Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-14-287/2016 m.

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4; 2.6.4.4; 2.6.5.2; 2.6.5.2.1; 3.1.7; 3.1.7.1; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.2.3; 3.2.3.1; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6; 3.2.6.6.1.

2016 m. kovo 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. S., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. nepilnamečio sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 90 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-08-01 iki jo pilnametystės (2022-12-08), lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui, pervedant į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke DNB AB, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos, paskiriant ją priteistų lėšų naudotoja uzufrukto teisėmis.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji turi mažametį sūnų D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra atsakovas V. S. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Atsakovas sūnų išlaikyti jai padeda, skirdamas po 44 eurus kas mėnesį, tačiau šios pinigų sumos vaiko išlaikymui neužtenka. Tam, kad nors minimaliai tenkinti augančio sūnaus būtinus poreikius, jo išlaikymui reikia skirti vidutiniškai po 180 eurų kas mėnesį. Šias išlaidas per mėnesį sudaro: maistui – apie 80 eurų, rūbams ir avalynei – apie 20 eurų, laisvalaikiui – apie 15 eurų, ugdymo priemonėms, mokyklai – apie 20 eurų, šildymui, elektrai, dujoms, šiukšlių išvežimui, vandeniui bei nenumatytoms išlaidoms – apie 30 eurų. CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Todėl ji nori, kad atsakovas skirtų sūnaus D. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 90 eurų kas mėnesį nuo 2015-08-01. Jos ir sūnaus pragyvenimo šaltinis – jos darbo užmokestis 420 eurų sumoje. Be to, sūnų išlaikyti jai padeda kartu gyvenantis jos sugyventinis K. N.

Ieškovė G. J. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais bei aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui atsakovas kas mėnesį moka po 44 eurus, tačiau nori, kad būtų padidintas išlaikymas, kadangi tokios sumos išlaikymui neužteka, vaikas auga, didėja poreikiai, mokosi, reikia susimokėti mokesčius, lanko karatė būrelį, už kurį nuo sausio 1 d. kas mėnesį moka po 15 eurų, perka visokius reikmenis dėl mokyklos, kas mėnesį moka klasės fondui, papildo sūnaus telefono sąskaitą, kiekvieną mėnesį sūnus su klase važiuoja į baseiną, perka vitaminus, kartais sūnus serga peršalimo ligomis, tačiau didelių problemų su sveikata neturi. Atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, nieko papildomai be mokamų pinigų nenuperka. Praeitą vasarą sūnus pats skambino tėvui, norėjo susitikti, susipažinti, tėvas pažadėjo, kad atvažiuos, tačiau pamelavo, neatvažiavo. Po išsiskyrimo su atsakovu, atsakovas tik du kartus buvo atvažiavęs aplankyti sūnaus, kai sūnui buvo pusantrų metų, o nuo to laiko sūnaus niekada neaplankė. Prašo išlaikymą priteisti po 90 eurų per mėnesį.

Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodydamas, jog su ieškiniu nesutinka dėl šių aplinkybių. (duomenys neskelbtini) jam ir ieškovei nesant santuokoje, gimė sūnus D. S., kuriam jis iš karto pripažino tėvystę, suteikė savo pavardę, tačiau su ieškove jų asmeniniai tarpusavio santykiai nesusiklostė, bet atsakomybės jis nevengė. Tuo metu gyveno Pakruojo rajone su savo tėvais, kurie ieškovei siūlė įvairią pagalbą, tačiau ieškovė ne piniginio pobūdžio pagalbos atsisakė ir kreipėsi į teismą, siekdama prisiteisti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis. 2006 m. rugsėjo 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-625- 744/2006 priėmė teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo iš jo buvo priteista po 150,00 Lt (43,44 Eur) kas mėnesį sūnaus išlaikymui, kol sūnui sueis pilnametystė. Pastaruoju metu iš jo darbo užmokesčio kas mėnesį sūnaus išlaikymui išskaičiuojama po 44,60 Eur, ieškovė dėl didesnio išlaikymo sūnui būtinybės į jį tiesiogiai nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas sūnui jau yra priteistas įsiteisėjusiu teismo įsakymu, ieškovės pareikštas ieškinys turi būti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo 46,56 Eur suma, t. y. nuo 43,44 Eur iki 90,00 Eur per mėnesį). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnyje taip pat numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje l v: v. D. V:, bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. v: M, bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje v: Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K- 7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad teismai turi siekti vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo, todėl pakeisti vaikų išlaikymo dydį ir formą gali tik aiškiai nustatęs įstatyme įtvirtintus išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus, t. y. būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų - tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Kaip minėta, ieškovė reiškia reikalavimą dėl daugiau nei dvigubai didesnio išlaikymo dydžio priteisimo, lyginant jį su tuo, kuris yra teismo nustatytas šiuo metu. Tokį savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia išaugusiais nepilnamečio sūnaus būtinaisiais poreikiais (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir poilsiui). Jis sutinka, kad visi šie poreikiai yra būtini, tačiau nesutinka, kad šiuo atveju jo nepilnamečio sūnaus poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Taigi, iš esmės nesutinka su ieškovės nurodyta šiems poreikiams užtikrinti būtina pinigų suma. Ieškovė nurodo, kad šiems poreikiams užtikrinti reikia mažiausiai l80,00 Eur (62l,50 Lt) per mėnesį. Ieškovė teismui nepateikė konkrečias išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti pagrindžiančių dokumentų, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovės prašomo priteisti išlaidų dydžio pagrįstumo. Ieškovė teismui nepateikė išlaidų suvestinių ar kitų įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus, nors pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos A. T. 2005 rn. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje Nr. 54 (Teismų praktika, 2005) konstatuota, kad, nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti. Tai gali būti rašytiniai įrodymai iš sveikatos priežiūros institucijų apie vaiko sveikatos būklę, gydyti taikomus medikamentus ir kita. Tuo tarpu ieškovė tik nurodo teismui, kad sūnaus vaistams ir vitaminams būtina apie 15,00 Eur (51,79 Lt) per mėnesį, tačiau šio reikalavimo niekaip nepagrindžia. Atitinkamai taip pat ir dėl išlaidų kitiems poreikiams (pavyzdžiui, ieškovė teismui nepateikia įrodymų apie sūnaus lankomus būrelius, nenurodo jų kainų, t. y. ieškovė tik abstrakčiai prašo priteisti 15,00 Eur (51, 79 Lt) per mėnesį sūnaus laisvalaikiui). Kadangi ieškovė nurodo, kad jai nėra žinomas jo pajamų dydis, todėl jis teikia pažymą iš savo darbovietės (UAB "I. K."), kurioje matyti jo pagrindinio pajamų šaltinio – darbo užmokesčio dydis (vidutiniškai 370,93 Eur per mėnesį, pareigos - mechanikas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu jam yra paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kurios dydis šiuo metu yra 82,21 Eur per mėnesį. Taip pat teikia pažymą apie savo žmonos L. S. darbo užmokestį (vidutiniškai 446,64 Eur per mėnesį, žmonos pareigos UAB "I. K." - fermos operatorė). Teikia pažymą apie šeimos sudėtį, iš kurios matyti, kad jis turi dar tris nepilnamečius vaikus - A. S., V. S. ir A. S. Paaiškina, kad vien tik buto išlaikymui šildymo sezonu vidutiniškai sumoka 178,67 Eur per mėnesį, vasaros mėnesiais vidutiniškai 142,16 Eur per mėnesį. Norėdami ką nors įsigyti šeimai, dažnai negali sau to leisti ir susimokėti už prekes iš karto, todėl iki šiol manydami, kad žino savo pajamas ir išlaidas, buvo susiplanavę savo finansus šiek tiek ir į ateitį, t. y., įsigijo tam tikras prekes išsimokėtinai, o finansiniai įsipareigojimai yra numatyti iki 2016 m. vasario 15 d. Taip pat prideda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, iš kurios matyti, kad jam yra nustatytas tik 55 proc. darbingumo lygis ir nurodyta, kad negalima dirbti darbų, kurių metu visą kūną veikia vibracija, taip pat negalima kelti rankomis daugiau kaip 15 kg svorio, negalima naudoti rankinės pastūmos, negalima dirbti darbų, susijusių su nuolatiniais priverstiniais liemens palenkimais. Atsižvelgdamas į tai, nori atkreipti dėmesį, kad iš esmės neturi galimybės dirbti pagal 1999 m. (duomenys neskelbtini) įgytą kalvio – suvirintojo specialybę, negali vairuoti traktoriaus, nors turi traktorininko pažymėjimą. Kitos specialybės neturi ir mokytis šiuo metu nėra galimybių, nes turi išlaikyti daugiavaikę šeimą, mokėti išlaikymą sūnui, gimusiam ne santuokoje su ieškove. Šiuo metu yra priverstas dirbti tokius darbus, kokius jam yra leidžiama dirbti pagal minėtą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Darbą provincijoje iš esmės neturint jokios specialybės (be to, turint tik labai ribotą darbingumą) nėra lengva susirasti, todėl mano, kad pagal savo galimybes ėmėsi visų priemonių, kad gautų kuo didesnes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams, tiek augantiems su juo, tiek ir augančiam su ieškove. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius savo objektyviai ribotas galimybes teikti didesnį, nei šiuo metu teismo nustatytą išlaikymą sūnui. Be to, nori pastebėti, kad jam yra diagnozuota ir įgimta širdies yda, o žmonai – epilepsija. Šios sveikatos problemos (ypač žmonos liga) taip pat neigiamai įtakoja jų šeimos materialinę padėtį. Jis supranta, kad sunki materialinė padėtis neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. G. A., bylos Nr. 3K-3-251/2003). Tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad išlaikymo dydis teismo sprendimu gali būti ne tik padidintas, bet ir sumažintas, kai tėvas (motina), mokantis išlaikymą, tapo neįgalus ir dėl neįgalumo padidėjo jo išlaidos, pablogėjo jo turtinė padėtis, tapo nedarbingas ir kita. Be to, išlaikymo dydis gali būti sumažintas, jeigu tėvas (motina), mokantis išlaikymą vaikui, turi kitų nepilnamečių vaikų, kurie yra mažiau materialiai aprūpinti nei išlaikymą gaunantis vaikas. Nustatant šią aplinkybę, būtina atsižvelgti į vaikų skaičių, kuriuos išlaiko tėvas (motina), mokantis išlaikymą, į šių vaikų kito iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, taip pat į kitus išlaikytinius, kuriuos jis privalo išlaikyti pagal įstatymą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1 straipsnis). Nepaisant to, jis supranta, kad 86,89 Eur (300,00 Lt) per mėnesį išlaikymo suma vienam nepilnamečiui vaikui nėra labai didelė, todėl net ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms (neteko didelės dalies darbingumo, sukūrė šeimą, susilaukė daugiau vaikų), net ir sunkiausiais savo gyvenimo periodais (2011 m. sausio mėnesį turėjo stuburo operaciją) stengėsi sąžiningai lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nesikreipė į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo. Mano, kad teismo įsakymu priteistas išlaikymas yra proporcingas jo sūnaus poreikiams ir jo bei ieškovės turtinei padėčiai bei užtikrinantis šiuo metu būtinas dešimtmečiui sūnui vystytis sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Vis dėlto, jei teismas nustatytų, kad vaiko poreikiai konkrečiu atveju yra iš esmės pasikeitę, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vertinant abiejų tėvų turtinę padėtį ir sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, mano, būtų pagrindas nukrypti nuo lygių išlaikymo dalių principo, įtvirtinto CK 3.l56 straipsnyje. Juo labiau, kad ieškovė nors ir nenurodo teismui savo ir sugyventinio bendrų gaunamų pajamų dydžio, tačiau pripažįsta, kad šiuo metu sūnų taip pat padeda išlaikyti ir sugyventinis.

Atsakovas V. S. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes išlaikymą moka, augina tris vaikus, kuriuos taip pat reikia išlaikyti, vien mokesčių kas mėnesį moka po 300 eurų, moka kreditą, yra neįgalus dėl stuburo, darbingumas 55 procentai. Per mėnesį jo pajamos yra atlyginimas ir netekto darbingumo pensija, iš viso apie 500 eurų. Žmona dirba, bendros šeimos pajamos yra daugiau nei 900 eurų per mėnesį. Sutiktų sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 60 eurų. Sūnaus išlaikymui savarankiškai moka po 44 eurus kas mėnesį. Susirasti geriau apmokamą darbą, turint invalidumą, neįmanoma, niekas nepriima. Šeimoje yra trys vaikai, vienam 14, kitam 12, o mažiausiajai 8 metai, visi lanko mokyklą. Kas mėnesį kiekvienam vaikui išleidžia po 60 eurų. Su šeima gyvena bute, moka mokesčius, buto išlaikymas kainuoja kas mėnesį nuo 280 iki 320 eurų. Vienas vaikas lanko šokių būrelį, kitas lanko aerobikos būrelį, trečias lanko šaulių būrelį, kai kurie būreliai yra mokami, už mokamą vaikų lavinimą moka kas mėnesį, o kiek tiksliai pasakyti negali, reikia žiūrėti į dokumentus, kvitus. Pagal nustatytą neįgalumą negali lankstytis, dirbti fizinio darbo, negalima vibracija, kilnoti, dirba santechniku, dirba jau 13 metų. Su sūnumi nebendrauja, paskutinį kartą bendravo, kai sūnui buvo pusantrų metų, nebendrauja dėl sveikatos būklės ir didelio atstumo.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnamečiui sūnui D. S. išlaikymo priteisimo matyti, kad skyrius susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu, nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje nurodyta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kad prievolė išlaikyti vaikus, mokant periodines išmokas, yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaikų poreikiai, taip pat gali kisti ir jų tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomų vaikų poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Siekiant, kad vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų pakankamas materialines sąlygas, galimybę fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti gebėjimus. Ieškovė gyvena nuosavame būste su sugyventiniu, augina du vaikus, bendros šeimos pajamos į mėnesį apie 1000 eurų, ieškinį ieškovė grindžia tuo, kad augant vaikui didėja ir poreikiai, kad atsakovas geranoriškai išlaikymo neteikia, su sūnumi nebendrauja, sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, dalyvauja užklasinėje veikloje. Siekiant kuo objektyviau įvertinti situaciją, buvo išklausytas ir atsakovas, kuris informavo, kad yra susipažinęs su ieškiniu, ruošiasi teikti atsiliepimą, atsižvelgdamas į savo galimybes, nurodė, jog galėtų teikti sūnui D. apie 70 eurų per mėnesį. Šalys buvo informuotos apie galimybę ginčą baigti taikiai. Skyriaus nuomone, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė Laimutė Malinauskienė teismo posėdyje nurodė, kad pateiktą raštu išvadą palaiko. Motina tinkamai sūnumi rūpinasi, jokių nusiskundimų skyrius nėra gavęs. Prašomas priteisti išlaikymas yra pagrįstas ir turi būti priteistas.

Iš Ž. seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad ieškovės G. J. šeimą sudaro sūnūs D. S. ir A. N. bei sugyventinis K. N..

Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymų apie gaunamas pajamas matyti, kad ieškovės gaunamo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį sudaro 478,40 eurų.

Iš Sodros pažymų matyti, kad atsakovui V. S. paskutiniu metu yra mokama 82,21 eurų netekto darbingumo pensija.

Iš UAB „I. K.“ pažymų apie išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad atsakovo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį sudaro 370,92 eurų.

Iš J. seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad atsakovo šeimą sudaro žmona L. S., vaikai A. S., V. S. ir A. S..

Iš atsakovo teismui pateiktų apžiūrai vaikų gimimo liudijimų ir ieškovės pateiktų į bylą vaikų gimimo įrašų matyti, kad atsakovo V. S. dukra yra tik A. S., o V. S. ir A. S. tėvas yra A. L.

Iš išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad atsakovas turi 55 procentų darbingumą ir negali dirbti darbo, veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai naudojama rankinė pastūma; bei veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą susijusį su nuolatiniais priverstiniais liemens palenkimais.

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos archyvo pažymėjimo matyti, kad atsakovas yra baigęs šią mokyklą 1999 metais ir įgijęs kalvio – suvirintojo specialybę.

Iš ligonio ambulatorinės kortelės lapo matyti, kad atsakovas serga įgimta širdies yda.

Iš 2006 m. lapkričio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo panaikintas 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo įsakymas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės priteisimo iš skolininko V. S.

Iš antstolės Vaivos Šimkienės informacijos pateikimo matyti, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymas dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiui D. S. iš V. S. buvo vykdomas nuo 2007-04-19, išieškotojai G. J. pateikus šį vykdomąjį dokumentą antstoliui G. D..

Iš ieškovės pateiktos sūnaus D. išlaikymo suvestinės vienam mėnesiui matyti, kad ieškovė nurodo 215,50 eurų išlaidų, kurias sudaro įvairūs mokesčiai, kitos prekės ir pirkiniai, maisto išlaidos ir kitos išlaidos.

Iš medicininės pažymos matyti, kad sūnus D. S. sirgo 2015 m. lapkričio 17-20 dienomis ir buvo atleistas nuo kūno kultūros pamokų iki gruodžio 18 d.

Iš paslaugų teikimo sutarties matyti, kad D. S. dalyvauja neformaliojo vaikų švietimo programoje „Karatė meno mokymas“ ir šio mokymo kaina vienam mėnesiui yra 15 eurų.

Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo, mokėjimo pranešimų, mokėjimo kvitų, kasos pirkimo kvitų iš įvairių prekybos centrų ir vaistinių, telefono papildymo sąskaitų, spaudos užsakymo apmokėjimo per 2015 m. spalio, lapkričio mėnesius matyti, kad išlaidas sudaro maisto produktai, vaistai, vitaminai, apmokamos komunalinės paslaugos ir kita.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo pranešimo antstolei Vaivai Šimkienei matyti, kad antstolė buvo informuota apie 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo įsakymo panaikinimą.

Iš antstolės Vaivos Šimkienės patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo matyti, kad 2015-12-04 nutrauktas išlaikymo išieškojimas iš V. S. D. S. pagal 2006-09-07 teismo įsakymą, nes panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas.

Ieškovės G. J. ieškinys atsakovui V. S. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkinamas visiškai.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tiek CK 3.156 straipsnyje, tiek 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis leidžia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 dalis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams paten­kin­ti pripa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio išlaikymas. Toks orien­ta­ci­nis krite­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sunki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mėnesi­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, neturė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos A. T. Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti per mėnesį yra reikalinga 180,00 eurų suma, kurią ieškovė pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais, išdėstytais ieškinyje bei teismo posėdžių metu. Nepilnametis sūnus gyvena ir toliau gyvens su mama (ieškove), kuri jį išlaiko, juo rūpinasi, pagal gaunamas pajamas tenkina jo poreikius, tinkamai prižiūri ir auklėja, kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog nepilnametis sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, lanko karatė treniruotes, kurios per mėnesį kainuoja po 15 eurų, naudojasi mobiliuoju telefonu, kurio papildymo sąskaita per mėnesį 3 eurai, maistui per mėnesį išleidžiama apie 100 eurų, perkami vaistai, vitaminai, mokykliniai reikmenys, rūbai, avalynė, higienos priemonės, kuriems per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 40 eurų, apmokami komunaliniai patarnavimai, Teo paslaugos, perkamos malkos, dujos, kam per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 40 eurų. Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus D. S. bei A. N. ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus D. S. bei A. S., kad abiejų šalių per mėnesį gaunamos pajamos yra beveik lygios, nes ieškovės gaunamo uždarbio vidurkis 478,40 eurų, o atsakovo – 453,13 eurų. Atsakovas nuo 2007-04-25 sūnaus išlaikymui per mėnesį mokėjo po 43,44 eurų (150 litų), paskutiniu metu po 44,60 eurų, tačiau tai darė ne savanoriškai, o raginamas antstolių, kuriems vykdymui ieškovė buvo pateikusi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006-09-07 teismo įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo iš V. S. sūnui D. S. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta, jog šis teismo įsakymas buvo panaikintas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006-11-15 nutartimi, jis nebuvo įsiteisėjęs ir neturėjo būti vykdomas ir kurio vykdymas 2015-12-04 antstolės patvarkymu nutrauktas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio sūnaus poreikius, į aukščiau išdėstytas įstatymo nuostatas dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris tik išskirtiniais atvejais gali būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo priteistinos lėšos nepilnamečio sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90,00 eurų nuo 2015-08-01 iki sūnaus pilnametystės – 2022-12-08, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93, 96 ir 98 straipsniais, iš atsakovo V. S., kuris Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-15 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-4349-(7.3572) 50 procentų yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ieškovei G. J. priteistinos 400,00 eurų jos sumokėtos advokato atstovavimo išlaidos, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, bei į valstybės pajamas priteistina 50 procentų – 12,15 eurų žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, ir 50 procentų – 2,32 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-268, 270, 271, 279, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90,00 (devyniasdešimt) eurų, nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės – 2022 m. gruodžio 8 d., lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui, pervedant į ieškovės G. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos.

Paskirti ieškovę G. J. sūnaus išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 14,47 eurų (keturiolika eurų 47 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660, sumokant šias išlaidas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 400,00 (keturis šimtus) eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.