto erdvė, idėja neatitiko Lukiškių aikštės Sutvarkymo projekte bei 2010 m. sausio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-1348 13.2.4 punkte nustatytos Lukiškių aikštės vertingosios savybės – lygaus reljefo, todėl negalėjo būti pateikta memorialo idėja su nelygiu ir (ar) iškilusiu reljefu. Nurodė, kad ginčija ne 2017 m. liepos 26 d. atrankos procedūros rezultatus, bet galutinius kūrybinių dirbtuvių rezultatus, kurių metu buvo išrinktas kūrybinių dirbtuvių laimėtojas – trečiasis asmuo A. L. ir kurie buvo paskelbti 2017 m. lapkričio 27 d. Vykdant kūrybines dirbtuves, ieškovams nebuvo nurodyta reikalavimo sudaryti ir pateikti jungtinės veiklos sutartį. Atsakovų organizuojamos kūrybinės dirbtuvės yra viešasis konkursas, todėl atsakovai privalėjo vadovautis viešąjį konkursą reglamentuojančiomis nuostatomis. Atsakovai, vykdydami kūrybines dirbtuves, nesilaikė skaidrumo principo: ieškovams nebuvo pateikti ekspertų komisijos susirinkimo protokolai ir kita oficiali medžiaga, sprendimas dėl laimėtojo išrinkimo, ieškovams nebuvo raštu pranešta, kad jų pasiūlymas liko antroje vietoje. Atsakovai nesilaikė lygiateisiškumo principo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, jog veikdami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, ieškovai pažeidė kreipimosi į teismą tvarką, nepateikdami jungtinės veiklos sutarties. Nurodė, kad atsakovė nėra priėmusi jokio administracinio akto, kuris galėtų būti ginčo dalyku. Informacinio pobūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ne ministerijos) 2017 m. lapkričio 27 d. interneto svetainėje pateiktas pranešimas neturi administracinio akto požymių, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir įtakos ieškovų teisėms ir interesams. Nesant administracinio akto ir sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas, negali būti ieškinio dalyko, todėl ieškinys prima facie laikytinas nepagrįstu ir nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kūrybinėse dirbtuvėse buvo renkama pati meninė idėja, o ne konkretūs architektūriniai sprendiniai, kurių derinimas vyks statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Atsakovas Šiuolaikinio meno centras pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovai ieškinio per CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo kūrybinių dirbtuvių laimėtojo paskelbimo 2017 m. lapkričio 27 d., nebuvo pareiškę. Be to, 2017 m. liepos 26 d. atrinkus 5 idėjas tolesniam jų plėtojimui, ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl trečiojo asmens pasiūlytos memorialo idėjos atitikties keliamiems reikalavimams vertinimo baigėsi 2017 m. rugpjūčio 28 d., kuris visų ieškovų yra praleistas. Trečiojo asmens pasiūlyta kalva yra meninis elementas, niekaip nekeičiantis aikštės reljefo ar juo labiau erdvės. Kitu atveju, bet koks skulptūros ar kito meninio elemento (įskaitant ieškovų siūlomą) pastatymas aikštėje turėtų būti laikomas jos erdvės, mastelio keitimu, nes taip bet kuriuo atveju įsiterpiama į aikštės erdvę, ji formuojama, skaidoma ir pan. Kvietimo dalyvauti dirbtuvėse nuostata, kad „memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio” negali būti interpretuojama griežtai: erdvė ir mastelis čia pateikiami kaip sugestyvūs, o ne tikslūs terminai, o žodis „pritaikymas“ traktuotinas ne „atitikimo“, bet platesne prasme, kuri aprėpia ir siekiamą kuo priimtinesnį erdvės (situacijos) interpretavimą. Reikalavimai, susiję su aikštės reljefu, nebuvo įvardinti reikalavimuose memorialo idėjai. Kūrybines dirbtuves laimėjusi trečiojo asmens pasiūlyta idėja – memorialas – kalva (kaip ir ieškovų pasiūlyta idėja) yra statinys, todėl nėra pagrindo teigti, kad įgyvendinus laimėjusią idėją būtų keičiamas aikštės reljefas (būtų tiesiog pastatyta skulptūra – statinys).
5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai skundžia sprendimus, susijusius su kūrybinių dirbtuvių organizavimu bei laimėtojo nustatymu, kurių nei Vyriausybė, nei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2017 m. kovo 30 d. potvarkiu Nr. 68 „Dėl darbo grupės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti sudarymo“ sudaryta darbo grupė nepriėmė, nelėmė, todėl dėl ieškovų ir atsakovų procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų nepasisako.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kūrybinių dirbtuvių metu nebuvo ir objektyviai negalėjo būti vertinami detalūs idėjose numatytų statinių projektai ir jų sprendiniai, buvo vertinamos tik idėjos, kurių įgyvendinimo procedūriniai klausimai spręstini ateityje, parengus techninius projektus ir juos derinant su suinteresuotomis atsakingomis institucijomis, tik būsimame etape vertinant parinktų idėjų įgyvendinimo (konkretizavimo) sprendinių atitiktį teisės aktams, prireikus sprendinius koreguojant, tikslinant. Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes jau pirmajame etape tolimesniam plėtojimui buvo išrinktos 5 idėjos, apie kurias ekspertų komisija visuomenei viešai paskelbė dar 2017 m. liepos 26 d. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl A. L. ar kitų dalyvių pasiūlytos memorialo idėjos atitikties kūrybinių dirbtuvių kvietime nurodytiems ar kitokiems reikalavimams baigėsi 2017 m. rugpjūčio 28 d.
7. Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad monumentas pažeistų Lukiškės aikštės vertingąją savybę – lygų reljefą, taip pat Vilniaus miesto istorinės dalies vertingąją savybę – perspektyvas: Gedimino prospekto perspektyvą ŠV-PR kryptimi nuo sankryžos su J. Tumo-Vaižganto gatve į Arkikatedrą Baziliką ir varpinę, taip pat Aukų g. perspektyvą PV–ŠR kryptimi nuo sankryžos su Pamėnkalnio gatve į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo A. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nesutinka su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nagrinėjamoje byloje pateikta išvada. Ankstesniuose savo 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. balandžio 2 d. raštuose Kultūros paveldo departamentas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad įvertinti memorialo poveikį Lukiškių aikštės vertingosioms savybėms galima būtų tik tuomet, kai bus pateikti konkretūs projektiniai pasiūlymai. Memorialo idėjos įgyvendinimui skirti sprendiniai ir konkretūs projektiniai pasiūlymai nėra parengti, departamentui buvo pateikti tik pirminiai memorialo idėjos dokumentai, kurie buvo vertinti kūrybinių dirbtuvių metu. Išvadoje nepateikiami motyvai, apsiribojama vien tik Lukiškių aikštės vertingųjų savybių įvardinimu bei pažeidimo konstatavimu. A. L. memorialo idėjos įgyvendinimas nėra susijęs su intervencija į Lukiškių aikštės reljefą. Memorialas atitinka statinio požymius ir yra laikytinas statiniu, todėl nėra ir negali būti laikomas Lukiškių aikštės reljefo dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl teisinių santykių, organizuojant kūrybines dirbtuves, kvalifikavimo: ieškovų teigimu, atsakovai privalėjo vadovautis viešąjį konkursą reglamentuojančiomis nuostatomis, tuo tarpu atsakovė Kultūros ministerija su tokiu vertinimu nesutiko. Teismas, įvertinęs CK 6.947 straipsnyje pateiktą viešojo konkurso apibrėžimą bei Kultūros ministerijos išplatinto kvietimo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse sąlygas, sprendė, kad ginčas kilęs iš viešojo konkurso, kuriam taikytinos CK XLIX skyriaus „Viešas konkursas“ nuostatos, todėl institucija, vykdydama viešąjį konkursą, visų viešųjų konkursų procedūrų metu turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų ir pateiktų konkurso dalyviams sąlygų.
11. Teismas atmetė atsakovės Kultūros ministerijos argumentą, kad nesant administracinio akto ir sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas, negali būti ieškinio dalyko ir ieškinys prima facie laikytinas nepagrįstu ir nenagrinėtinas teisme. Nurodė, kad viešojo administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis.
12. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, nustatė, kad kvietimo sąlygose nebuvo numatyti kokie nors konkretūs kūrybinės grupės teisinei formai ir teisiniam statusui keliami reikalavimai. Ieškovai kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo kaip kūrybinė grupė. Konstatavo, kad jungtinės veiklos partneriai gali pareikšti ieškinį teismui tiek visi kartu, tiek atskirai, jeigu tai atitinka teisinio suinteresuotumo kriterijų. Teismas nustatė, kad ieškovas K. A. 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė ieškinį, kuriame ieškovu buvo įvardijamas tik jis, kiti kūrybinės grupės nariai, kartu su juo dalyvavę kūrybinėse dirbtuvėse ir pateikę bendrą memorialo idėją, ieškinyje nebuvo įvardinti nei ieškovais, nei trečiaisiais asmenimis. 2018 m. vasario 21 d. pateikus patikslintą ieškinį, kuriame visi kūrybinės grupės nariai įvardinti ieškovais, ieškinio trūkumai buvo pašalinti – patvirtintas faktas, kad 2017 m. gruodžio 27 d. ieškinys buvo pareikštas visos kūrybinės grupės interesais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kreipimosi į teismą diena yra pirminio ieškinio pateikimo teismui diena – 2017 m. gruodžio 27 d.
13. Teismas nesutiko su atsakovės Šiuolaikinio meno centro teiginiu, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl trečiojo asmens pasiūlytos memorialo idėjos atitikties keliamiems reikalavimams vertinimo baigėsi 2017 m. rugpjūčio 28 d. Nurodė, kad tiesioginiai padariniai ieškovų (jų subjektinių teisių) atžvilgiu atsirado tik tuomet, kai buvo paskelbtas konkurso rezultatas – kūrybinių dirbtuvių laimėtojas, nes būtent tuomet ieškovams tapo žinoma, kad jų pasiūlyta memorialo idėja atsakingoms institucijoms nebus siūloma įgyvendinti. Teismas nustatė, kad Kultūros ministerija 2017 m. lapkričio 27 d. paskelbė balsavimo rezultatus – viešame pranešime konstatavusi, kad daugiausia visuomenės ir ekspertų balų surinko A. L. projektuotas memorialas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad paskutinė ieškinio dėl paskelbto konkurso rezultato pripažinimo neteisėtu pateikimo diena (ieškinio senaties termino paskutinė diena) laikytina 2017 m. gruodžio 27 d., kurią ir buvo pareikštas ieškinys, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
14. Teismas ieškovų teiginius, kad kūrybinių dirbtuvių dalyviai privalėjo pateikti memorialo idėjų pasiūlymus atsižvelgiant ne tik į viešojo konkurso reikalavimus (Kvietime nurodytus reikalavimus), bet ir į galiojančius specialiuosius paveldosaugos reikalavimus bei kitus norminius teisės aktus, vertino kritiškai. Teismo vertinimu, toks plečiamasis kūrybinių dirbtuvių dalyviams keliamų reikalavimų aiškinimas paneigtų pagrindinį šių kūrybinių dirbtuvių tikslą – atlikti meninių idėjų atranką, kurios pagrindiniu vertinimo kriterijumi buvo įvardinti meno kūrinių meninė kokybė ir atitiktis valstybės reprezentacinei funkcijai.
15. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sudarytos Darbo grupės 2017 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolu, nustatė, kad buvo nutarta pritarti nuostatai, jog atrenkant paminklą būtina remtis profesionalių architektų, skulptorių, dailėtyrininkų, istorikų, protokolo specialistų bei kitų ekspertų išvadomis dėl meno kūrinių meninės kokybės ir atitikties valstybės reprezentacinei funkcijai. Įvertinęs taip pat ir liudytojo – Vilniaus miesto vyriausiojo architekto M. P., vieno iš devynių kūrybinių dirbtuvių vertinimo komisijos narių, parodymus, kad konkursui buvo pateikti ne užbaigti projektai, ne projektiniai pasiūlymai, o tik meninės idėjos – piešiniai, eskizai, aprašymai, modeliai, konstatavo, kad pagrindinis inicijuotų kūrybinių dirbtuvių tikslas buvo meno kūrinių (idėjų) meninės kokybės ir atitikties valstybinei reprezentacinei funkcijai paieška, kuri iki konkrečių projektinių sprendinių, techninių projektų rengimo, atspindėtų plačios visuomenės lūkestį ir viziją. Teismas pritarė atsakovų pozicijai, kad kūrybinių dirbtuvių metu nebuvo ir objektyviai negalėjo būti vertinami detalūs idėjose numatytų statinių projektiniai sprendiniai ir techniniai projektai, jų atitiktis statybos techniniams reglamentams, tačiau buvo vertinamos idėjos (jų meninė vertė), kurių įgyvendinimo procedūriniai klausimai spręstini ateityje, parengus techninius projektus ir juos derinant su suinteresuotomis atsakingomis institucijomis.
16. Teismas konstatavo, kad byloje nekilo ginčo, jog laimėjusi memorialo idėja yra skirta kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pagerbti. Ginčas kilo dėl antrojo reikalavimo, kad memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio. Teismas nustatė, kad konkurso reikalavime nebuvo įvardinta, jog memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio, taip pat detalesni reikalavimai dėl idėjos atitikimo Lukiškių aikštės vertingosioms savybėms, įskaitant ir lygaus reljefo vertingajai savybei.
17. Teismas, remdamasis Sutvarkymo projekte numatytais sprendimais, priėjo išvados, kad Sutvarkymo projektas numatė Lukiškių aikštės erdvės pokyčius tiek dėl būsimo memorialo, kuris būtų statomas ant aikštės dangos, tiek dėl dangos ir takelių galimų pokyčių. Konstatavo, kad ieškinys nebuvo grindžiamas tuo, jog trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja neatitiko Sutvarkymo projekto dalyje „Pagrindinė architektūros idėja“ numatytų funkcinių zonų, ar kad ji neatitiko plano mastelio. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė nesant pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens A. L. memorialo idėja neatitiko memorialo idėjai keliamo reikalavimo, pagal kurį memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio.
18. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal trečiąjį memorialo idėjai keliamą reikalavimą projekto idėja turi būti realiai įgyvendinama, todėl sprendė, kad tuo atveju, jei byloje surinktais įrodymais būtų pagrindas konstatuoti laimėjusios memorialo idėjos negalimumą įgyvendinti, ji turėtų būti pripažinta neatitinkanti keliamo reikalavimo. Įvertinęs Kultūros paveldo departamento išvadą, teismas konstatavo, kad aprašęs vertingąsias savybes, bet nepateikęs jokių A. L. memorialo idėjos vertinimo motyvų (pavyzdžiui, pagal kokius memorialo parametrus (aukštis, plotis, lokacija) ir iš kokio taško buvo vertinama perspektyva), departamentas pateikė ne išvadą, bet nuomonę.
19. Teismas įvertinęs Kultūros paveldo departamento išvadą, byloje esančius kitus Departamento raštus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 21 d. rašte pateiktą nuomonę, atsižvelgęs į Departamento poziciją, kad tol, kol nebus parengti ir pateikti vertinimui konkretūs projektiniai pasiūlymai, negali būti tinkamai ir iš esmės įvertintas konkurse laimėjęs projektas, dėl ko Departamento raštuose buvo teikta nuomonė, nurodant spėjamus/galimus atvejus, taip pat į tai, kad tokie projektiniai pasiūlymai bus rengiami ateityje, kad tokių projektinių pasiūlymų rengimo metu galimi memorialo parametrų, konstrukcijų bei kitų charakteristikų tikslinimai, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, galinčių neabejotinai jau šiuo metu patvirtinti, jog trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja negalėtų būti realiai įgyvendinta nepažeidus nustatytų kultūros paveldo vertingųjų savybių, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiojo asmens A. L. pasiūlyta memorialo idėja prieštarauja trečiajai konkurso sąlygai dėl galimybės ją realiai įgyvendinti.
20. Teismas konstatavo, kad memorialo idėjos projektinių pasiūlymų pateikimas ir vertinimas nebuvo numatytas kūrybinių dirbtuvių (viešojo konkurso) sąlygose bei nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Teismas, vertindamas ieškovų teiginius dėl skaidrumo principo pažeidimo, t. y. kad jiems nebuvo pateikti ekspertų komisijos susirinkimo protokolai ir kita oficiali medžiaga, sprendimas dėl laimėtojo išrinkimo ir pan., nustatė, kad kūrybinių dirbtuvių organizatoriai atsakovai Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras idėjų vertinimą ir procesą bei visus priimtus sprendimus skelbė viešai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nenustatyti konkurso procedūrinių reikalavimų pažeidimai.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Pripažinus geriausia memorialo idėją, kurios įgyvendinimas pažeistų teisės aktais nustatytus Lukiškių aikštės apribojimus, susidarys situacija, kai teismo sprendimu bus leidžiama įgyvendinti idėją, neatsižvelgiant į tai, kad bus pažeidžiami reikalavimai, nustatyti atitinkamai teritorijai. Architektai K. A., G. Č., L. N. ir kt. 2016 m. gegužės 12 d. parengė Lukiškių aikštės sutvarkymo idėją ir koncepciją, kurios pagrindiniu meniniu Lukiškių aikštės akcentu pasiūlytas Lietuvos valstybingumo simbolis Vytis. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių aikštės rekonstrukcija yra faktiškai užbaigta, į tai, kad keičiant Lukiškių aikštės vaizdą ir jos koncepciją bus pažeistos Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto autorių teisės, mano, kad trečiojo asmens memorialo idėja negalės būti realiai įgyvendinta.
22.2. Teismas, nagrinėdamas bylą, nevertino tos aplinkybės, kad Kvietime nurodyti memorialo idėjai keliami reikalavimai, t. y. idėja turi būti skirta kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pagerbti, todėl turėtų apimti ne mažo istorijos tarpsnio – partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę 20 amžiaus viduryje atminimo įamžinimu, o pagerbti visų kovotojų už Lietuvos laisvę nuo Lietuvos įkūrimo iki šios dienos atminimą.
22.3. Trečiojo asmens A. L. pasiūlyta idėja prieštarauja Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvei, nes keičia Lukiškių aikštės lygų reljefą. Teismui ir išvadą duodančiai institucijai pateiktuose A. L. memorialo Laisvės kalva brėžiniuose ir fragmentuose pavaizduotas objektas yra su išmatavimais, konkrečia vieta, kurioje Lukiškių aikštės vietoje būtų statomas, todėl Kultūros paveldo departamentas pagrįstai pateikė išvadą, kuria įvertino memorialo idėjos įgyvendinimo negalimumą.
22.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl prašo bylą apeliaciniame procese nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad visos šalys galėtų pateikti išsamius paaiškinimus ir atsikirtimus.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Šiuolaikinio meno centras pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovų apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovai nepagrįstai plečiamai aiškina kūrybinių dirbtuvių dalyviams keliamus reikalavimus – kad kūrybinių dirbtuvių dalyviai privalėjo pateikti memorialo idėjų pasiūlymus atsižvelgiant ne tik į kvietime nurodytus reikalavimus, bet ir į galiojančius specialiuosius paveldosaugos reikalavimus bei kitus norminius teisės aktus. Plečiamasis kūrybinių dirbtuvių dalyviams keliamų reikalavimų aiškinimas paneigtų pagrindinį šių kūrybinių dirbtuvių tikslą – atlikti meninių idėjų atranką. Kūrybinių dirbtuvių metu nebuvo ir objektyviai negalėjo būti vertinami detalūs idėjose numatytų statinių projektiniai sprendiniai ir techniniai projektai, kurių įgyvendinimo procedūriniai klausimai spręstini ateityje, parengus techninius projektus ir juos derinant su atsakingomis institucijomis. Ieškovų netinkamas kūrybinių dirbtuvių reikalavimų interpretavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog kūrybinių dirbtuvių idėjų vertinimas buvo diskriminacinis.
23.2. Reikalavime, kad memorialo idėja turi būti pritaikyta prie Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio, nėra numatyti jokie detalesni reikalavimai dėl idėjos atitikimo Lukiškių aikštės vertingosioms savybėms, įskaitant lygaus reljefo vertingajai savybei.
24. Atsakovė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Kūrybinės dirbtuvės buvo tik meninės idėjos konkursas, t. y. kūrybinėse dirbtuvėse buvo renkama pati meninė idėja, o ne konkretūs architektūriniai sprendiniai, kurių derinimas vyks statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nesutinka su ieškovų argumentu, kad trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja iš esmės siekiama pakeisti Lukiškių aikštės projekto erdvę.
24.2. Pritaria Teismo argumentams dėl Kultūros paveldo departamento išvados vertinimo visų įrodymų kontekste ir Kultūros paveldo departamento nuomonės prieštaringumo.
24.3. Jokiais skaičiavimais ir duomenimis nepagrįstas apeliantų argumentas, kad trečiojo asmens pasiūlytos idėjos nėra įmanoma įgyvendinti, nes Lukiškių aikštės sutvarkymo idėją ir koncepciją parengė architektai K. A., G. Č., L. N. ir kt. Šios bylos dalykas nebuvo Lukiškių aikštės sutvarkymo autorių (architektų) teisės ar jų apsauga.
25. Trečiasis asmuo A. L. pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovai kūrybinių dirbtuvių konkurso reikalavimus aiškina pernelyg plečiamai, teigdami, kad jau kūrybinėse dirbtuvėse vertinimui pateikta idėja turėjo atitikti visus techninius, paveldosaugos ir kitus reikalavimus. Pagal norminius teisės aktus tik išduotas statybą leidžiantis dokumentas gali būti įrodymu, kad konkretūs statytojo turimi projektiniai pasiūlymai atitinka visus statybos, paveldosaugos bei kitus reikalavimus. Nesant statybą leidžiančio dokumento, bet koks projektas (projektiniai pasiūlymai) yra tik derinimo, modifikavimo ir tikslinimo objektas.
25.2. Sprendimo išvados nesuteikia pagrindo vertinti, kad teismo sprendimu yra leidžiama įgyvendinti memorialo idėją, neatsižvelgiant į tai, kad tuo bus pažeidžiami reikalavimai, nustatyti atitinkamai teritorijai (paveldosaugos reikalavimai), kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei byloje surinktais įrodymais būtų pagrindas konstatuoti laimėjusios memorialo idėjos negalimumą įgyvendinti (akivaizdų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms), jis turėtų būti pripažintas neatitinkančiu keliamų reikalavimų.
25.3. Nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti bei pagerbti ir turėtų apimti ne mažo istorijos tarpsnio – partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę 20 amžiaus viduryje atminimo įamžinimu, o pagerbti visų kovotojų už Lietuvos laisvę nuo Lietuvos įkūrimo iki šios dienos atminimą. Tokie argumentai neįrodo, kad buvo pažeistos kvietimo sąlygos. Kūrybinių dirbtuvių dalyvio (laimėtojo) pasirinkta Kvietime nurodytos temos meninė išraiška bei meninė kūrinio vertė nėra teisminio vertinimo dalykas.
25.4. Teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog trečiojo asmens A. L. memorialo idėja neatitiko reikalavimo, pagal kurį memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio.
25.5. Sutinka su teismo argumentais dėl Kultūros paveldo departamento išvados vertinimo. Kultūros paveldo departamento išvadoje apsiribojama Lukiškių aikštės vertingųjų savybių įvardijimu ir formaliu konstatavimu, kad trečiojo asmens monumentas pažeistų įvardytas vertingąsias savybes, tačiau nepateikiama jokių A. L. memorialo idėjos vertinimo motyvų. Be to, išvada prieštarauja kituose į bylą pateiktuose Kultūros paveldo departamento raštuose išdėstytai pozicijai, kad tol, kol nebus parengti ir pateikti vertinimui konkretūs projektiniai pasiūlymai, negali būti tinkamai ir iš esmės įvertintas konkurse laimėjęs projektas.
26. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad kūrybinėse dirbtuvėse pripažinus geriausia memorialo idėją, kurios įgyvendinimas pažeis teisės aktais nustatytus Lukiškių aikštės apribojimus, buvo sukurta neteisė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šią tariamą neteisę leido įgyvendinti. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas jokiu būdu nesuteikia leidimo įgyvendinti laimėjusią A. L. idėją – leidimas šiai idėjai Lukiškių aikštėje įgyventi galės būti išduodamas tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. suderinus idėjos projektinius pasiūlymus su atitinkamomis kompetentingomis institucijos ir gavus statybą leidžiantį (ar kitokį) dokumentą.
26.2. Kūrybinėse dirbtuvėse negalėjo būti taikoma viešųjų pirkimų reikalavimų analogija ir dalyviams imperatyviai nurodoma kartu su savo siūloma menine idėja pateikti ir galutinius, specialiuosius teisės aktų reikalavimus atitinkančius ir su atsakingomis institucijomis suderintus šios idėjos projektinius pasiūlymus. Kūrybinių dirbtuvių metu esminis dėmesys turėjo būti (ir buvo) skiriamas būtent idėjoms – jų meninei vertei, išraiškai, todėl atrinktos idėjos įgyvendinimo procedūriniai ir techniniai klausimai turėjo būti spręstini ateityje, parengus techninius projektus ir juos derinus su suinteresuotomis atsakingomis institucijomis.
26.3. Skunde apeliantai iš esmės nenurodė jokių svarių ir reikšmingų argumentų, kodėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu, t. y. kokios materialinės ar proceso teisės normos buvo pažeistos šį sprendimą priimant. Didžiąją apeliantų skundo dalį sudaro ieškovų turėtų lūkesčių apie tai, kad būtent jų sukurta memorialo idėja turėjo būti įgyvendinta Lukiškių aikštėje, pakartotinis dėstymas.
Šalies argumentai
26.4. Apeliantai, teigdami, kad memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pagerbti ir turėtų apimti ne mažo istorijos tarpsnio – partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę XX amžiaus viduryje atminimo įamžinimu, o pagerbti visų kovotojų už Lietuvos laisvę nuo Lietuvos įkūrimo iki šios dienos atminimą, nepagrindė, kur yra nurodyta informacija apie tai, kokius konkrečius valstybės istorijos tarpsnius turėtų apimti ir atspindėti memorialo idėja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
28. Ieškovai K. A., A. S., G. Č., L. N. ir R. D. apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir kad žodinio posėdžio metu visos šalys galėtų pateikti išsamius paaiškinimus ir atsikirtimus.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovų nurodytos aplinkybės nepagrindžia skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Ieškovai išsakė tik deklaratyvius teiginius, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir kad žodinio posėdžio metu šalys galėtų išsamiai pateikti savo paaiškinimus ir atsikirtimus, tačiau pažymėtina, kad nurodyti, kokios aplinkybės byloje nebuvo išnagrinėtos visapusiškai ir išsamiai, taip pat išdėstyti savo paaiškinimus ir atsikirtimus šalys turėjo galimybę tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo.
Faktinės bylos aplinkybės
31. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2017 m. kovo 30 d. potvarkiu Nr. 68 buvo sudaryta Darbo grupė, kuriai buvo pavesta nagrinėti ir koordinuoti Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimus, parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje. Darbo grupė 2017 m. gegužės 8 d. posėdyje nutarė pritarti nuostatai, kad atrenkant paminklą būtina remtis profesionalių architektų, skulptorių, dailėtyrininkų, istorikų, protokolo specialistų bei kitų ekspertų išvadomis dėl meno kūrinių meninės kokybės ir atitikties valstybinei reprezentacinei funkcijai, todėl pavedė Kultūros ministerijai iki 2017 m. spalio 1 d. organizuoti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje projektų kūrybines dirbtuves ir išrinkti laimėtoją.
32. Nustatyta, kad įgyvendindama pavedimą, Kultūros ministerija 2017 m. liepos 20 d. išplatino kvietimą dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Kvietime buvo nurodyta, kad iš atrankai pateiktų idėjų ekspertų komisija 2017 m. liepos mėn. atrinks penkias idėjas, kurių tolimesniam plėtojimui, susijusiems tyrimams ir memorialo projektų parengimui bus skiriamos lėšos.
33. Nustatyta, kad ekspertų komisija 2017 m. liepos 26 d. atrinko penkias memorialo idėjas tolimesniam jų plėtojimui. Tarp atrinktų memorialo idėjų buvo ieškovų pateikta memorialo idėja – Lietuvos valstybingumo simbolis „Vytis“ ir trečiojo asmens memorialo idėja – Laisvės kalva.
34. Kultūros ministerija 2017 m. lapkričio 3 d. išplatino viešą kvietimą visuomenei balsuoti už vieną iš penkių Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymų, o 2017 m. lapkričio 27 d. paskelbė balsavimo rezultatus – viešame pranešime konstatuota, kad daugiausia visuomenės ir ekspertų balų surinko trečiojo asmens A. L. projektuotas memorialas – kalva su memorialine siena pietiniame kalvos šlaite.
35. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl trečiojo asmens A. L. pasiūlytos memorialo idėjos atitikimo Kvietime nurodytiems reikalavimams, taip pat paveldosaugos bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams. Ieškovų teigimu, A. L. pasiūlyta memorialo idėja keičia Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto erdvę ir neatitinka Lukiškių aikštės sutvarkymo projekte bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. sausio 20 d. akto 13.2.4 punkte nustatytos Lukiškių aikštės vertingosios savybės – lygaus reljefo. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų ieškinį, konstatavo, kad kūrybinių dirbtuvių metu buvo vertinamos tik idėjos, jų meninė vertė, o idėjose numatytų statinių projektiniai sprendiniai ir techniniai projektai bei jų atitiktis statybos techniniams reglamentams bus vertinama ateityje, parengtus techninius projektus derinant su atsakingomis institucijomis.
36. Apeliantai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad trečiojo asmens A. L. pasiūlyta idėja prieštarauja Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvei, nes keičia Lukiškių aikštės lygų reljefą.
37. Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, ar trečiojo asmens pasiūlyta ir Konkursą laimėjusi memorialo idėja atitiko Kvietime dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, renkant kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą, nustatytus reikalavimus.
Dėl trečiojo asmens pasiūlytos memorialo idėjos atitikimo reikalavimams
38. Minėta, kad Ministro Pirmininko 2017 m. kovo 30 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė 2017 m. gegužės 8 d. posėdyje nutarė, kad atrenkant paminklą Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti būtina remtis profesionalių ekspertų išvadomis dėl meno kūrinių meninės kokybės ir atitikties valstybinei reprezentacinei funkcijai, todėl pavedė Kultūros ministerijai organizuoti kūrybines dirbtuves ir išrinkti laimėtoją. Nustatyta, kad Kultūros ministerijos 2017 m. liepos 20 d. išplatintame Kvietime dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse buvo nurodyti šie memorialo idėjai keliami reikalavimai: pirma, memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pagerbti, antra, memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio ir, trečia, projekto idėja turi būti realiai įgyvendinama ir jos galutinė sąmata negali viršyti 500 000 Eur, įskaitant honorarus ir memorialo gamybos bei pastatymo išlaidas. Kvietime taip pat buvo nurodyta, kad menininkai ar jų kolektyvai, norintys dalyvauti atrankoje į kūrybines dirbtuves, turi pateikti: 1) memorialo idėjos eskizą ir aprašymą; 2) savo kūrybinę biografiją; 3) ne daugiau nei trijų savo įgyvendintų kūrybinių projektų dokumentaciją; 4) savo kontaktinius duomenis.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kvietime dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse pateiktas sąlygas, konstatuoja, kad pagrindinis inicijuotų kūrybinių dirbtuvių tikslas buvo meno kūrinių (idėjų) meninės kokybės ir atitikties valstybės reprezentacinei funkcijai paieška. Nors Kvietimo reikalavimuose nurodyta, kad memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jokie detalesni reikalavimai dėl idėjos atitikimo paveldosaugos, statybos techniniams reglamentams ar, kaip teigia apeliantai, Lukiškių aikštės vertingosioms savybėms – lygiam reljefui – nebuvo įvardinti. Pirmosios instancijos teisme 2019 m. spalio 19 d. vykusio posėdžio metu liudytoju apklaustas vienas iš kūrybinių dirbtuvių komisijos narių, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas M. P., patvirtino, kad konkursui buvo pateikti ne užbaigti projektai, net ne projektiniai pasiūlymai, o tik meninės idėjos, t. y. piešiniai, eskizai, aprašymai, modeliai. Architekto nuomone, pernelyg anksti vertinti, ar pateikta meninė idėja pažeidžia ar nepažeidžia aikštės vertingąsias savybes. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir Kultūros ministerijos išplatintame Kvietime dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse pateikta informacija, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad iš atrankai pateiktų idėjų bus atrinktos penkios, kurių tolimesniam plėtojimui, susijusiems tyrimams ir memorialo projektų parengimui bus skiriamos lėšos.
40. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi Kvietimo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse reikalavimus, šalių paaiškinimus, liudytojo M. P. parodymus, konstatuoja, kad vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse (konkurse) buvo vertinamos tik idėjos, jų meninė vertė, o ne meninių idėjų įgyvendinimo procedūriniai klausimai, techniniai sprendiniai, kurie, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, bus spręstini ateityje, parengus detalius statybos techninius reglamentus atitinkančius techninius projektus, jų sprendinius ir juos suderinus su atsakingomis institucijomis. Kitaip tariant, tik vėlesniame etape bus vertinama laimėjusios idėjos įgyvendinimo sprendinių atitiktis teisės aktams, prireikus sprendinius koreguojant ir tikslinant. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantai, teigdami, jog jau vertinimui pateikta idėja turėjo atitikti visus techninius, paveldosaugos ir kitus reikalavimus, nors tokių sąlygų Kvietime dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse nebuvo numatyta, konkurso sąlygas aiškino pernelyg plečiamai. Pažymėtina, kad tik išduotas statybą leidžiantis dokumentas galėtų įrodyti, kad trečiojo asmens pasiūlyta ir konkursą laimėjusi memorialo idėja, šios idėjos projektiniai pasiūlymai ir sprendiniai atitinka visus statybos, paveldosaugos ir kitus reikalavimus, o tokio reikalavimo Kvietime, kaip minėta, nustatyta nebuvo.
41. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja neatitiko Kvietimo reikalavimų, nes, laimėjusią idėją įgyvendinus, iš esmės bus pakeista Lukiškių aikštės projekto erdvė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad A. L. pasiūlyta memorialo idėja prieštarauja Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvei, nes keičia Lukiškių aikštės lygų reljefą, tačiau detaliau tokio savo argumento nepagrindė ir nenurodė, kaip konkursą laimėjusios idėjos įgyvendinimas, t. y. Laisvės kalvos pastatymas pažeis Lukiškių aikštės lygų reljefą. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 21 d. rašte nurodyta, kad, inspekcijos nuomone, pateiktuose A. L. memorialo „Laisvės kalva“ brėžiniuose ir fragmentuose pavaizduotas objektas atitinka statinio požymius ir laikytinas statiniu. Taigi šiuo atveju sutiktina su atsakovu Šiuolaikinio meno centru, kad kūrybines dirbtuves laimėjusi trečiojo asmens pasiūlyta idėja – Laisvės kalva, kaip beje ir ieškovų pasiūlyta idėja – Vytis, yra statinys, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad įgyvendinus laimėjusią idėją galimai būtų keičiamas Lukiškių aikštės Vilniuje reljefas, nes būtų tiesiog pastatytas statinys.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei vėlesniame etape rengiant techninius projektus ir jų sprendinius bei juos derinant su atitinkamomis institucijomis visgi būtų nustatyta, kad konkursą laimėjusios memorialo idėjos negalima įgyvendinti dėl akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tokia idėja neturėtų būti įgyvendinama. Tačiau šiame etape, kuomet buvo vertinama tik pačios idėjos meninė vertė ir nesant byloje jokių duomenų, kurie jau dabar leistų neabejotinai tvirtinti, kad A. L. pasiūlyta memorialo idėja akivaizdžiai neatitinka statybos techninių reglamentų ir (ar) paveldosaugos reikalavimų ar pažeidžia Lukiškių aikštės vertingąsias savybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog konkursą laimėjusi idėja yra netinkama.
43. Apeliantų teigimu, Kultūros paveldo departamentas pateikė pagrįstą išvadą, kurioje pasisakė apie memorialo idėjos įgyvendinimo negalimumą.
44. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauta išvadą teikiančios institucijos Kultūros paveldo departamento 2019 m. gegužės 24 d. išvada, kurioje nurodytos dvi Lukiškių aikštės vertingosios savybės, t. y. žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas bei Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingoji savybė – perspektyvos. Minėtoje išvadoje Kultūros paveldo departamentas, aprašęs Lukiškių aikštės vertingąsias savybes, tačiau nepateikęs absoliučiai jokių trečiojo asmens A. L. memorialinės idėjos vertinimo motyvų, pavyzdžiui, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal kokius memorialo parametrus (aukštis, plotis, lokacija) ir iš kokio taško buvo vertinama perspektyva, pateikė visiškai niekuo neparemtą nuomonę, kad konkursą laimėjusio A. L. monumentas pažeistų Lukiškių aikštės vertingąją savybę – lygų reljefą bei Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąją savybę – perspektyvas. Be to, teisėjų kolegija negali nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad Kultūros paveldo departamento nuomonė dėl konkursą laimėjusios memorialo idėjos buvo prieštaringa, ką patvirtina byloje esantys raštai. Nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas 2018 m. kovo 28 d. rašte buvo nurodęs, kad vertingosios savybės galimai būtų pažeistos supilant gruntą ar iškasant gruntą, aikštę užstačius statiniais, kurie užimtų esminį aikštės plotą bei suardytų dabartinę aikštės išplanavimo kompoziciją, tačiau pažymėjo, kad nepateikti konkretūs projektiniai pasiūlymai, todėl išsamiau atsakyti negali; 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte nurodė, kad aikštės vertingoji savybė – lygus reljefas būtų pažeistas, jei kalva bus formuojama supilant gruntą, tačiau pagal pateiktą medžiagą maketas nepažeis šios vertingosios savybės (montuojama konstrukcija ant esamos dangos), tik galimai pažeis naują aikštės dangą; 2019 m. balandžio 2 d. rašte nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Departamentas nėra gavęs Lukiškių aikštės memorialo konkurse laimėjusio projekto įgyvendinimui skirtų sprendinių, Departamentas ir dabar negali tinkamai ir iš esmės įvertinti konkurse laimėjusio projekto, todėl raštuose buvo teikta nuomone, nurodant spėjamus (galimus) atvejus.
45. Minėta, kad pagal Kvietimo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse reikalavimus ir sąlygas, buvo vertinamos tik idėjos, jų meninė vertė, o ne konkretūs architektūriniai sprendiniai, kurių derinimas vyks statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka vėlesniame etape. Taigi nesant kol kas jokių pasiūlyto ir konkursą laimėjusio projekto įgyvendinimo sprendinių ir (ar) techninių projektų ir Kultūros paveldo departamentas tokių duomenų neturėdamas, vienuose raštuose nurodė, kad A. L. memorialo idėja nepažeis Lukiškių aikštės vertingosios savybės – lygaus reljefo, tuo tarpu kitame, Vilniaus apygardos teismui adresuotame rašte, nepateikęs, kaip minėta, jokių trečiojo asmens memorialinės idėjos vertinimo motyvų, jau nurodo visiškai priešingą nuomonę, kad Lukiškių aikštės vertingosios savybės bus pažeistos.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Kultūros paveldo departamento nuomonių prieštaringumą, pagrįstai teismui pateiktą deklaratyvią ir niekuo neparemtą išvadą vertino kritiškai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų skundo argumentu, kad Kultūros paveldo departamento išvada įrodo A. L. memorialo idėjos įgyvendinimo negalimumą.
47. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Kvietime nurodyta memorialo idėja turėtų apimti ne mažo istorijos tarpsnio – partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę 20 amžiaus viduryje atminimo įamžinimu, o pagerbti visų kovotojų už Lietuvos laisvę nuo Lietuvos įkūrimo iki šios dienos atminimą.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš Kvietime dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse nurodytų reikalavimų – memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pagerbti. Priešingai nei teigia apeliantai, paminėta Kvietimo sąlyga neapibrėžė jokio istorinio laikotarpio, kurį turėtų apimti konkursui siūloma idėja, nedetalizavo kokiomis meninėmis priemonėmis idėja turi būti išreikšta ir pan., todėl konkurse dalyvavę menininkai ar jų kolektyvai turėjo teisę patys nuspręsti, kokias idėjas, atitinkančias tiek Kvietimo pirmąją sąlygą, tiek ir visas kitas, siūlyti kūrybinėms dirbtuvėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos kūrybinėse dirbtuvėse siūlytos idėjos, nepriklausomai nuo to, kokį istorinį laikotarpį jos apėmė, t. y. ar laikotarpį nuo Lietuvos įkūrimo iki šių dienų, ar mažesnį, pavyzdžiui, partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę 20 amžiaus viduryje, pripažintos tinkamomis, jei atitinka Kvietime nurodytas sąlygas ir nei vienas istorinis laikotarpis, nepriklausomai nuo jo apimties, nėra mažiau svarbus ir (ar) reikšmingas Lietuvai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vertinti ir (ar) spręsti, kuris pasirinktas istorinis laikotarpis – ieškovų ar trečiojo asmens – yra reikšmingesnis ir svarbesnis.
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus ir priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovai (apeliantai) pernelyg plačiai aiškina Kvietimo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir siūlyti memorialo idėją Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti reikalavimus, teigdami, kad jau vertinimui pateikta idėja turėjo atitikti visus statybų techninius reglamentus, paveldosaugos bei kitus reikalavimus. Nustačius, kad kūrybinėse dirbtuvėse pagal Kvietimo sąlygas turėjo būti pateiktos tik meninės idėjos bei nenustačius, kad konkursą laimėjusio A. L. pasiūlyta memorialo idėja neatitiktų Kvietime išdėstytų sąlygų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Apeliantų K. A., A. S., G. Č., L. N. ir R. D. apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
51. Atsakovai Šiuolaikinio meno centras ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija bei trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikę atsiliepimus į skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
52. Trečiasis asmuo A. L., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą trečiasis asmuo patyrė 1 306,80 Eur advokato pagalbos išlaidų.
53. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
54. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2020 m. spalio 5 d. (išrašyta PVM sąskaitą faktūra ir atliktas mokėjimas), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 398,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 818,05 Eur (1,3 x 1 398,50 Eur). Taigi trečiojo asmens A. L. prašomos priteisti 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
55. Apeliacinį skundą atmetus, šios trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N. ir R. D..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), G. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 306,80 Eur (tūkstantį tris šimtus šešis eurus ir aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 261,36 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir trisdešimt šešis centus) iš kiekvieno ieškovo, trečiajam asmeniui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).