Vilniaus apygardos teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N., R. D. ieškinį atsakovams LR kultūros ministerijai ir BĮ Šiuolaikinio meno centras dėl sprendimų teisėtumo, tretieji asmenys A. L., Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.3 Įpareigoti atsakovus toliau vertinti dalyvių pateiktas memorialo idėjas pagal nustatytus reikalavimus;

Motyvuojamoji dalis

Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo

14. Pagal CK 6.947 straipsnio “Viešo konkurso paskelbimas“ 1 dalies nuostatas viešuoju konkursu inter alia (be kita ko) yra pripažįstamas asmens viešas pasižadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą ir toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Iš atsakovės Kultūros ministerijos išplatinto Kvietimo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse (el. bylos 1 t., b. l. 38-40) matyti, jog šis Kvietimas buvo viešas bei informuojantis apie tai, jog vyks geriausių idėjų atranka. Ši atranka vyks dviem etapais: atrinktas pirmame etape geriausias penkias idėjas toliau vertins tiek visuomenė, tiek ekspertų komisija. Kvietimo turinys aiškiai bylojo ne apie viešą apklausą, konsultaciją su menininkais, siūlymu menininkams pristatyti savo idėjas ir tuo apsiribojant, bet apie konkursą - idėjų atranką, kuomet tokios atrankos metu bus išrinkta viena idėja, pripažinta geriausia iš visų pasiūlytų idėjų. Kvietime aiškiai nurodyta užduotis, jai keliami reikalavimai ir jos įvykdymo terminas. Be to, Kvietime buvo nurodyta, jog po konsultacijų su visuomene komisija atrinks vieną projektą, kurį atsakingoms institucijoms bus siūloma įgyvendinti. Šis pažadas ne tik atitinka pasižadėjimą suteikti specialią teisę (tokios teisės neįgijo nei vienas kitas kūrybinių dirbtuvių dalyvis, ją įgijo tik laimėtojas), bet ir buvo įpareigojantis (Kvietimo sąlyga, jog „komisija atrinks vieną projektą, kurį atsakingoms institucijoms bus siūloma įgyvendinti“, nenumatė organizatorių diskrecijos spręsti, ar atrinktas projektas bus siūlomas atsakingoms institucijoms įgyvendinti, ar ne, ir pagal savo turinį bylojo apie įsipareigojimą atrinktą idėją (laimėtoją) siūlyti atsakingoms institucijoms įgyvendinti). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kūrybinių dirbtuvių, skirtų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėją Vilniuje idėjoms plėtoti, laimėtojo nustatymo yra ginčas, kilęs iš viešojo konkurso, kuriam taikytinos CK XLIX skyriaus „Viešas konkursas“ nuostatos, inter alia tai, jog institucija, vykdydama viešąjį konkursą, visų viešųjų konkursų procedūrų metu turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų ir pateiktų konkurso dalyviams sąlygų, užtikrinant dalyvių teisėtus lūkesčius dėl viešojo konkurso sąlygų nekeičiamumo, neiškraipant dalyvių tarpusavio konkurencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1015/2014, 2006-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-115/2006).

15. Kartu, kaip nepagrįstas, atmetamas atsakovės Kultūros ministerijos argumentas, jog nesant administracinio akto ir sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas, negali būti ieškinio dalyko, todėl ieškinys prima facie laikytinas nepagrįstu ir nenagrinėtinas teisme. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nelaikoma viešuoju administravimu. Viešojo administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl atsakovės teiginys, jog joks administracinis aktas nebuvo priimtas, nesuponuoja pagrindo išvadai, kad pareikštas ieškinys teisme nenagrinėtinas.

16. Byloje taip pat nustatyta, jog 2017-05-10 pasitarime LR Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017-10-01 suorganizuoti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje, Vilniuje, projektų kūrybines dirbtuves ir išrinkti laimėtoją. Įgyvendindama šį pavedimą, 2017-07-20 Kultūros ministerija išplatino viešą Kvietimą dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kuriame buvo nurodyta, jog Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru kviečia menininkus ir jų kolektyvus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje idėjoms plėtoti. Ekspertų komisijos, kuri atliko idėjų vertinimą, sudėtį, komisijos balsavimo tvarką tvirtino BĮ Šiuolaikinio meno centro direktorius. Geriausios kūrybinių dirbtuvių idėjos išrinkimas buvo patvirtintas atsakovo BĮ Šiuolaikinio meno centro 2018-01-06 raštu Nr. S-12 (el. bylos 2 t., b. l. 133) bei atsakovės Kultūros ministerijos 2018-04-18 raštu Nr. S1-152 (el. bylos 1 t., b. l. 130). Šios aplinkybės patvirtina tai, jog kūrybines dirbtuves (viešąjį konkursą) tiesiogiai skelbė, organizavo ir vykdė Kultūros ministerija bei BĮ Šiuolaikinis meno centras, ir, kad toks organizavimas ir vykdymas buvo esminis, neapsiribojantis tik tam tikrų nereikšmingų pavienių veiksmų atlikimu, todėl nagrinėjamoje byloje tiek Kultūros ministerija, tiek BĮ Šiuolaikinis meno centras laikytini iš viešojo konkurso kylančių ginčo materialinių teisinių santykių subjektais, todėl laikytini ir tinkamais atsakovais nagrinėjamoje byloje.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

17. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Kvietimas dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse buvo adresuotas tiek pavieniams menininkams, tiek jų kolektyvams. Kvietimo sąlygose nebuvo numatyti kokie nors konkretūs kūrybinės grupės teisinei formai ir teisiniam statusui keliami reikalavimai. Ieškovai kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo kaip kūrybinė grupė, o jų pasiūlyta memorialo idėja tiek pirmame konkurso etape, tiek vykdant visuomenės apklausą bei ekspertinės komisijos vertinimą antrame konkurso etape, buvo vertinama būtent kaip kūrybinės grupės pasiūlyta memorialo idėja.

18. Jungtinės veiklos (partnerystės) santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos LI skyriaus normos. Teisinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybės užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Būtent tokiu būdu, t. y. partnerystės pagrindais ieškovai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, siekdami bendro tikslo – kad jų bendrai pasiūlyta memorialo idėja būtų pripažinta laimėjusia ir būtų siūloma įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju aktualus jungtinės veiklos partnerių, neįkūrusių naujo asmens, turinčio savarankišką civilinį teisinį statusą, teisės kreiptis į teismą klausimas. CK 6.972 straipsnio 1 dalis nustato, jog tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Tokiu būdu įstatymas nedraudžia vienam iš partnerių veikti visų partnerių vardu, išskyrus, jei kitaip nustato jungtinės veiklos sutartis, ir, jei tai nėra sandorio su trečiaisiais asmenimis sudarymas, kas suponuoja išvadą, jog įstatymas eksplicitiškai nedraudė vienam iš ieškovų teikti ieškinį visų partnerių interesais.

19. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama pavienio jungtinės veiklos partnerio teisė kreiptis į teismą savo subjektinių teisių gynybos ir, kad tokia teisė į teisminę gynybą negali būti ribojama tuo, jog savo galbūt pažeistas subjektines teises toks asmuo gina ne kartu su savo partneriais, o vienas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, teisėjų kolegija konstatavo, kad CK šeštosios knygos LI skyriaus normos nereglamentuoja iš jungtinės veiklos atsirandančių civilinių procesinių santykių (bylų nagrinėjimo tvarkos), inter alia teisės kreiptis į teismą. Dėl to civiliniuose ginčuose, kylančiuose iš jungtinės veiklos santykių, taikomos bendrosios CPK normos, taip pat CPK 5 straipsnis, pagal kurį teisę kreiptis į teismą turi teisiškai suinteresuotas asmuo. Dėl to jungtinės veiklos partneriai gali pareikšti ieškinį teismui tiek visi kartu, tiek atskirai, jeigu atitinka teisinio suinteresuotumo kriterijų. Atitinkamai civilinėje byloje jie gali dalyvauti kaip procesiniai bendrininkai – ieškovai (CPK 43 straipsnis) arba tretieji asmenys, pareiškiantys ar nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 46, 47 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog aptarti kasacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti būtent jungtinės veiklos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo kontekste, teismas į juos atsižvelgia ir jais remiasi šioje nagrinėjamoje byloje.

20. Ieškovas K. A. 2017-12-27 pateikė ieškinį, kuriame ieškovu buvo įvardijamas tik jis, tačiau kiti kūrybinės grupės nariai, kartu su ieškovu K. A. dalyvavę kūrybinėse dirbtuvėse ir kartu su juo pateikę bendrą memorialo idėją, šiame ieškinyje nebuvo įvardinti nei ieškovais, nei trečiaisiais asmenimis. Tokiu būdu pirminiame ieškinyje nenurodžius ieškovo K. A. suinteresuotumo apimties – siekimo tik asmeninių pažeistų teisių teisminės gynybos, ar veikimo visos kūrybinės grupės (jungtinės veiklos partnerių) interesais, byloje turėjo būti pašalintos kilusios abejonės dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, juos vertinant prima facie aspektu. 2018-02-21 pateikus patikslintą ieškinį, kuriame visi kūrybinės grupės nariai įvardinti ieškovais, minėti ieškinio trūkumai buvo pašalinti – patvirtintas faktas, jog 2017-12-27 ieškinys buvo pareikštas visos kūrybinės grupės interesais, t. y. visų jungtinės veiklos partnerių interesais. Tai suponuoja pagrindą konstatuoti, jog sprendžiant ieškinio senaties klausimą, pripažintina, kad visų ieškovų kreipimosi į teismą diena yra pirminio ieškinio pateikimo į teismą diena, t. y. 2017-12-27.

21. Minėta, jog 2017-07-26 ekspertų komisija atrinko penkias memorialo idėjas jų tolimesniam plėtojimui. Tarp atrinktų memorialo idėjų buvo ieškovų pateikta memorialo idėja ir trečiojo asmens memorialo idėja. Atsakovės BĮ Šiuolaikinis meno centras teigimu, 2017-07-26 atrinkus 5 idėjas tolesniam jų plėtojimui, ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl trečiojo asmens pasiūlytos memorialo idėjos atitikties keliamiems reikalavimams vertinimo baigėsi 2017-08-28, todėl neva visi ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Remiantis CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškovai ginčija būtent galutinį konkurso rezultatą, kaip pažeidžiantį jų interesus ir subjektines teises. Tokiems, t. y. iš konkurso rezultato atsirandantiems reikalavimams, CK 1.125 straipsnio 3 dalis nustato sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Asmens žinojimui apie savo teisių pažeidimą konstatuoti nepakanka nustatyti vien tik prielaidas, dėl kurių asmuo galėjo numanyti, jog jo teisės ateityje galimai bus pažeistos. Tai, kad jau po pirmojo konkurso etapo ieškovams tapo žinoma, kad trečiojo asmens pasiūlyta idėja buvo pripažinta kaip atitinkanti paskelbto konkurso reikalavimus, suteikė pagrindo ieškovams abejoti, ar jie vienodai su kūrybinių dirbtuvių organizatoriais traktuoja kūrybinių dirbtuvių idėjai keliamus reikalavimus, t. y. konkurso sąlygas. Ši aplinkybė gali turėti reikšmės vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau ji nepaneigia to, jog tiesioginiai padariniai ieškovų (jų subjektinių teisių) atžvilgiu atsirado tik tuomet, kai buvo paskelbtas konkurso rezultatas - kūrybinių dirbtuvių laimėtojas, nes būtent tuomet ieškovams tapo žinoma, jog jų pasiūlyta memorialo idėja atsakingoms institucijoms nebus siūloma įgyvendinti. 2017-11-27 Kultūros ministerija paskelbė balsavimo rezultatus – viešame pranešime konstatuota, jog daugiausia visuomenės ir ekspertų balų surinko A. L. projektuotas memorialas, todėl paskutinė ieškinio dėl paskelbto konkurso rezultato pripažinimo neteisėtu pateikimo diena (ieškinio senaties termino paskutinė diena) laikytina 2017-12-27. Nagrinėjamas ieškinys buvo pareikštas 2017-12-27, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

Dėl sprendimo, kuriuo kūrybinių dirbtuvių laimėtoju pripažintas A. L., jo pasiūlyta memorialo idėją pripažinus geriausia, (ne)teisėtumo

22. Savo reikalavimus ieškovai grindžia tuo, jog atsakovai neteisėtai nustatė kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtoją, kadangi trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja neatitiko keliamų reikalavimų: ja iš esmės keičiama vykdomo Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto erdvė, idėja neatitiko Lukiškių aikštės Sutvarkymo projekte bei 2010-01-20 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-1348 13.2.4 punkte nustatytos Lukiškių aikštės vertingosios savybės – lygaus reljefo. Pasak ieškovų, dalyviai privalėjo pateikti memorialo idėjų pasiūlymus atsižvelgiant ne tik į keliamus reikalavimus, bet ir į galiojančius norminius teisės aktus, kadangi vadovaujantis viešųjų pirkimų praktika, tuos klausimus, kurių nereglamentuoja konkurso sąlygos, reguliuoja kiti teisės aktai, dėl to negalėjo būti pateikta memorialo idėja su nelygiu ir ar iškilusiu reljefu. Ieškovų teigimu, tokiu būdu buvo pažeisti viešojo konkurso nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principai.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai į viešuosius pirkimus panašiems teisiniams santykiams teisės normose nustatytas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ar kitų principų taikymas, pastarųjų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš viešojo konkurso teisinių santykių, todėl pripažintina, jog viešųjų konkursų procedūrų metu institucijos turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų ir pateiktų konkurso dalyviams sąlygų, užtikrinant dalyvių teisėtus lūkesčius dėl viešojo konkurso sąlygų nekeičiamumo, neiškraipant dalyvių tarpusavio konkurencijos. Dėl šių priežasčių teismas sutinka su ieškovais, jog nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų turinys gali būti nustatomas, atsižvelgiant inter alia į šių principų turinio aiškinimą jurisprudencijoje dėl viešųjų pirkimų. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal analogiją taikant principus ir jų aiškinimo jurisprudenciją, įstatymų leidėjo valia nustatyti skirtingą viešųjų pirkimų bei viešojo konkurso reguliavimą, negali būti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013). Dėl to ieškovų teiginiai, jog kūrybinių dirbtuvių dalyviai privalėjo pateikti memorialo idėjų pasiūlymus atsižvelgiant ne tik į viešojo konkurso reikalavimus (Kvietime nurodytus reikalavimus), bet ir į galiojančius specialiuosius paveldosaugos reikalavimus bei kitus norminius teisės aktus, kadangi vadovaujantis viešųjų pirkimų praktika, tuos klausimus, kurių nereglamentuoja konkurso sąlygos, reguliuoja kiti teisės aktai, vertintini kritiškai. Toks plečiamasis kūrybinių dirbtuvių dalyviams keliamų reikalavimų aiškinimas paneigtų pagrindinį šių kūrybinių dirbtuvių tikslą - atlikti meninių idėjų atranką, kurios pagrindiniu vertinimo kriterijumi buvo įvardinti meno kūrinių meninė kokybė ir atitiktis valstybinei reprezentacinei funkcijai. Pastebėtina, jog iki tol Lukiškių aikštės sutvarkymo projekte (el. bylos 1 t., b. l. 13-35) buvo siūloma tik viena memorialo idėja. Šios idėjos rengime ir vertinime dalyvauti plačioji visuomenė turėjo ypač ribotas galimybes. Siekis platesnės diskusijos visuomenei neabejotinai svarbiu klausimu, į tokią diskusiją tiesiogiai įtraukiant ne tik profesionalius architektus, bet ir pačią visuomenę, suteikiant jai galimybę tiesiogiai balsuoti už pasiūlytas memorialo idėjas, į ekspertų vertinimo komisiją įtraukiant profesionalius architektus, skulptorius, dailėtyrininkus, istorikus, protokolo specialistus bei kitus ekspertus, neapsiribojant tik vienos idėjos vertinimu, pats savaime negali būti vertinamas nepagrįstu ir/ar neteisėtu.

24. Iš LR Ministro Pirmininko sudarytos Darbo grupės 2017-04-11 posėdžio protokolo (el. bylos 2 t., b. l. 179-180) matyti, jog buvo analizuojamos ankstesnių konkursų nesėkmių priežastys ir pristatyta kita galima meno darbų (projektų) atrankos kūrybinių dirbtuvių principu praktika, pažymėta, jog būtų tikslinga organizuoti atvirą idėjų atranką, kurioje kartu galėtų dalyvauti ir profesionalieji menininkai, ir visuomeninės organizacijos, teikiančios iniciatyvas. Šiame Darbo grupės posėdyje nutarta pritarti nuostatai, kad, atsižvelgiant į tai, kad labai sunku pasiekti visuomenės susitarimą dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo simbolio, svarstytina kitokia meno darbų atrankos praktika – vadinamosios kuruojamos kūrybinės dirbtuvės. Remiantis Darbo grupės 2017-05-08 posėdžio protokolu (el. bylos 2 t., b. l. 183), Darbo grupė šiame posėdyje nutarė pritarti nuostatai, kad atrenkant paminklą būtina remtis profesionalių architektų, skulptorių, dailėtyrininkų, istorikų, protokolo specialistų bei kitų ekspertų išvadomis dėl meno kūrinių meninės kokybės ir atitikties valstybinei reprezentacinei funkcijai, todėl pasiūlyta pavesti Kultūros ministerijai iki 2017-10-01 organizuoti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje projektų kūrybines dirbtuves ir išrinkti laimėtoją.

25. Byloje liudytoju apklaustas Vilniaus miesto vyriausiasis architektas M. P., buvęs vienas iš devynių kūrybinių dirbtuvių vertinimo komisijos nariu, 2019-10-19 teismo posėdyje paaiškino, jog konkursui buvo pateikti ne užbaigti projektai, net ne projektiniai pasiūlymai, o tik meninės idėjos – piešiniai, eskizai, aprašymai, modeliai. Kadangi teisės aktų nustatytoje apimtyje projektiniai pasiūlymai iki neparengti, architekto nuomone, pernelyg anksti vertinti, ar pateikta meninė idėja pažeidžia ar nepažeidžia aikštės vertingąsias savybes, darniai papildo urbanistinį kraštovaizdį, atitinka darnios plėtros kriterijus bei visuomenės lūkesčius. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog pagrindinis inicijuotų kūrybinių dirbtuvių tikslu tapo meno kūrinių (idėjų) meninės kokybės ir atitikties valstybinei reprezentacinei funkcijai paieška, kuri iki konkrečių projektinių sprendinių, techninių projektų rengimo, atspindėtų plačios visuomenės lūkestį ir viziją. Šis tikslas atsispindėjo ir Kvietime dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kuriuo buvo kviečiami dalyvauti būtent menininkai ir jų kolektyvai. Kvietime taip pat buvo nurodoma, jog kūrybinės dirbtuvės, skirtos kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje idėjoms plėtoti, o norinčių dalyvauti atrankoje buvo prašoma pateikti: (1) memorialo idėjos eskizą ir aprašymą; (2) savo kūrybinę biografiją; (3) ne daugiau nei trijų savo įgyvendintų kūrybinių projektų dokumentaciją; (4) savo kontaktinius duomenis. Todėl teismas pritaria atsakovų pozicijai, jog kūrybinių dirbtuvių metu nebuvo ir objektyviai negalėjo būti vertinami detalūs idėjose numatytų statinių projektiniai sprendiniai ir techniniai projektai bei jų atitiktis statybos techniniams reglamentams, tačiau buvo vertinamos idėjos (jų meninės vertė), kurių įgyvendinimo procedūriniai klausimai spręstini ateityje, parengus techninius projektus ir juos derinant su suinteresuotomis atsakingomis institucijomis, todėl tik šiame būsimame etape bus vertinamas parinktų idėjų įgyvendinimo (konkretizavimo) sprendinių atitiktis teisės aktams, prireikus sprendinius koreguojant, tikslinant.

26. Vien ta aplinkybė, jog ieškovai kitaip interpretavo Kvietime nurodytus memorialo idėjai keliamus reikalavimus, juos aiškindami plečiamai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog kūrybinių dirbtuvių dalyvių idėjų vertinimas buvo diskriminacinis. Be to, byloje nenustatyta (tokių įrodymų ieškovai neteikė (CPK 178 straipsnis)), jog, kilus abejonėms dėl memorialo idėjai keliamų reikalavimų aiškinimo (vėliausiai tokia abejonė ieškovams turėjo kilti po pirmojo idėjų atrankos etapo, kuomet tarp penkių atrinktų idėjų buvo atrinkta ir trečiojo asmens A. L. pasiūlyta memorialo idėja), ieškovai būtų prašę viešojo konkurso organizatorių pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar), kad ieškovams būtų buvę pateikti kitokie minėtų reikalavimų paaiškinimai, nei vėliau buvo taikomi nustatant laimėtoją. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti nediskriminavimo principo pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau vertins, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindo pripažinti, jog trečiojo asmens A. L. pasiūlyta memorialo idėja neatitinka Kvietime nustatytų memorialo idėjai keliamų reikalavimų.

27. Kvietime buvo nurodyti šie memorialo idėjai keliami reikalavimai: (1) memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pagerbti; (2) memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio; (3) projekto idėja turi būti realiai įgyvendinama ir jos galutinė sąmata negali viršyti 500 000 Eur, įskaitant honorarus ir memorialo gamybos bei pastatymo išlaidas. Byloje nekilo ginčo, jog laimėjusi memorialo idėja yra skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pagerbti, tačiau kilo ginčas dėl antrojo reikalavimo, jog memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio. Ieškovų teigimu, trečiojo asmens A. L. pasiūlyta idėja prieštarauja Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvei, nes trečiojo asmens pasiūlyta idėja keičia Lukiškių aikštės lygų reljefą. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovų teiginiais. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, bylos nagrinėjimo dalykas yra laimėjusios idėjos atitikimo viešojo konkurso sąlygoms (memorialo idėjai keltiems reikalavimams) vertinimas, netaikant pernelyg plečiamojo konkurso sąlygų aiškinimo, kuris paneigtų kūrybinėms dirbtuvėms iškeltus tikslus.

28. Reikalavime, jog memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio, jokie detalesni reikalavimai dėl idėjos atitikimo Lukiškių aikštės vertingosioms savybėms, įskaitant lygaus reljefo vertingajai savybei, nebuvo įvardinami. Ieškovų pateiktame į bylą Lukiškių aikštės Sutvarkymo projekte (el. bylos 1 t., b. l. 13-35) (architektūros dalies aiškinamajame rašte) Lukiškių aikštės erdvė aptariama apibūdinant jos paskirtį, funkcines zonas, numatomus rekonstrukcijos darbus ir pan. Pvz., Sutvarkymo projekte teigiama: „Vertinant šios erdvės išskirtinumą ir reikšmę Lietuvai, visi architektūriniai sprendiniai yra ne tik pragmatiškai funkcionalūs, bet ir prasmingi, pagrįsti istorine raida, konceptualiai motyvuoti, giliai semantiški, pagrįsti menine išraiška, tradicine etnologine simbolika“, „Šios ypatingai svarbios, miesto identitetą lemiančios, žaliosios jungties išsaugojimas ir yra Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto esminis koncepcinis prioritetas“, „Šioje didelėje teritorijoje betarpiškai ir natūraliai dera reprezentacija, numatyta esamų memorialinių akcentų sutvarkymo ir naujų pastatymo galimybė. Esantys atminties ženklai nuosekliai integruojami į meninę kompoziciją, betarpiškai siejami su naująja erdvės sistema“, „Pasirinkta kompozicinė idėja negeometrizuota, lanksti. Šis sprendimas, atlikus želdynų vertinimą, leidžia tikslinti takų kryptis, didinti ar mažinti dangų kiekius, lengvai pritaikyti takelius prie esamos situacijos“. Sutvarkymo projekte taip pat nurodoma, jog projekte atsisakyta šiuo metu realybėje esančios kietos, centrinės simetrijos aikštės takų kompozicijos. Sutvarkymo projekto dalyje “Pagrindinė architektūros idėja“ pateiktame funkcinių zonų plane išskirtos šios funkcinės zonos: memorialinė, valstybinė reprezentacinė, visuomeninė aktyvioji, visuomeninė rekreacinė. Sutvarkymo projekto dalyje „Memorialiniai sprendiniai“ teigiama, jog sekančiame etape bus sukurtas atskiras profesionalus memorialas.

29. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutvarkymo projekte pagrindiniu meniniu akcentu buvo siūlomas „Vyties“ akcentas (Sutvarkymo projekto bendraautoriais buvo dalis ieškovų, kurie „vyties“ memorialo idėją palaikė ir kūrybinių dirbtuvių metu). Iš kūrybinėms dirbtuvėms ieškovų pateiktos „vyties“ memorialo idėjos vizualizacijos matyti, jog viena iš šio memorialo dalių yra granitinė „Tūkstantmečio juosta“, iškilusi virš Lukiškių aikštės plokštumos, kita – „Laisvės kario“ skulptūra su horizontaliu postamentu (el. bylos 1 t., b. l. 47-50), kas paneigia pačių ieškovų teiginį, jog pagal Sutvarkymo projektą negalėjo būti pateikta memorialo idėja su nelygiu ar iškilusiu virš Lukiškių aikštės memorialu, nes tuo neva būtų keičiamas Lukiškių aikštės erdvė – lygus reljefas. Remiantis aukščiau minėtais Sutvarkymo projekte numatytais sprendimais, teismas daro priešingą išvadą, jog Sutvarkymo projektas numatė Lukiškių aikštės erdvės pokyčius tiek dėl būsimo memorialo, kuris būtų statomas ant aikštės dangos (kas nebuvo laikoma vertingosios Lukiškių aikštės savybės – lygaus reljefo – pažeidimu), tiek dėl dangos ir takelių galimų pokyčių. Ieškinys nebuvo grindžiamas (tokių duomenų nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu) tuo, jog trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja būtų nepaisoma Sutvarkymo projekto dalyje “Pagrindinė architektūros idėja“ numatytų funkcinių zonų, ar ji neatitiktų plano mastelio. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo spręsti, jog trečiojo asmens A. L. memorialo idėja neatitiko memorialo idėjai keliamo reikalavimo, pagal kurį memorialo idėja turi būti pritaikyta prie šiuo metu vykdomo Lukiškių aikštės Vilniuje rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio.

30. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal trečiąjį memorialo idėjai keliamą reikalavimą projekto idėja turi būti realiai įgyvendinama. Tai reiškia, jog tuo atveju, jei byloje surinktais įrodymais būtų pagrindas konstatuoti laimėjusios memorialo idėjos negalimumą įgyvendinti (akivaizdų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms), ji turėtų būti pripažinta neatitinkanti minėtam jai keliamam reikalavimui. Byloje buvo gauta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvada (toliau – Departamentas), kurioje įvardintos dvi vertingosios savybės: Lukiškių aikštės vertingoji savybė: žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas; bei Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingoji savybė – perspektyvos. Aprašius minėtas vertingąsias savybes, bet nepateikus jokių A. L. memorialo idėjos vertinimo motyvų (pavyzdžiui, pagal kokius memorialo parametrus (aukštis, plotis, lokacija) ir iš kokio taško buvo vertinama perspektyva), Departamentas pateikė ne išvadą, bet nuomonę, jog „monumentas pažeistų Lukiškės aikštės vertingąją savybę – lygų reljefą, taip pat Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąją savybę – perspektyvas: Gedimino prospekto perspektyvą ŠV-PR kryptimi nuo sankryžos su J. T.-Vaižganto gatve į Arkikatedrą Baziliką ir varpinę, taip pat Aukų g. perspektyvą PV–ŠR kryptimi nuo sankryžos su Pamėnkalnio gatve į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią“. Bei nurodė, jog „statinio, atitinkančio Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtą sąvoką, pastatymas Lukiškių aikštėje, departamento nuomone, pažeistų Lukiškių aikštės vertingąją savybę – lygų reljefą ir aukščiau nurodytas Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, perspektyvas“. Tokia Departamento nagrinėjamoje byloje pateikta nuomonė vertintina kartu su kitais į bylą pateiktais Departamento raštais (el. bylos 2 t., b. l. 102, 3 t., b. l. 40, 56), kuriuose teigiama, jog tam, kad Departamentas galėtų įvertinti memorialo poveikį Lukiškių aikštės vertingosioms savybėms, Departamentas turėtų gauti patikrinimui memorialo įrengimo bei vietos skulptūrai įrengti pakeitimo projektą, parengtą teisės aktų nustatyta tvarka; teigiama, kad aikštės vertingoji savybė – lygus reljefas būtų pažeistas, jei kalva bus formuojama supilant gruntą, tačiau pagal pateiktą medžiagą, maketas nepažeis šios vertingosios savybės (montuojama konstrukcija ant esamos dangos), tik galimai pažeis įrengtą naują aikštės dangą (2018-08-30 dienos Departamento raštas); vertingosios savybės galimai būtų pažeistos supilant gruntą ar iškasant gruntą, aikštę užstačius statiniais, kurie užimtų esminį aikštės plotą bei suardytų dabartinę aikštės išplanavimo kompoziciją, tačiau pažymima, jog nepateikti konkretūs projektiniai pasiūlymai, todėl išsamiau atsakyti negalima (2018-03-28 dienos Departamento raštas); atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Departamentas nėra gavęs Lukiškių aikštės memorialo konkurse laimėjusio projekto įgyvendinimui skirtų sprendinių, Departamentas ir dabar negali tinkamai ir iš esmės įvertinti konkurse laimėjusio projekto, todėl ir raštuose buvo teikta nuomonė, nurodant spėjamus/galimus atvejus (2019-04-02 dienos Departamento raštas).

31. Vykdydamas teismo pavedimą pateikti nagrinėjamoje byloje išvadą, Departamentas 2019-05-23 raštu (el. bylos 3 t., b. l. 126) kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Departamentui nesuteikta teisė atlikti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, prašė suteikti tarnybinę pagalbą pateikiant išvadą, ar teismo pateikti dokumentai yra pakankami spręsti, kad juose numatytas objektas yra statinys, atitinkantis Statybos įstatyme apibrėžtą statinio sąvoką. Į bylą pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte (el. bylos 3 t., b. l. 153-154) nurodoma, jog inspekcijos nuomone, pateiktuose A. L. memorialo Laisvės kalva brėžiniuose ir fragmentuose pavaizduotas objektas atitinka nuodytus statinio požymius ir laikytinas statiniu. Departamento į bylą pateiktoje išvadoje (nuomonėje) nurodoma ir tai, jog statinio, atitinkančios Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta sąvoką, pastatymas Lukiškių aikštėje, departamento nuomone, pažeistų Lukiškių aikštės vertingąją savybę – lygų reljefą ir aukščiau nurodytas Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, perspektyvas. Tačiau iš jau minėto 2018-08-30 Departamento rašto matyti, jog Lukiškių aikštės Sutvarkymo projektas buvo suderintas su Departamento Vilniaus skyriumi, nors Sutvarkymo projekte buvo numatomas memorialo pastatymas. Šios aplinkybės byloja apie akivaizdų Departamento pozicijos prieštaringumą, vienu atveju teigiant, jog statinio, atitinkančio Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtą sąvoką, pastatymas Lukiškių aikštėje, Departamento nuomone, pažeistų Lukiškių aikštės vertingąją savybę – lygų reljefą ir aukščiau nurodytas Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, perspektyvas, kitu atveju – Sutvarkymo projektą, kuriame numatomas naujo memorialo pastatymas, pripažįstant neprieštaraujančiu minėtoms vertingosioms kultūros paveldo savybėms.

32. Apibendrinęs tai, kas išdėstytas, teismas, atsižvelgdamas į Departamento poziciją, jog tol kol nebus parengti ir pateikti vertinimui konkretūs projektiniai pasiūlymai, negali būti tinkamai ir iš esmės įvertintas konkurse laimėjęs projektas, dėl ko ir Departamento raštuose buvo teikta nuomonė, nurodant spėjamus/galimus atvejus, bei į tai, kad tokie projektiniai pasiūlymai bus rengiami ateityje (jų pateikimas ir vertinimas kūrybinių dirbtuvių metu nebuvo numatytas bei nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), į tai, kad tokių projektinių pasiūlymų rengimo metu galimi memorialo parametrų, konstrukcijų bei kitų charakteristikų tikslinimai, taip pat į tai, jog byloje nėra jokių kitų įrodymų, galinčių neabejotinai jau šiuo metu patvirtinti, jog trečiojo asmens pasiūlyta memorialo idėja negalėtų būti realiai įgyvendinta nepažeidus nustatytų kultūros paveldo vertingųjų savybių, neturi pagrindo konstatuoti, jog trečiojo asmens A. L. pasiūlyta memorialo idėja prieštarauja trečiajai konkurso sąlygai dėl galimybės ją realiai įgyvendinti. Priešinga teismo išvada būtų grindžiama prielaidomis, tačiau tam tikrų faktų konstatavimas byloje yra galimas tada, kai yra surinkta tam tikra įrodymų visuma, o ne teismo prielaidų arba įrodymais nepagrįsto manymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; kt.).

33. Kaip minėta, memorialo idėjos projektinių pasiūlymų pateikimas ir vertinimas nebuvo numatytas kūrybinių dirbtuvių (viešojo konkurso) sąlygų bei nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai teismas nepasisako dėl aplinkybių, kurios nėra nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau gali tapti ginčo objektu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, inter alia dėl trečiojo asmens A. L. siūlomo memorialo pripažinimo statiniu, Lukiškių aikštės reljefo, lygaus reljefo ir kitų kultūros paveldo vertingųjų savybių sąvokos, turinio ir apsaugos sąlygų taip pat dėl bet kokių kitų statybos techninių reglamentų taikymo ir aiškinimo.

34. Dėl ieškovų teiginių, jog atsakovai, vykdydami kūrybines dirbtuves, nesilaikė skaidrumo principo: ieškovams nebuvo pateikti ekspertų komisijos susirinkimo protokolai ir kita oficiali medžiaga, sprendimas dėl laimėtojo išrinkimo; ieškovams nebuvo raštu pranešta, kad jų pasiūlymas liko antroje vietoje, teismas nurodo, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis ieškovai teigia, kad minėti rašytiniai dokumentai jiems turėjo būti teikiami. Kartu bylos duomenys patvirtina, jog Kūrybinių dirbtuvių organizatoriai atsakovai Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras idėjų vertinimą ir procesą bei visus priimtus sprendimus skelbė viešai, todėl skaidrumo reikalavimų buvo paisoma viso proceso metu. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog pagrindo konstatuoti kokius nors konkurso procedūrinių reikalavimų pažeidimą byloje nenustatyta. Taigi, ieškovams neįrodžius aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, teismas neturi pagrindo ieškinį tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Ieškinio netenkinus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovų ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo A. L. pateikė prašymą atlyginti jo patirtas 9 165,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas, susipažinęs su trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacija, daro išvadą, jog dalis šių išlaidų viršija rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio numatytus dydžius. Trečiasis asmuo teigia, jog patyrė 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidas už paklausimų rengimą renkant bylai reikalingus įrodymus. Rekomendacijų 8.18 punkte yra numatyta, jog už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,01. Paklausimai rengti 2019-04-25 ir 2019-05-28,trečiasis asmuo nurodo, jog rengė paklausimus trims asmenims, todėl maksimalus rekomenduojamas advokato užmokesčio dydis už šių trijų paklausimų parengimą yra 29,11 Eur (970,30 Eur x 0,01 x 3). Už 2019-05-03 ir 2019-05-07 prašymų teismui parengimą trečiasis asmuo prašo priteisti jam 399,30 Eur, tačiau remiantis Rekomendacijų 8.17 punktu už dviejų prašymų parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 194,06 Eur (970,3 Eur x 0,1 x 2). Kitos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos rekomenduojamų priteisti dydžių neviršija, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, trečiojo asmens prašomos priteisti 9 165,75 Eur bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 8 372,39 Eur ir priteisiamos trečiojo asmens naudai iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, tai yra po 1 674,78 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N., R. D. ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovų K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (gim. 1952.01.30), G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 8 372,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisti po 1 674,78 Eur.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.