- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- e2-1883-1019/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27780-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas”, VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- notaras Saulius Svaldenis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys – notaras Saulius Svaldenis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. P. yra priėmęs savo mirusios motinos A. V. P. visą palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro Sauliaus Svaldenio išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. P. motina A. V. P. Po A. V. P. mirties liko palikimas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris A. P. yra vienintele gyvenamąja vieta. Dėl palikimo priėmimo palikėjos vienintelis paveldėtojas sūnus A. P. įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė, manydamas, kad pavelėjimo teisė jam kaip vieninteliam paveldėtojui pereina savaime. Palikėja mirė ištuokoje, daugiau jokių artimųjų giminaičių, galinčių paveldėti jos turtą, nėra. Po A. V. P. mirties ieškovas A. P., būdamas vieninteliu asmeniu galinčiu paveldėti jos turtą, rūpinosi, kiek galėjo išlaikė bei prižiūrėjo butą kaip savo, tokiu būdu priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Ieškovas po motinos mirties gyveno bute kaip savame, rūpinosi butu mokėdamas už jį mokesčius, bei trijų mėnesių bėgyje nuo motinos mirties padarydamas bute kosmetinį remontą, kurio metu buvo sutvarkyta santechnika, nudažytos grindys, paklijuoti nauji tapetai, pakeista įėjimo durų spyna. Taip pat jis vienintelis paveldėjo bei naudojosi visais palikėjos daiktais: televizoriumi, spinta, puodais, jos asmeniniais daiktais. Priimdamas palikimą šiuo būdu A. P. savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku faktiškai jį valdydamas. (duomenys neskelbtini) ieškovas, grįžęs namo iš pasisvečiavimo pas savo sugyventinę, rado VĮ „Turto bankas“ pranešimą, jog VĮ „Turto bankas“ (duomenys neskelbtini) valstybės vardu paveldėjo po A. V. P. mirties butą, t. y. palikimo perėjimu valstybei liudijimo pagrindu visas jo faktiškai valdomas, prižiūrimas, bei faktiškai paveldėtas turtas perėjo Lietuvos Respublikos valstybei. Tą pačią dieną ieškovas susisiekė su VĮ „Turto bankas“ bei pranešė, kad planuoja ginčyti paveldėjimo liudijimą išduotą valstybei. Nei palikimo perėjimo valstybės liudijimą išdavęs notarų biuras, nei valstybė, priimdama palikimą, nežinojo, kad šis turtas jau yra faktiškai paveldėtas ir priimtas A. P. jam gyvenant bei besirūpinant turtu kaip savo. Be to, apie planuojamus atlikti veiksmus nei VĮ „Turto bankas“, nei notaro biuro darbuotojai, jo neinformavo, kas sudaro pagrindą (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą panaikinti. Nors valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiškai turto ji nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, spynos nepakeistos, raktus nuo buto turi ieškovas, komunalinius mokesčius apmoka, bei turtu iki šiol kaip savo naudojasi ieškovas. Valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ieškovui neįgyvendinus teisės priimti palikimą pateikiant pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis), tačiau faktiškai ieškovas priėmė palikimą kitu įstatymo nustatytu būdu – pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ieškovui nepateikus pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui jo nuosavybės teisės nebuvo išviešintos nekilnojamo turto registre, dėl ko Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“, kreipusis pas notarą, buvo išduotas paveldėjimo liudijimas ir nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Tačiau palikimo priėmimas sukelia teisines pasekmes nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu, kaip jau minėta, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadinasi, šioje byloje nustačius, kad ieškovas priėmė palikimą po motinos mirties yra pagrindas naikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ieškiniui neprieštarauja.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, neprieštarauja A. P. prašymui dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo bei palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra.
Trečiasis asmuo notaras Saulius Svaldenis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
2022-02-24 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad butas yra ieškovo vienintelė gyvenamoji vieta. Ieškovas nežinojo pareigos kreiptis į notarą, galvojo, kad priima palikimą paveldėtojas savaime. Ieškovas yra vienintelis paveldėtojas. Per tris mėnesius po motinos mirties atliko bute remontą (sutvarkė santechniką, paklijavo tapetus, pakeitė durų spyną). Gyvenimas paveldėtose patalpose yra pakankamas pagrindas, kad pradėjo valdyti turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas po metų, ieškovas to nežinojo, apie tai buvo informuotas (duomenys neskelbtini). Nors buvo valstybei išduotas liudijimas, faktiškai ji nepriėmė to turto valdyti, bute liko gyventi ieškovas. Ieškovas mokėjo ir moka komunalinius mokesčius. Įrodymai patvirtina, kad jis priėmė palikimą, o kitų įpėdinių nėra. Nei VĮ „Turto bankas“ nei VMI neprieštarauja dėl ieškovo ieškinio reikalavimų. Ieškovas gyveno bute visą laiką ir visą laiką mokėjo komunalinius mokesčius. Pateikė tokius dokumentus, kokius turėjo. Ieškovas nereikalauja atlyginti jokių bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu VĮ „Turto bankas“ atstovas paaiškino, kad, priimant palikimą, patys neieško turto, paprastai gauna informaciją iš paslaugų teikėjų. Stengiasi susisiekti su turte gyvenančiais asmenimis. Kadangi ieškovas ten gyvena ir jo vienintelis turtas, todėl neprieštarauja ieškinio tenkinimui. Svarbu tai, kad ieškovas turi atlikti registraciją dėl turto įgijimo jo vardu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. P. motina A. V. P. A. V. P. mirė būdama ištuokoje. Testamentų registro išrašo duomenimis, A. V. P. palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini), notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – Saulius Svaldenis, Vilniaus m. 31-as notarų biuras, palikimą priėmęs juridinis asmuo – Lietuvos Respublika. Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublika (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po motinos mirties ieškovas A. P. gyveno minėtame bute kaip savame, rūpinosi butu mokėdamas už jį mokesčius, bei per tris mėnesius nuo motinos mirties atliko bute kosmetinį remontą. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, ieškovo A. P. pastovų gyvenimą minėtame bute po motinos mirties, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovas A. P. atliko aktyvius veiksmus po savo motinos A. V. P. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog ieškovas A. P. po savo motinos A. V. P. mirties jos palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su ieškovo subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimą.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą
CK 5.62 straipsnyje numatyti palikimo perėjimo valstybei pagrindai, t. y. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.8 straipsnyje numatytas paveldėjimo teisės ginčijimas, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaras Saulius Svaldenis, vadovaudamasis CK 5.62 straipsniu, patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėja A. V. P., mirusi (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos su priklausančiomis palūkanomis, esančios sąskaitose, atidarytose mirusiosios vardu AB (duomenys neskelbtini) banke.
Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Nustatyta, kad pagal CK 5.67 straipsnį bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, su ieškiniu sutiko (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 268 straipsnio 5 dalis). Byloje konstatuota, kad ieškovas palikimą priėmė bei išreiškė valią tapti palikėjos turto savininku faktiškai jį pradėdamas valdydamas. Ieškovas nėra praleidęs CK 5.8 straipsnyje numatyto termino paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad mirusioji A. V. P. turėjo palikėją pagal įstatymą – sūnų A. P., kuris konkliudentiniais veiksmais priėmė palikėjos palikimą ir jį valdė, juo rūpinosi, todėl darytina išvada, kad nėra CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir (duomenys neskelbtini) notaro Sauliaus Svaldenio išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas negaliojančiu ir panaikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereiškia, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 578, straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. V. P. mirties, paveldėjimo.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro Sauliaus Svaldenio išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.